Preloader

Naujienos

Socialinės dimensijos temai reikalingas individualistinis požiūris

Spalio 20–23 dienomis Geteborge, Švedijoje, vyko 82-asis Šiaurės ir Baltijos šalių studentų atstovų susirinkimas (NOM). Jo tikslas – aptarti regiono studentams aktualias problemas ir pasiruošti artėjančiam Europos studentų sąjungos Valdybos susitikimui. NOM Lietuvos studentų sąjungai (LSS) atstovavo organizacijos viceprezidentas Paulius Vaitiekus. Studentui palankios aplinkos kūrimas Susitikime ypač aktualus buvo psichologinės studentų būsenos klausimas. Šalių atstovai dalijosi patirtimi, kaip sukurti aplinką, kurioje studentas jaustųsi emociškai saugus. „Nepaisant studento individualių poreikių ar psichikos sveikatos problemų, studijų procesas ir aplinka turi būti optimizuoti taip, kad jis patirtų kuo mažiau diskomforto. Taip pat svarbu, kad įstojęs į aukštąją mokyklą studentas gautų visą reikalingą informaciją apie tai, kur rasti jam reikalingą pagalbą ar priemones bei kokią paramą gali suteikti pati aukštoji mokykla“, – teigia P. Vaitiekus. LSS viceprezidentas pastebi, kad Šiaurės ir Baltijos šalyse stigma apie psichikos sveikatos problemas nyksta, tačiau akademinės bendruomenės edukacija šiuo klausimu išlieka svarbi. Dėmesys socialinei dimensijai P. Vaitiekus pasakoja, kad Skaityti plačiau

Geteborge susitiks Šiaurės ir Baltijos šalių studentų atstovai

Spalio 20–23 dienomis Geteborge, Švedijoje, vyks 82-asis Šiaurės ir Baltijos šalių studentų atstovų susirinkimas (NOM). Jame didžiausias dėmesys bus skiriamas studentų psichikos sveikatos stiprinimo problematikai. NOM vyksta du kartus per metus. Kiekviename susitikime aktualizuojama tam tikra opi tema. Šįkart psichikos sveikatos problematika pasirinkta dėl pandemijos sukeltų pasekmių studentų gerbūviui. „Nors prasidėjus šiems mokslo metams galime šiek tiek lengviau atsikvėpti, karantinas, pasikeitusios mokymosi ir socialinio gyvenimo sąlygos, paliko ryškų pėdsaką studentų emocinei būklei. Šio susitikimo metu kalbėsime būtent apie tai: analizuosime tyrimų rezultatus, diskutuosime apie siūlymus, kuriuos galime teikti savo šalyse kaip nacionalinės studentų savivaldos,“ – teigia Geteborge Lietuvos studentų sąjungai atstovausiantis organizacijos viceprezidentas Paulius Vaitiekus. NOM prasidėjo 1946 m., kai Danijoje įvyko pirmasis surinkimas, skirtas aptarti Šiaurės šalių studentų bendrą veiklą. Šiandien NOM veikia kaip regioninio bendradarbiavimo platforma europietiškame studentų judėjime, ypač Europos studentų sąjungoje. Joje NOM atstovauja maždaug 1 milijonui Šiaurės ir Baltijos šalių studentų.

Studentai už būstą gali mokėti mažiau: retas kuris pasinaudoja šia galimybe

Studentai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje studijuoja, gali pasinaudoti būsto nuomos dalies kompensacija. Ji taikoma tik tiems, kurie nuomojasi būstą. Kompensacija gali siekti iki 379 eurų, priklausomai nuo miesto ir nuomojamo būsto ploto. Vis dėlto, pavyzdžiui, Vilniuje šia lengvata pasinaudoja tik apie 100 studentų. Sutaupo 340 eurų Vilniuje studijuojanti Paula pasakoja, kad dėl būsto nuomos dalies kompensacijos kreipėsi prieš metus: „Gyvename su kambarioke. Už savo trijų kambarių butą turėtume mokėti 500 eurų, tačiau pritaikius kompensaciją sumokame tik 160 eurų.“ Studentė atskleidžia, kad dokumentų pateikimas gali užtrukti, bet turėti kantrybės tikrai apsimoka. „Tai leidžia pasirinkti geresnės kokybės būstą, kuris yra arčiau aukštosios mokyklos ir nesumokėti kosminės sumos.“ Galioja atitinkami kriterijai Kompensacija yra skiriama, kai asmens be šeimos deklaruotas turtas yra iki 13 671 Eur, o grynosios metinės pajamos – iki 9 114 Eur. Ja gali pasinaudoti neturintys nuosavo būsto. Taip pat ir nuosavo būsto savininkai, kurių  turimas būstas Skaityti plačiau

Kviečiame registruotis į pirmąjį Lietuvoje Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą

Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Pasitikrinti žinias gyventojai galės spalio 24 dieną, kai bus minima Tarptautinė klimato kaitos diena. Egzaminą laikyti bus galima specialioje internetinėje platformoje: www.aplinkosaugosegzaminas.lrt.lt.  Kviečiame registruotis tiek moksleivius, tiek ir suaugusius ar net aplinkosaugos sektoriaus ekspertus – visi turės galimybę pademonstruoti žinias savo kategorijoje ir laimėti prizus. Laikydami egzaminą gyventojai žinias galės patikrinti klimato kaitos, atliekų tvarkymo, gyvosios gamtos, energetikos, žiedinės ekonomikos ir Europos žaliojo kurso temose.  Kiekvienai iš dalyvių kategorijų klausimus formuoja daugiau nei 20–ies aplinkosaugos ekspertų komisija, kurią sudaro atstovai iš nevyriausybinio, verslo ir valstybinio sektorių, tarp jų – Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, klimato kaitos ekspertas Silvestras Dikčius, aplinkosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas Giedrius Bučas ir kiti.  Nors egzaminas vyks spalio 24 d., dalyviai kviečiami registruotis jau dabar. Iš anksto užsiregistravusių dalyvių pašto dėžutes pasieks naudinga informacija ir patarimai, kaip geriau pasiruošti egzaminui. Geriausiai egzamine pasirodę dalyviai bus apdovanoti prizais specialioje Skaityti plačiau

Paulius Vaitiekus išrinktas Lietuvos studentų sąjungos prezidentu

Spalio 15 d. vykusioje Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje išrinktas naujas organizacijos vadovas. Prie Sąjungos vairo stos Paulius Vaitiekus, dabartinis LSS viceprezidentas. Naujas prezidentas skatins proaktyvumą Vystyti organizacijos veiklą P. Vaitiekus planuoja keturiomis kryptimis – aukštojo mokslo proveržio, institucinę atmintį formuojančių priemonių kūrimo ir procesų organizavimo, augančios ir tobulėjančios studentų savivaldų bendruomenės bei Lietuvos studento pažymėjimo vystymo. „Mes turime būti varomoji jėga ir inicijuoti reikalingus teisės aktų pakeitimus. Tai reikalauja proaktyvumo ir lyderystės siekiant aukštojo mokslo proveržio, tačiau turime visas reikalingas platformas, kad tai vyktų. Noriu, kad mes nebijotume parodyti dantis ir drąsiai ginti studentų interesus“, – konferencijos metu teigė naujasis prezidentas. Studentų atstovavimo veikloje jis dalyvauja nuo 2016 m. Studijuodamas antrame biotechnologijos studijų programos kurse Vytauto Didžiojo universitete, P. Vaitiekus prisijungė prie Studentų atstovybės, kur po kurio laiko tapo Projektų ir tarptautinių ryšių koordinatoriumi. Vėliau jis buvo išrinktas organizacijos prezidentu ir šias pareigas ėjo dvi kadencijas. Patvirtintos veiklos Skaityti plačiau

Norą vadovauti Lietuvos studentų sąjungai pareiškė vienas kandidatas

Norą užimti nacionaliu lygmeniu studentams atstovaujančios organizacijos – Lietuvos studentų sąjungos (LSS) – prezidento postą pareiškė dabartinis Sąjungos viceprezidentas Paulius Vaitiekus, studijuojantis strateginį organizacijų valdymą Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Vystyti organizacijos veikla kandidatas planuoja keturiomis kryptimis – aukštojo mokslo proveržio, institucinę atmintį formuojančių priemonių kūrimo ir procesų organizavimo, augančios ir tobulėjančios studentų savivaldų bendruomenės bei Lietuvos studento pažymėjimo vystymo. Savo veiklos gaires P. Vaitiekus parengė remdamasis 2021–2025 m. LSS strategija. „Tikiu, kad tvari ir sėkminga organizacija turi vadovautis savo strategija, prie kurios kūrimo prisidėjo bendruomenė, o vadovo pareiga – atrasti metodus ir įgalinti turimus išteklius taip, kad joje numatyti tikslai būtų pasiekti“, – savo motyvaciniame laiške rašo kandidatas. Spalio 15 d. Vilniuje (Mykolo Romerio universitete) vyks LSS ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencija. Jos metu dabartinis Sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas pristatys veiklos ir finansų ataskaitas, bus sprendžiami narystės organizacijoje klausimai ir renkamas naujas Sąjungos vadovas. Prezidentą renka Konferencija, sudaryta iš LSS Skaityti plačiau

Studentai su negalia kviečiami kreiptis dėl finansinės paramos

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, kuriems nustatytas 45 ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, gali pretenduoti į valstybinę paramą ir lengvatas. Iki spalio 16 dienos studentai su negalia gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl tikslinės išmokos (184 eurų per mėnesį). Iki spalio 10 d. vyks prašymų priėmimas socialinei stipendijai gauti (299 eurai per mėnesį). Studentai taip pat gali kreiptis į savo aukštąją mokyklą dėl tikslinės išmokos specialiems poreikiams tenkinti (92,8 eurų per mėnėsį) ir tikslinės išmokos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (121,60 eurų studijų semestrui). Studentai su negalia yra atleisti nuo valstybės remiamos paskolos grąžinimo bei studijų kainos grąžinimo.

Valstybės finansuojamas vietas būsimiems medikams siekia skirstyti be jų atstovų balso

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia, kad studentų, rezidentų, aukštųjų mokyklų, darbdavių ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai nebeturėtų sprendžiamojo balso teisės numatant, kiek ir kokių valstybės finansuojamų studijų vietų bus skirta sveikatos mokslų studentams ir rezidentams.  Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) kasmet paskelbia valstybės finansuojamų vietų skaičių pirmosios pakopos slaugos, akušerijos, burnos priežiūros, vientisosioms medicinos ir odontologijos krypčių bei medicinos ir odontologijos rezidentūros studijoms, atsižvelgiant į Vyriausybės strateginės analizės centro atnaujintas Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo tyrimo prognozes bei kitus duomenis ir analizes.  VUK balsavimo teisę šiuo metu turi 8 socialiniai partneriai, 6 komiteto veikloje dalyvauja svečio teisėmis. „Rugpjūčio mėnesį gavome SAM įsakymo projektą, kuriame nurodoma, kad socialiniai partneriai sudarys patariamąsias ekspertų tarybas ir nebeturės sprendžiamojo balso teisės numatant valstybės finansuojamas studijų vietas“, – pasakoja Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas.  Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad valstybės finansuojamų vietų planavimą vyriausybės institucijos nori visiškai perimti Skaityti plačiau

Ką reikėtų žinoti derinant studijas ir darbą?

Praėjusiais metais atlikto Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimo duomenimis, Lietuvoje dirba beveik kas antras studentas. Ne paslaptis, kad dėl to nukenčia studijų rezultatai. LSS primena, kad darbdavys turi suteikti sąlygas darbuotojui studijuoti ir leisti pasinaudoti mokymosi atostogomis. Dirba, kad įgytų patirties arba galėtų pragyventi Kaip rašoma pranešime, Lietuvoje apmokamą darbą dirba beveik kas antras bakalauro ir daugiau nei pusė magistrantūros, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų studentų – vidutiniškai jam skiria 31 ir daugiau valandų per savaitę. Nors nemaža dalis studentų darbą mato kaip galimybę realizuoti save bei įgyti naudingos patirties, daugiau nei pusė apklaustųjų be darbo negalėtų išgyventi. „LSS siekia, kad studentams Lietuvoje būtų sudarytos tokios finansinės paramos sąlygos, jog nereikėtų dirbti, siekiant save išlaikyti. Kol kas tai padaryti sudėtinga, jei studentas negauna finansinės paramos iš artimųjų. Dėl to kviečiame studentus žinoti savo teises ir jomis pasinaudoti, derinant studijas ir darbą“, – teigia LSS atstovė Gabrielė Šturmaitė. Galimybė dirbti ne Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga rinks naują vadovą (-ę)

Spalio 15 dieną vyks Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Jos metu bus pristatytos veiklos ir finansų ataskaitos bei renkamas naujas organizacijos vadovas (-ė). Vadovaujantis LSS reglamento 5.1 ir 5.2 punktais, kandidatai į Prezidento pareigas ne vėliau kaip likus 2 (dviems) savaitėms iki Konferencijos posėdžio turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip trijų tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką; pažymą apie kandidato sveikatos būklę; Lietuvos studentų sąjungos veiklos programą. Kandidatai (-ės)* į Lietuvos studentų sąjungos Prezidento pareigas turi pateikti dokumentus, pasirašytus mobiliu elektroniniu parašu el. paštu info@lss.lt arba registruotu paštu dokumentų originalus pristatyti į LSS centrinį biurą (A. Vivulskio 36, 2 aukštas, Vilnius) iki š.m. spalio 1 d. 23.59 val. *Kandidatai (-ės) pateikdami (-os) dokumentus sutinka, kad jie bus viešinami internetinėje svetainėje www.lss.lt.