Preloader

Naujienos

Minimalus stojamasis balas: ar tai daro įtaką studento pasirinkimui?

Nuo šių metų Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) yra numatyta būtinybė išlaikyti tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vienas pačio stojančiojo pasirinktas. Rezultatų virtimas į konkursinį balą kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra skirtingas. Pagrindinio egzamino vertė yra 0,4 balo, o kitų – 0,2. Aukštosios mokyklos pačios gali nusistatyti minimalų stojamąjį balą. Kelias į aukštąją mokyklą Svarbu paminėti, kad skiriasi minimalus egzaminų išlaikymo balas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Norint įstoti į kolegiją, minimalus egzamino išlaikymo balas yra 16, o norint studijuoti universitete, reikia gauti iš egzamino bent 36 balus. Galime pastebėti, kad minimali stojimo kartelė yra labai skirtinga, pagal aukštąją mokyklą. Pavyzdžiui, vienoje kolegijoje reikia vos 1 balo, kad galėtum įstoti, o kitoje reikia bent 3,2 balų. Panaši situacija ir universitetuose: vienur reikia 4,34 balo, o kitur 5,4 balų. Ar šie skaičiai nusako studijų kokybę? Ar minimalaus stojamojo balo kartelė sufleruoja studijų kokybę? Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos atstovė sėdo prie Jungtinių Tautų Organizacijos diskusijų stalo

Birželio 19–21 dienomis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) akademinių ir socialinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė svečiavosi Šveicarijoje, Ženevoje. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) specialioji pranešėja Farida Shaheed  surengė susitikimą, į kurį buvo kviečiami įvairūs ekspertai, o tarp jų ir G. Juzėnaitė. Dirbtinis intelektas švietime Trijų dienų susitikimo tema buvo dirbtinio intelekto panaudojimas švietime iš žmogaus teisių perspektyvos. G. Juzėnaitė Sąjungoje yra pagrindinis žmogus, kuris domisi, konsultuoja bei diskutuoja dirbtinio intelekto aukštajame moksle tema įvairiais formatais. Visgi šis susitikimas buvo itin svarbus, jo tikslas – padėti įvertinti vyraujančias tarptautines, nacionalines, įmonių ir akademinių institucijų gaires bei teisės aktus, taip pat naujovišką dirbtinio intelekto naudojimo švietimo įstaigose praktiką. Šis įvertinimas atsispindės ataskaitoje, kuri bus pristatyta 2024 metų Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai. LSS atstovė buvo vienintelis studentų balsas visame susitikime. Pasak JTO specialiosios pranešėjos, jie ieškojo žmonių, kurie turėtų praktinių žinių apie dirbtinio intelekto panaudojimą švietime. Gabija Juzėnaitė buvo žmogus, kuris Skaityti plačiau

LSS Valdyba ieško dviejų narių

Liepos 21 dieną vyksiančiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje bus renkami 2 nauji Valdybos nariai dvejų metų kadencijai. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas iki liepos 12 d. 23:59 val. el. paštu pk@lss.lt (laiško temos eilutėje nurodyti: „Valdybos rinkimai“) turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar LSS darbuotoju.

Tradiciniai „Veik“ mokymai: komandiškumo jausmo ir ryšio kūrimas

Birželio 15–16 dienomis vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) „Veik“ mokymai, skirti studentų savivaldų sričių koordinatoriams. Jų metu studentų atstovai kėlė savo kompetencijas socialinių ir akademinių reikalų, ryšių su visuomene, projektų rašymo ir žmogiškųjų išteklių srityse. Ugdoma nauja koordinatorių karta Kaip ir kiekvienais metais, sričių koordinatoriai susirenka į „Veik“ mokymus, kurių metu turi galimybę susipažinti su naujais lektoriais, išgirsti aktualios informacijos ir išmokti reikalingų dalykų. LSS komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiūnaitė džiaugiasi, kad mokymuose sutiko ir studentų savivaldų pirmamečius: „Labai smagu buvo sutikti pirmamečius studentų atstovus „Veik“ mokymuose. Rodos, ką tik susipažinome „Startuok“ mokymuose, o šie jau sėdi koordinatoriaus kėdėje. Tos šviečiančios noru išmokti ir sužinoti akys man yra didžiausia motyvacija vykti į mokymus“. Studentų atstovai turėjo įvairias paskaitas. Galėjo tobulėti ne tik atstovavimo, komunikacijos, žmogiškųjų išteklių valdymo ar projektų rašymo srityse, bet ir komandiškumo, lyderystės ir bendruomeniškumo srityse.  Tai kam reikalingi tie mokymai?  LSS Ugdymo koordinatorė Kotryna Rajeckaitė teigia, kad mokymai Skaityti plačiau

Seimas pritarė visuotiniam šaukimui iš karto po mokyklos

Birželio 13 dieną vykusio LR Seimo posėdžio metu buvo pritarta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pasiūlytiems Karo prievolės įstatymo pakeitimams dėl privalomosios pradinės karo tarnybos. Naujame įstatyme pažymima, jog karo tarnybą turės atlikti jaunuoliai iš karto po mokyklos.  LSS palaiko visuotinį šaukimą Sąjunga nuo pat diskusijų apie Karo įstatymo pokyčius pradžios palaikė visuotinio šaukimo idėją, kai šaukimas būtų vykdomas iš karto po mokyklos. Visgi, laikomasi pozicijos, kad studentai turėtų būti nešaukiami studijų metu. Seime pritarta, kad studentai neturėtų būti šaukiami studijų metu. Todėl jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 metų iki jiems sukaks 22 metai. Nors Seimo posėdžio metu buvo patvirtinta, kad studentams studijų metu nebus privaloma atlikti karo tarnybos, tačiau lieka du būdai, kaip studentai galės derinti karo tarnybą ir studijas, jei privalomojo šaukimo sąrašuose atsidurs iki jiems įstojant į aukštąją mokyklą: Įstojus į aukštąją mokyklą derinti studijas ir jaunųjų karininkų Skaityti plačiau

Europos aukštojo mokslo erdvės konferencija: dalyvavo ir studentų atstovai

Gegužės pabaigoje Albanijoje vyko Europos aukštojo mokslo erdvės konferencija, kurios metu buvo diskutuojama apie pagrindinius Europos aukštojo mokslo prioritetus. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus. Aukštojo mokslo prioritetai Europoje Susitikimo tikslas – patvirtinti Europos aukštojo mokslo prioritetus. Konferencijos metu buvo aptarinėjamas Tiranos komunikato turinys, kadangi šis dokumentas buvo rengiamas pastaruosius metus.  Tiranos komunikatas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, skirtas Europos aukštojo mokslo atstovams, kuriame atsispindi pagrindiniai aukštojo mokslo prioritetai ateičiai. Kiekvienos šalies atsakomybė yra jį įgyvendinti nacionaliniu mastu. Konferencijoje priimti nuostatai, kurių rekomendacijos ir gairės palaipsniui turės atsidurti nacionalinėje teisėje. Naujai patvirtintame komunikate aprašyti tokie prioritetai kaip, trijų ciklų studijų sistema (bakalauras, magistras ir doktorantūra), Lisabonos konvencijos įveiklinimas, tai yra kvalifikacijų pripažinimas visoje Europoje, kokybės užtikrinimo elementų integracija į aukštąjį mokslą.  LSS prezidentas P. Vaitiekus džiaugiasi, kad į komunikatą įtraukta ir studentija: „Akcentuojamas studijų prieinamumas visoje Europoje, tai atsispindi ir komunikato pagrindinėje žinutėje – „Prieinamas ir tarpusavyje Skaityti plačiau

Susitikimas su Ukrainos prezidento V. Zelenskio biuru: „Siekiame taikos teisingomis sąlygomis“

Gegužės 31 dieną vyko nuotolinis susitikimas su Ukrainos prezidento biuru, kuriame dalyvavo įvairių šalių studentų atstovai, o tarp jų ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus. Pagrindinis susitikimo tikslas – aptarti Volodymyro Zelenskio taikos formulę, atsakyti į jaunimui kylančius klausimus bei aptarti jaunimo vaidmenį artėjančio „Peace Summit“ kontekste. Artėja „Peace Summit“: koks tikslas? Vienas iš pagrindinių klausimų susitikimo metu buvo apie birželio 15–16 dienomis Šveicarijoje vyksiantį „Peace Summit“. Pagrindinis tikslas priartinti Ukrainą prie dar 2022 metų lapkritį Prezidento Zelenskio paskelbtų 10 taikos punktų. Ten minima, kokiomis sąlygomis reikia veikti, kad būtų pasiekta taika ir atstatytas Ukrainos teritorijos vientisumas. Taip pat siekiama sukurti veiksmų plano, kuris padėtų įgyvendinti taikos punktus. Pasak LSS prezidento P. Vaitiekaus, susitikimo metu buvo akcentuojamas šalių solidarumas: „Pabrėžiama, kad kuo daugiau šalių turi dalyvauti susitikime, taip siekiant tarptautinės bendruomenės pagalbos bei pripažinimo ir taikos teisingomis sąlygomis“. Kokios yra teisingos taikos sąlygos? Ukrainiečiai akcentuoja, kad teisingos sąlygos Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga siekia tvaresnio organizacijos vystymo

2024 metų pradžioje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) subūrė darbo grupę, kurios tema yra tvarumas. Grupės iniciatorė LSS viceprezidentė Ieva Vengrovskaja teigia, kad idėja suburti tvarumu besidominčius žmones kilo 2023 metų Asamblėjoje. Būtent ten ir buvo padėti pirmieji tvarumo žingsniai Sąjungoje.

LSS atstovai dalyvavo Europos studentų sąjungos Valdybos posėdyje

Gegužės 6–12 dienomis LSS prezidentas Paulius Vaitiekus ir socialinių ir akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė dalyvavo Europos studentų sąjungos (ESU) Valdybos posėdyje. Šį kartą LSS atstovai svečiavosi Šveicarijoje, Ženevoje.  ESU Valdybos posėdžiai vyksta du kartus per metus. Juose susitinka atstovai iš 40 šalių. Posėdžių metu aptariamos darbotvarkėje numatytos tuo metu aktualiausios temos, klausimai. Valdybos nariai gali kelti naujus klausimus diskusijai, kurie nebuvo iš anksto įtraukti į darbotvarkę. GABIJA: ESU Valdybos posėdyje dalyvavo pirmą kartą Kas labiausiai nustebino ar įsiminė iš posėdžio? Labai įstrigo rinkimai ir pats rinkimų procesas. ESU rinkimai turi pakankamai sudėtingą rinkimų sistemą, kuri vadinasi „Vieno perleidžiamo balso“ sistema. Įdomu tai, kad ši sistema yra naudojama siekiant užtikrinti proporcingą atstovavimą (siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui). Yra vaizdo įrašas, kuris puikiai paaiškina sistemos veikimą: https://www.youtube.com/watch?v=l8XOZJkozfI Minėjai anksčiau, kad daug dėmesio skirta pabėgelių krizės temai. Apie ką kalbėjote? Daugiausiai dėmesio skirta sąvokų išskyrimui, kadangi Skaityti plačiau

Stojimo į aukštąją mokyklą mokestis: paskirtis neaiški, o dydis gali kilti

Studentai įstodami į aukštąją mokyklą turi susimokėti registracijos mokestį. Jau dabar nėra iki galo aišku, kur panaudojami studentų pinigai, tačiau kyla rizika, kad mokestis gali dar išaugti. Šiais metais keičiasi priėmimo į aukštąją mokyklą sistemos LAMA BPO finansavimas – už tai mokės pačios aukštosios mokyklos.  Procesas vyksta tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei LAMA BPO LAMA BPO yra sistema, per kurią studentai stoja į aukštąją mokyklą. LAMA BPO, laimėjus Europinį struktūrinių fondų projektą, buvo finansuojama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Socialinio Fondo Agentūros lėšų, todėl studentai nuo 2010 metų teikti prašymus studijuoti gali nemokamai. Visgi, šis projektas baigiasi šiemet, todėl nuo 2024 metų pačios aukštosios mokyklos turės išlaikyti studentų stojimo sistemą.  Dėl šių pasikeitimų, pasėkmes gali pajausti studentai, turėdami finansuoti stojimo sistemos išlaikymą Studentai neturėtų mokėti už stojimą į aukštąją mokyklą Studentai įstoję į universitetą ar kolegiją moka registracijos mokestį, kurio paskirtį nustato pati aukštoji mokykla. Visgi jau Skaityti plačiau