Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kasmet pasidžiaugia bendruomenės pasiekimais kasmetiniame Kalėdiniame padėkos vakare. Jo metu įteikiamos nominacijos ryškiausiems įvykiams ir aktyviausiems žmonėms. Metų Alumni apdovanojimas šiemet atiteko buvusiai Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybės (KVK SA) prezidentei, LSS Valdybos narei Kornelijai Dapkutei.
Ką tau reiškia šis įvertinimas?
Iš tiesų niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai gali būti realybė. Kai buvau KVK SA narė, LSS Alumni man buvo tie žmonės, kurie absoliučiai viską išmano, gali atsakyti į bet kokį iškilusį klausimą. Taip pat, yra pavyzdys ir įkvėpimas visiems studentų savivaldų nariams. Taigi, kad būsiu kažkada nominuota tarp LSS metų Alumni, net neturėjau tokios minties.
Kai pamačiau savo vardą šioje nominacijoje, man be galo daug reiškė tai, kad aš esu nominuota tarp tokių stiprių organizacijos Alumni. Su jais visada norėjau pakalbėti per įvairius LSS renginius, dalyvauti jų mokymuose. Man jie buvo pavyzdys, koks turi būti Alumni.
Šis įvertinimas man buvo visiškai netikėtas. Labai džiaugiuosi, kad buvau pastebėta ir įvertinta. Kai baigiau kadenciją KVK SA ir tapau LSS Alumni, pasakiau sau: „dabar tu turi atiduoti duoklę šiai organizacijai ir jos nariams, nes tai labai prisidėjo prie tavo asmenybės formavimo“.
Ar sunku būti organizacijos Alumni? Kaip tu manai, kas yra geras Alumni ir kaip nereikėtų elgtis baigus aktyvią veiklą studentų savivaldoje?
Sunku ar lengva būti organizacijos Alumni manau priklauso nuo to, kiek tu esi aktyviai įsitraukęs į studentišką judėjimą. Kai buvau KVK SA Prezidente, aš labai gerbiau ir vertinau tuos organizacijos Alumni, kurie buvo pasiryžę padėti organizacijos nariams. Kai mes turėdavome klausimų, jie mums į juos atsakydavo. Kai būdavo sunkių dienų, jie atvykdavo pas mus į biurą ir spręsdavo problemas kartu. Toks jų atsidavimas suformavo mano nuomonę apie tai, koks turi būti geras Alumni.
Žinoma, jeigu esi aktyviai įsitraukęs į organizacijos veiklą, tai turi suprasti ir tai, kad esi matomas ir organizacijos nariai visada kreipsis į tave pagalbos. Jei tu norėsi jiems padėti, turėsi investuoti nemažai laiko. Taigi manau, kad buvimas Alumni nėra labai lengvas darbas.
Kalbant apie tai, kaip Alumni nereikėtų elgtis, manau, svarbiausia yra neužriesti nosies ir leisti naujai kartai eiti toliau tuo keliu, kuris tau jau baigėsi. Būti Alumni yra didelė atsakomybė. Geriau reikia išlaukti to momento, kada tu būsi reikalingas ir galėsi padėti organizacijai ir jos nariams, o ne iškart pradėti kritikuoti jų darbą ir mokyti, kas yra gerai, o kas – ne.
Kokias patirtis atsimeni kaip ryškiausias veikiant KVK SA?
Labai sunku yra išskirti kelis dalykus, kurie buvo ryškiausi. Visas šis laikotarpis buvo tarsi pats įdomiausias gyvenimo filmas, kuriame susipynė daug skirtingų žanrų. Pati svarbiausia patirtis man – Prezidento kadencija. Per šį laikotarpį kartu su komanda ne tik įveikėme savo baimes, kolekcionavome prisiminimus, stiprinome Klaipėdos regioną, buvome aktyvūs LSS bendruomenėje, tačiau išgyvenome pasaulinę epidemiją, o vėliau prasidėjo karas Ukrainoje. Tikrai nebuvo lengva, bet su tokia komanda, kokią buvome subūrę mes, atrodė, kad nieko nėra neįmanomo.
Kaip jos padėjo tau formuotis kaip žmogui?
Dėka visų patirčių, kurias gavau būdama KVK SA ir LSS dalimi, galėjau įveikti savo baimes ir kompleksus, ir taip tapti tvirtesniu žmogumi. Tikrai negalvojau, kad patirtis studentų savivaldoje taip stipriai gali padėti ir mano profesiniame kelyje. Aš dirbu bendrosios praktikos slaugytoja gydymo įstaigoje. Atrodo, kad įvairios užimtos pozicijos KVK SA ir LSS nelabai siejasi su mano darbu. Tačiau šiais metais tapau Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Pirminės grupės Pirmininke Klaipėdos vaikų ligoninėje. Toliau einu atstovavimo keliu, tik šįkart atstovauju nebe studentams, o slaugytojams.
Koks buvo tavo santykis su LSS, kai veikei savo studentų savivaldoje?
Pripažįstu, kad pirmaisiais metais, kai užėmiau socialinių reikalų komiteto koordinatorės pareigas, buvau užsidariusi KVK SA virtuvėje. Viskas pasikeitė, kai nuvykau į savo pirmąją Asamblėją. Ten pamačiau, kokia yra svarbi ši organizacija visiems renginio dalyviams, kaip degė jų akys noru veikti dėl studentų. Labai džiaugiuosi, kad savo pirmoje Asamblėjoje susipažinau su labai tinkamais žmonėmis. Jie suformavo kitokį mano požiūrį į studentišką judėjimą ir nuo tada atidaviau savo širdį LSS.
Manau, svarbiausias dalykas, ko reikia, norint aktyviai įsitraukti į Sąjungos veiklą yra pažintys ir draugai. Kai tu žinai, jog šioje organizacijoje tave supa žmonės, su tomis pačiomis vertybėmis, kurie tave motyvuoja, įkvepia ir skatina judėti pirmyn, tai net neturėsi minčių neįsitraukti.
Ko palinkėtum Sąjungos bendruomenei?
Tiems, kurie neseniai pradėjo eiti studentiško judėjimo keliu labai noriu palinkėti ne tik būti aktyviems savo savivaldoje, tačiau taip pat aktyviai įsitraukti į LSS veiklą. Net nepajusite kaip greitai prabėgs laikas, tad, kad vėliau nereikėtų gailėtis, ko nepadarėte, geriau jau dabar būkite aktyvūs bendruomenės nariai, kurie nebijo klysti ir rizikuoti.
Kaupkite žinias, prisiminimus, plėskite savo pažinčių ratą, nes dažniausiai LSS sutikti žmonės tampa pačiais geriausiais draugais. Na, ir žinoma, tik pasitikėdami vienas kitu ir būdami drauge, mes visada būsime stipresni ir tvirtu žingsniu eisime į priekį. To ir linkiu LSS!