Lietuvos studentų sąjungos 1991-2016 m. istorijos leidinys „1/4 amžiaus atstovaujant“.
2024 metais sudaryta antroji Lietuvos studentų sąjungos istorijos leidinio dalis „Kitas 1/4 amžiaus atstovaujant“, kuriame įamžinti svarbiausi Sąjungos įvykiai nuo 2017 iki 2024 (I ketvirčio) metų.
Lietuvos studentų sąjungos istorija trumpai
Lietuvos studentų sąjungos įkūrimas siejamas su 1989 m. balandžio 7-8 dienomis Vilniaus universitete vykusiu Lietuvos studentų forumu. Forume, kuriame dalyvavo beveik visų šalies aukštųjų mokyklų atstovai, nutarta laikinai įkurti Lietuvos studentų Koordinacinę tarybą. Jai pavesta organizuoti Lietuvos studentų asociacijos kūrimo darbą bei rūpintis neatidėliotinais studentų reikalais.
Studentų forumas išplatino pareiškimus prieš aukštųjų mokyklų diplomantų skirstymą į darbą trejiems metams bei „prievartinį visuotinį studentų vežimą žemės ūkio darbams”.
Studentai garsiai kalbėjo, kad reikia naikinti sovietų karines katedras ir po aukštojo mokslo studijų atsisakyti privalomosios karo tarnybos. Atsisakantiesiems eiti į sovietų karo tarnybą buvo organizuojamos „moralinio palaikymo” akcijos. Reikalavimai buvo stiprinami akcijomis, boikotais, demonstracijomis.
Tuometinės studentų Koordinacinės tarybos vicepirmininkas Vygaudas Ušackas siekė, kad studentų atstovybės, o ne komjaunimas ar buvusi profsąjunga atstovautų studentams. Aktyviausieji Koordinacinės tarybos nariai vykdavo į tarptautinius studentų renginius Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, skleidė Lietuvos nepriklausomybės siekius.
Po nepriklausomybės atgavimo, 1991 metų rugsėjį, oficialiai įsteigta Lietuvos studentų sąjunga pakeitė Lietuvos studentų Koordinacinę Tarybą. Pirmuoju organizacijos prezidentu tapo Dainius Juzakėnas. Jo vadovavimo laiku studentai rašė LR Seimui 10-ties punktų peticiją, mitingavo, piketavo, rengė akcijas, žadėjo gulti ant traukinių bėgių, jei neįvykdys jų reikalavimų. Tais laikais valdžia, nors ir kviesdavo studentus į posėdžius, tačiau jų nuomonės rimtai nevertino.
Antrojo Sąjungos prezidento Sauliaus Basijoko vadovavimas organizacijai 1993 – 1994 metais iš esmės pakeitė studentijos judėjimo kokybę. Iš triukšmingų demonstracijų pereita į „kabinetines derybas”. Tuomet aukštasis mokslas buvo gerokai nuvertėjęs ir daugelis potencialių studentų, užuot studijavę, rinkosi „Gariūnų mokyklą”, todėl Lietuvos studentų sąjungai reikėjo rūpintis ir tuo, kad turėtų kam atstovauti.
1994-1996 metais organizacijai vadovavęs Mindaugas Danys iškėlė nuostatą, kad studentai būtų visateisiai universitetų šeimininkai. Jis daug keliavo po gilias demokratijos tradicijas turinčias Vakarų šalis: JAV, Švediją, Daniją. Iš kelionių grįžęs kupinas idėjų, suorganizavo akciją „Užverskime Vyriausybę atvirukais”, kurios metu studentai išplatino 10 tūkst. atvirlaiškių, reikalaudami garantuoti nemokamą mokslą, įdiegti kreditų sistemą, išspręsti transporto lengvatų klausimą.
1996-1997 metais Sąjungos prezidentu buvo VGTU studentas Rimantas Klimavičius. 1997-1998 m. organizacijai vadovavo Artūras Macijauskas.
1998-1999 metais orientuotasi į tarptautiškumą, todėl VU Kauno humanitariniame fakultete studijuojantis ir puikiai angliškai kalbantis būsimasis ekonomistas Regimantas Buožius puikiai tiko užimti prezidento postą.
1999-2001 metais vadovaujant Svajūnui Jakučiui studentų atstovai susilaukė ypač didelio pripažinimo. Jie buvo kviečiami su šalies vadovybe aptariami aukštojo mokslo klausimų. Kita vertus, prasidėjo studentijos konfrontacija. Trijų aukštųjų mokyklų studentų savivaldos, atsiskyrusios nuo organizacijos, įkūrė Lietuvos studentų atstovybių sąjungą.
2001-2002 metais pirmą kartą Lietuos studentų istorijoje prie organizacijos vairo stojo mergina – Diana Skučaitė, kuriai vadovaujant labiausiai buvo išplėtoti išoriniai organizacijos ryšiai.
2002 metais organizacijos prezidentu išrinktas Nerijus Ramanauskas, tačiau jis kadencijos nepabaigė.
2002-2004 metais organizacijai vadovavo Mindaugas Reinikis. Šiuo laikotarpiu Studentų sąjunga dažnai reiškėsi viešoje erdvėj: dalyvavo renginiuose televizijoje, radijuje, spaudoje, pilietinėse akcijose.
2004 metų gegužės 14 d. prezidentu buvo išrinktas Mindaugas Boguševičius, tačiau metų pabaigoje jis atsistatydino.
2005 metų vasario 19 d. Studentų sąjungos rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos vadovu tapo Jonas Okunis. Pasikeitus organizacijos įstatams, prezidento kadencijos laikas pratęstas iki dviejų metų. 2007 m. kovą Vilniuje vykusioje Sąjungos rinkiminėje ataskaitinėje Konferencijoje Jonas Okunis perrinktas organizacijos prezidentu antrai kadencijai ir vadovu buvo iki 2009 metų vasario.
2009 metais Lietuvos studentų sąjungos rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos vadovu tapo Dainius Dikšaitis. 2011-aisiais metais Dainius Dikšaitis perrinktas antrai kadencijai.
2013 metų balandžio 6 d. Studentų sąjungos prezidentu tapo Paulius Baltokas. 2015 m. Paulius Baltokas perrinktas antrai kadencijai.
Nuo 2015 m. spalio mėnesio doktorantų stipendijos padidėjo ketvirtadaliu, taip pat kilo vieno studento atsinešama skatinimo dalis krepšelyje nuo 2,5 BSI iki 3,1 BSI. Buvo pakeistas įstatymas dėl doktorantų socialinių lengvatų. Su Lietuvos universitetų rektorių konferencija susitarta, kad dalis lėšų likučio nuo nepanaudotų studentų krepšelių, būtų skirta studentų socialinės aplinkos gerinimui. Pasiekta, kad visi studentai turėtų teisę į vienerius metus akademinių atostogų ir nepriklausomai nuo to, ar studijuoja valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje vietoje, galėtų gauti stipendiją. Pakeista gerai besimokančio studento sąvoka (nuo vidurkinio apibrėžimo pereita prie kompetencijų) ir pasiekta, kad nebūtų įvestas septyneto modelis, kuris sudarytų nelygias galimybes visiems studentams.
2017 m. vasario 25 d. Lietuvos studentų sąjungos prezidentu išrinktas Mažvydas Savickas.
2017 m. lapkričio 4 d. Neeilinės ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencijos metu LSS prezidentu išrinktas Eigirdas Sarkanas. 2019 m. Eigirdas Sarkanas išrinktas antrai kadencijai.
Nuo 2021 m. LSS prezidento pareigas eina Vytautas Kučinskas.
Nuo 2022 m. spalio 15 dienos prezidento pareigas eina Paulius Vaitiekus.