Preloader

Naujienos

Lietuvos studentų sąjungos veiksmai COVID-19 pandemijos kontekste

Šalyje jau kurį laiką nutraukus karantiną bei pasibaigus mokslo metams, kviečiame susipažinti su svarbiausiais Lietuvos studentų sąjungos (LSS) veiksmais COVID-19 pandemijos kontekste bei esminiais pokyčiais studentams. Teisė studentams pretenduoti į nedarbo draudimo išmokas. Ne vienerius metus LSS kelta opi problema dėl nuolatinių studijų studentų diskriminacijos nedarbo išmokų atžvilgiu pagaliau galutinai išspręsta. Pagal nuolatinę studijų formą studijuojantys asmenys, sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, turi teisę į nedarbo draudimo išmoką. Tai buvo ypatingai svarbus žingsnis karantino laikotarpiu, dėl kurio nemaža dalis studentų neteko darbo, tačiau toliau turėjo mokėti už bendrabučius ar studijas. Svarbu, kad dėl šio pokyčio, studentai, net jei nėra sukaupę reikiamo darbo stažo, kaip ir kiti bedarbio statusą turintys asmenys, turi teisę gauti 200 eurų paramą, kuria siekiama mažinti COVID-19 pandemijos pasekmes. Raginame studentus pasinaudoti šia galimybe. Dvigubai padidintos socialinės stipendijos ir praplėstas gavėjų ratas. LSS dar 2018 m. inicijavo Mokslo ir Skaityti plačiau

LSS tyrimas: COVID-19 pandemija keitė baigiamuosius studentų darbus, trukdė atlikti praktiką

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) gegužės – birželio mėnesiais atliko tyrimą, skirtą nustatyti COVID-19 pandemijos įtaką studijų organizavimui. Viso buvo apklausta 1120 Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmos, antros bei vientisųjų studijų studentų. Tyrimas atskleidė, kad nors, remiantis studentų atsakymais, aukštosios mokyklos ganėtinai neblogai susitvarkė su paskaitų perkėlimu į nuotolinę erdvę, visgi nebuvo išvengta nesėkmių rengiant baigiamuosius darbus ir organizuojant privalomąją praktiką. Dažniausiai pasitaikanti ir studentams labiausiai tinkama paskaitų forma – transliacijos Studentų buvo klausiama, kaip, kai paskaitos aukštosios mokyklos patalpose buvo atšauktos, jos buvo organizuojamos toliau? Remiantis studentų atsakymais, dažniausiai paskaitos buvo transliuojamos internetu, naudojantis Zoom, Microsoft Teams ar kitomis platformomis. Du trečdaliai studentų teigė, kad dalis dėstytojų vietoje paskaitų atsiųsdavo medžiagą. Universitetuose beveik pusė studentų yra gavę paskaitos įrašą, kolegijose tai vyko rečiau. Trys ketvirtadaliai studentų atsakė, kad dėstytojai dažniausiai paskaitos buvo transliuojamos tiesiogiai (77 proc. universitetuose, 72 proc. kolegijose) – du trečdaliai šią formą laiko geriausia iš pateiktų. Vos 3 Skaityti plačiau

Žinia baigiamųjų kursų studentams: viešojo transporto lengvatomis galės naudotis su aukštosios mokyklos pažyma

Nuo šiandien baigiamųjų kursų studentai, kurių Lietuvos studento pažymėjimas (LSP) baigė galioti birželio 30 d., tačiau studijos buvo pratęstos, su aukštosios mokyklos išduota pažyma galės ir toliau naudotis viešojo transporto lengvatomis. Ši išimtis bus taikoma ne kasmet. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) teigia, kad daliai baigiamųjų kursų studentų dėl COVID-19 pandemijos buvo pratęsti mokslo metai, todėl studento statusą šiemet jie turės ilgiau nei galios jų LSP. Dėl šios priežasties, LSS kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) su prašymu sudaryti galimybes baigiamųjų kursų studentams gauti pažymas iš aukštųjų mokyklų apie jų studento statusą tam, kad jie ir toliau galėtų naudotis su LSP priklausančiomis viešojo transporto lengvatomis. Studentams, dėl COVID-19 pandemijos pratęsto studijų proceso ir neturintiems kito dokumento, suteikiančio teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytomis lengvatomis, aukštosios mokyklos išduota pažyma suteiks tokią teisę nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Skaityti plačiau

Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas – prioritetų sąraše

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) vadovė Gražina Belian teigia, kad nuo fondo veiklos pradžios, kiekvienais metais viena iš prioritetinių sričių būdavo visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas. Kam dar skiriamos VVSSF lėšos ir kodėl vienos sritys populiaresnės už kitas – skaitykite interviu.   Trumpai pristatykite, už ką atsakingas yra Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas? Atsakant formaliai, tai šis fondas sudarytas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus remti. O jei labai paprastai, tai fondo lėšomis finansuojami įvairūs projektai, kurių tikslas stiprinti mūsų visų sveikatą, taip pat moksliniai tyrimai, kurių reikia, sprendžiant įvairias su sveikata susijusias problemas, padedantys priimti teisingus ir moksliškai pagrįstus sprendimus.   Kokios sritys visuomenės sveikatos stiprinimui šiuo metu yra prioritetinės ir kaip vertinate valstybės finansavimą, skirtą psichikos sveikatos stiprinimui Lietuvoje? Nuo fondo veiklos pradžios, o fondas jau gyvuoja penktus metus, kiekvienais metais viena iš prioritetinių sričių Skaityti plačiau

Lietuvoje vis dar populiarus psichikos sveikatos gydymas medikamentais

Birželio 22 d. vyko paskutinė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) iniciatyvos „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas?“ diskusija „Valstybės vaidmuo didinant psichologinės pagalbos prieinamumą aukštosiose mokyklose“, kurios metu buvo aptariama, kaip ir kokių priemonių reikia tam, kad prie psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo studentams galėtų prisidėti ne tik aukštosios mokyklos, bet ir valstybė. Diskusijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos steigėja ir narė, psichologė  Dovilė Šakalienė, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) vadovė Gražina Belian bei Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Diskusijos moderatorė – LSS Alumni Sandra Matoškaitė. Psichikos sveikatos srityje – ne tik teigiami pokyčiai Lietuvos studentų sąjunga 2018 metais atliko socialinės dimensijos ir psichologinės studentų būklės tyrimus bei identifikavo problemas, susijusias su studentų psichikos būkle bei psichologinės pagalbos prieinamumu aukštosiose mokyklose. Atlikti tyrimai atskleidė, kad dažniausiai studentus kamuojančios problemos – stiprus nerimas (82%), stresas (72%), apatija Skaityti plačiau

Naujas ministro Monkevičiaus įsakymas – naudingas ir dėstytojams, ir studentams

Po beveik trejų metų darbo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą Dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairių patvirtinimo[1]. Kaip rašoma dokumente, šių gairių paskirtis – skatinti aukštąsias mokyklas sukurti ir plėtoti efektyvią dėstytojų kompetencijų tobulinimo sistemą, kaip prioritetinę aukštojo mokslo kokybės gerinimo priemonę, sudarančią sąlygas institucijos strateginiams tikslams pasiekti.   Dėstytojų kompetencijų tobulinimo klausimas ne vienerius metus buvo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) darbotvarkėje, o organizacijos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė – viena iš darbo grupės, parengusios Gaires, narių. Anot jos, jei šis dokumentas nebus tik teorinė priemonė, o jo praktinis įgyvendinimas bus sėkmingas, ilgainiui galime tikėtis teigiamų pokyčių studijų proceso Lietuvoje įgyvendinime. Ryšys tarp dėstytojo ir studento – esminis ir nepakeičiamas studijų kokybės elementas Anot LSS viceprezidentės, studijų proceso epicentre esantis tarpusavio ryšys tarp dėstytojo ir studento yra esminis ir nepakeičiamas elementas, kuriantis studijų proceso kokybę: „Yra manoma, kad netgi dėstytojo asmenybė – jo savybės bei Skaityti plačiau

LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGOS VALDYBOS RINKIMAI PRATĘSTI (iki birželio 29 d.)

Liepos pirmąjį savaitgalį vyksiančiame LSS Tarybos posėdyje vienerių metų kadencijai bus renkamas naujas organizacijos Valdybos narys. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Valdybos sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas turi pateikti šiuos dokumentus iki birželio 20 d. el. paštu info@lss.lt: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su Viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus Viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar  LSS darbuotoju. Kandidatai norintys tapti Valdybos nariu turi reikalingus dokumentus pateikti iki birželio 29 dienos 23:59 valandos  el. paštu: info@lss.lt. Laiško temos eilutėje nurodyti: „Valdybos rinkimai“.

P. Skruibis: Dažniausiai galvojantiems apie savižudybę gyventi norisi, tačiau atrodo nepakeliama

Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas,  Psichologijos instituto docentas, dr. Paulius Skruibis teigia, kad kalbėti apie savižudiško elgesio priežastis itin sunku, nes jos visuomet labai skirtingos, o pastebėti tokio elgesio apraiškas galime ne visuomet. Visgi, pastebėjus, anot psichologo, derėtų jų nenureikšminti, žiūrėti rimtai ir su pagarba.   Kas yra savižudiškas elgesys? Kas jį lemia? Savižudiškas elgesys yra plati sąvoka. Į ją įeina ir įvykusios savižudybės, ir bandymai nusižudyti, taip pat gali būti priskiriamas savęs žalojimas, nebūtinai turint intenciją nusižudyti. Yra autorių, kurie mintis apie savižudybę irgi priskiria savižudiškam elgesiui, nors man atrodo, kad čia ir yra esminis skirtumas. Egzistencinių arba minčių apie savižudybę, ypač epizodinių, manau, kartais kyla beveik kiekvienam, o ta riba, ar / kada tai pereina į savižudišką elgesį, yra didelis skirtumas. Kalbant apie savižudybės riziką, elgesys yra tai, kas tą riziką padaro didesnę. Klausimas, kas tokį elgesį lemia, turbūt pats sudėtingiausias suicidologijoje, nes savižudybės yra labai skirtingos, Skaityti plačiau

Psichologijos klinikos vadovė: Psichikos sveikata yra tiek aukštųjų mokyklų, tiek paties studento asmeninis reikalas

Vytauto didžiojo universiteto Psichologijos klinikos vdovė dr. Kristina Kovalčikienė pastebi, kad įveikti savo sunkumus ir rasti išeitis daugeliu atvejų žmogus yra pajėgus pats, o didžioji dalis problemų žmogaus gyvenime sprendžiamos be psichologo pagalbos. Visgi, psichologo pagalba reikalinga tuomet, kai žmogus, dažnu atveju, jau viską išbandęs, negali pats susitvarkyti su savo vidiniais išgyvenimais. Daugiau apie psichologinį konsultavimą – interviu. Esate Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos klinikos vadovė. Ar galite plačiau papasakoti apie šios klinikos veiklą, krūvius, su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Pirmiausia, norisi paminėti, kad šis padalinys turi ilgą savo gyvavimo istoriją. Vytauto Didžiojo universitete Psichologijos klinika buvo įsteigta dar 1998 m. Per daugiau nei 20 metų išsigrynino šio padalinio pagrindinės veiklų kryptys. VDU Psichologijos klinika yra Socialinių mokslų fakulteto padalinys, kurio misija – siekti VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės užtikrinimo ir puoselėjimo bei socialiai atsakingo universiteto vystymo, remiantis gerąja analogiškų padalinių kituose Lietuvos ir užsienio universitetuose patirtimi bei mokslu grįsta praktika. Skaityti plačiau

Sveikatos psichologė I. Vasionytė: Psichologas nuo raganos vis labiau artėja prie mokslininko

Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė teigia, kad siekiant mažinti stigmą dėl psichologinės pagalbos poreikio, apie tai būtina kalbėti, nes dalijimasis patirtimi ne tik gali padėti patikėti, kad yra vilties išspręsti asmeninius sunkumus, tačiau kartu tai yra priemonė skeptiškiems psichologinės pagalbos atžvilgiu padėti pamatyti tai, kaip realiai egzistuojantį reiškinį, o ne kažkieno išsigalvojimą. Tuo tarpu kalbant apie aukštąsias mokyklas, pašnekovės nuomone, turėtų būti minimalus įsipareigojimas užtikrinti, kad studentai žinotų, kur gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir apmokyti personalą atpažinti kritinėje būklėje esančius studentus, jų nestigmatizuoti ir nukreipti profesionaliai pagalbai. Daugiau apie tai skaitykite interviu. Pradėkime nuo kiek filosofinio klausimo – ką reiškia būti psichologu (-e) XXI amžiuje? Įdomus klausimas. Manau, kad XXI amžiuje psichologas nuo raganos vis labiau artėja prie mokslininko. Gausiai atliekami moksliniai tyrimai vis tiksliau geba paaiškinti tuos psichologo įrankius, kurie anksčiau buvo taikomi intuityviai, tik iš patirties žinant, kad tai veikia. Šiandien be psichologijos nebegali apsieiti dauguma sričių. Kariuomenė, Skaityti plačiau