Preloader

Stojimo į aukštąją mokyklą mokestis: paskirtis neaiški, o dydis gali kilti

Studentai įstodami į aukštąją mokyklą turi susimokėti registracijos mokestį. Jau dabar nėra iki galo aišku, kur panaudojami studentų pinigai, tačiau kyla rizika, kad mokestis gali dar išaugti. Šiais metais keičiasi priėmimo į aukštąją mokyklą sistemos LAMA BPO finansavimas – už tai mokės pačios aukštosios mokyklos. 

Procesas vyksta tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei LAMA BPO

LAMA BPO yra sistema, per kurią studentai stoja į aukštąją mokyklą. LAMA BPO, laimėjus Europinį struktūrinių fondų projektą, buvo finansuojama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Socialinio Fondo Agentūros lėšų, todėl studentai nuo 2010 metų teikti prašymus studijuoti gali nemokamai. Visgi, šis projektas baigiasi šiemet, todėl nuo 2024 metų pačios aukštosios mokyklos turės išlaikyti studentų stojimo sistemą.

 Dėl šių pasikeitimų, pasėkmes gali pajausti studentai, turėdami finansuoti stojimo sistemos išlaikymą

Studentai neturėtų mokėti už stojimą į aukštąją mokyklą

Studentai įstoję į universitetą ar kolegiją moka registracijos mokestį, kurio paskirtį nustato pati aukštoji mokykla. Visgi jau dabar nėra iki galo aišku, už ką moka studentas, kam skiriamos sumokėtos lėšos, gaunamos iš studentų jiems įstojus į aukštąją mokyklą, o mokamas mokestis jau dabar sukuria papildomą finansinę naštą studentams.

Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Vaitiekaus, registracijos mokestis, kurį moka studentas įstojęs į aukštąją mokyklą, yra neteisingas, kadangi už stojimą į aukštąją mokyklą studentas neturėtų mokėti. 

„Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 metų sprendimu, pagal Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims. Todėl aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Papildomas stojimo mokestis būtų neteisingas ne tik studentų atžvilgiu, bet ir pagal Konsituciją“, – teigia Sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus. 

Iškilus rizikai, kad mokestis padidės, Lietuvos studentų sąjungoje kilo diskusijos apie dabar egzistuojantį registracijos mokestį. Į Sąjungą kreipiasi studentai su klausimais apie dabar egzistuojantį registracijos mokestį, kuris daugelyje aukštųjų mokyklų yra 50 eurų. Studentams nėra aišku, už ką mokamas mokestis, kaip jis nustatomas. Todėl papildomas finansinis krūvis studentams atneštų dar daugiau nesusipratimo ir sumišimo.

LSS siekia, kad registracijos mokesčio ar kito stojimo mokesčio visai neliktų. Šiuo metu Seime jau yra užregistruotas įstatymo projektas dėl šio mokesčio. Tai reiškia, kad Seimas dabar spręs, ar šis projektas turėtų būti svarstomas toliau.

Studentų finansinė padėtis

Sąjunga pastebi, kad vis daugiau studentų yra priversti dirbti studijų laikotarpiu. Remiantis LSS 2021 metų tyrimo duomenimis, studentai dirba tam, kad galėtų geriau gyventi, įvykdytų visus finansinius įsipareigojimus ir įgytų darbinės patirties. Taigi registracijos mokestis prideda papildomos finansinės naštos studentams.

Remiantis naujausiais Eurostudent (2021) tyrimo duomenimis, pastebima, kad studentai turi gauti finansinę paramą iš aplinkos (stipendijos, paskolos, artimųjų parama, darbas), norint studijuoti. Sąjunga siekdama didesnio valstybės finansinio palaikymo studentams, teigia, kad galimas papildomas mokestis studentui, dar labiau gilina studento finansines problemas.

Abiejų tyrimų duomenys parodė, kad studentai patiria su studijomis ir praktika, susijusias išlaidas, kurios retu atveju yra kompensuojamos. Įvedus papildomą stojimo mokestį, studentas patirtų išlaidas dar nespėjęs pradėti studijuoti.