Gegužės 6–12 dienomis LSS prezidentas Paulius Vaitiekus ir socialinių ir akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė dalyvavo Europos studentų sąjungos (ESU) Valdybos posėdyje. Šį kartą LSS atstovai svečiavosi Šveicarijoje, Ženevoje.
ESU Valdybos posėdžiai vyksta du kartus per metus. Juose susitinka atstovai iš 40 šalių. Posėdžių metu aptariamos darbotvarkėje numatytos tuo metu aktualiausios temos, klausimai. Valdybos nariai gali kelti naujus klausimus diskusijai, kurie nebuvo iš anksto įtraukti į darbotvarkę.
GABIJA: ESU Valdybos posėdyje dalyvavo pirmą kartą
Kas labiausiai nustebino ar įsiminė iš posėdžio?
Labai įstrigo rinkimai ir pats rinkimų procesas. ESU rinkimai turi pakankamai sudėtingą rinkimų sistemą, kuri vadinasi „Vieno perleidžiamo balso“ sistema. Įdomu tai, kad ši sistema yra naudojama siekiant užtikrinti proporcingą atstovavimą (siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui). Yra vaizdo įrašas, kuris puikiai paaiškina sistemos veikimą: https://www.youtube.com/watch?v=l8XOZJkozfI
Minėjai anksčiau, kad daug dėmesio skirta pabėgelių krizės temai. Apie ką kalbėjote?
Daugiausiai dėmesio skirta sąvokų išskyrimui, kadangi egzistuoja daug terminų, kurie gali maišytis tarpusavyje, bet skiriasi jų teisinis statusas: prieglobsčio prašytojas, pabėgėlis, riziką patiriantis studentas ir pan. Pati nežinojau šių terminų skirtumų, tad buvo smagu sužinoti.
Kokios studentiškos problemos atsiranda pabėgėlių krizės metu?
Pastebima, kad mažesnis skaičius studentų, turinčių pabėgėlio statusą, įstoja į aukštąjį mokslą nei studentai be pabėgėlio statuso. Pabėgėlių teises ginanti teisinė sistema Europoje neapibrėžia aukštojo mokslo kaip „privalomo“, todėl mažiau dėmesio yra skiriama pabėgėlių, siekiančių aukštojo išsilavinimo, paramai.
Egzistuoja problema, kai studentas dar neturi pabėgėlio statuso, tačiau turi prieglobsčio prašytojo statusą. Tokiais atvejais, studentas neturi tinkamų dokumentų, kad galėtų gauti teisėtą paramą, o tai taip pat apsunkina jo situaciją.
Dar viena aktuali problema – ankstesnio mokymosi pripažinimas. Studentai, atvykę iš skirtingų šalių, dažnai mokėsi visiškai kitokioje švietimo sistemoje. Tai apsunkina pripažinimo procesą, be to, kai kurie pabėgėliai patiria akademines spragas dėl švietimo sistemų skirtumų.
Kurioms šalims šita tema buvo aktualiausia? Kas susiduria su pabėgeliais dabar?
Manau, kad visoms šalims tema buvo aktuali. Vakarų Europos valstybės dažniau susiduria su pabėgėliais iš pietryčių šalių. Visgi rytų Europos valstybės dažnai susiduria su didesniais pabėgėlių skaičiais iš Ukrainos, Baltarusijos.
Ar Lietuvos aukštasis mokslas turi kokių pranašumų lyginant su kitomis šalimis?
Manau, kad mūsų švietimo sistema labiausiai skiriasi lyginant su vakarų ir skandinavų šalimis. Ten aukštasis mokslas yra visiškai nemokamas, tačiau taip pat vyrauja didesnė konkurencija į jį patekti. Vis dėlto, tokioje sistemoje vyrauja daugiau alternatyvių kelių patekti į aukštąjį mokslą, kai Lietuvoje pagrindinis kelias yra brandos egzaminai. Yra valstybių, kur visi studentai patenka į aukštąjį mokslą, pavyzdžiui, Belgija, Olandija. Tačiau manau, kad ta sistema turi savų trūkumų, tokių kaip didelis studentų nubyrėjimas. Problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria vakarų ir skandinavų šalys yra aukštojo mokslo biudžeto “karpymai” bei bandymai apriboti užsienio studentų patekimą į jų aukštąjį mokslą. Lietuvoje, pavyzdžiui, jaučiamas noras judėti šiek tiek kitokia kryptimi užsienio studentų atžvilgiu – dėl mažėjančios populiacijos siekiame jų daugiau pritraukti.
PAULIUS: ESU prisideda prie ateities aukštojo mokslo prioritetų formavimo
Kodėl Sąjungai svarbus dalyvavimas Europos studentų sąjungos susitikimuose?
Priklausymas ESU sudaro galimybę įsivertinti Lietuvos aukštojo mokslo padėtį platesniame kontekste, įgyti naujų žinių ir kompetencijų siekiant aukštojo mokslo plėtros Lietuvoje. Svarbiausia, tai kartu su kolegomis iš 40 užsienio šalių formuojame Europinę aukštojo mokslo politiką, siekiant geriausių rezultatų studentams iš visos Europos. Dalyvaujant ir reprezentuojant Lietuvos studentų iššūkius bei vizijas, galime užtikrinti, jog pokyčiai atlieps ir mūsų idėjas.
Kokie prioritetai numatomi ateities aukštajam mokslui?
Pagrindiniai prioritetai ateinantiems metams yra:
- Užtikrinti trijų pakopų studijų sistemą (bakalauras, magistras ir doktorantūra), suvienodinti bendrus studijų matavimo vienetus (ECTS kreditai), taip siekiant laisvos ir sujungtos studijų erdvės Europoje.
- Parama kvalifikacijų pripažininimo sistemai
- Skatinti kokybe grįstą aukštojo mokslo sistemą, kuri atlieptų ESG (European standarts and guidelines) vertybes bei kryptis.
Platesni įsipareigojimai:
- Įtrauki Europos aukštojo mokslo erdvė – svarbu iki 2030 m. sukurti įtraukią aukštojo mokslo erdvę, galinčią paremti darnią, tvarią ir taikią Europą, kurioje studentai būtų visapusiškai palaikomi visuose mokymosi etapuose, taikant aukštojo mokslo prieinamumo ir baigimo politiką, neatsižvelgiant į jų kilmę ar pradinę padėtį.
- Inovatyvi Europos aukštojo mokslo erdvė – žalia ir skaitmeninė tranzicija, mikro-kredencialai bei jungtinės programos, mokymasis visą gyvenimą, dirbtinis intelektas.
- Tarpusavyje sujungta Europos aukštojo mokslo erdvė – patvirtinome savo įsipareigojimą sudaryti sąlygas visiems besimokantiesiems įgyti tarptautinių ir tarpkultūrinių kompetencijų. Siekiame sklandaus studentų ir personalo judumo, todėl dėsime pastangas, kad nustatytume ir pašalintume kliūtis ir skatintume fizinį judumą, norint pasiekti bent 20 proc. judžių studentų rodiklį.
Papasakok, kas yra Tiranos komunikatas ir kodėl jis svarbus ir LSS?
Tiranos komunikatas – tai Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų susitarimas dėl aukštojo mokslo prioritetų europiniu mastu ateinančiam laikotarpiui. Jame numatomos konkrečios kryptys, kuriomis dirbs šalys narės siekiant kurti vienalytę aukštojo mokslo sistemą. Jis svarbus ne tik LSS, bet ir visam aukštojo mokslo sektoriui. Šiuo komunikatu užprogramuojamos kryptys, kuriomis sekti turėsime ir mes. Kaip pavyzdys iš ankstesnių komunikatų, tai ta pati socialinė dimensija, kuri buvo minima dar gerokai anksčiau, nuo 2007 metų, o 2020 Romos komunikate atsirado ir gairės dėl planų atsiradimo, kurias turime ir šiandien.