Naujienos
Renkamas naujas Lietuvos studentų sąjungos vadovas
Norą pretenduoti į Lietuvos studentų sąjungos prezidento postą pareiškė du kandidatai – buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės prezidentas Eigirdas Sarkanas ir Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės prezidentas Lukas Kijauskas. Organizacijos prezidentas bus renkamas lapkričio 4 d. (šeštadienį) Kauno kolegijos patalpose (Pramonės pr. 20 (Vadybos ir ekonomikos fakultetas), aktų salė) vyksiančioje Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo ir rinkiminėje Konferencijoje. Jos metu Priežiūros komitetas pateiks išvadas apie LSS veiklą. Susipažinkite su Konferencijos darbotvarkės projektu bei kandidatų dokumentais: Konferencijos darbotvarkės projektas 2017 Eigirdas Sarkanas Lukas Kijauskas Lukas Kijauskas 2 Lukas Kijauskas 3 Lukas Kijauskas 4
Aukštojo mokslo prieinamumas neturi būti apsunkinamas
Rugsėjo mėnesio pradžioje pasirodė Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymas dėl asmenų, pretenduojančių nuo 2019 metų į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių. Remiantis šiuo įsakymu, studijuoti universitetuose negalėtų asmenys, jei jų lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis nesiekia 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis yra mažesnis kaip 7 balai. Stojant į kolegijas minėtų egzaminų įvertinimų vidurkis turėtų siekti bent 25 balus, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis – 6 balus. Lietuvos studentų sąjungos nuomone, dalis nustatytų reikalavimų yra kaip atrankos kriterijai, kuriais remiantis, galimai bus privalomai nustatyta stojimo kartelė į aukštąsias mokyklas, o tokiu atveju, aukštojo mokslo prieinamumas būtų stipriai apsunkinamas. Ar minimalūs rodikliai tikrai minimalūs? Siekiant aukštesnės studijų kokybės, visiškai suprantama, kad dabartinė stojimo sistema turi būti koreguojama. Lietuvos studentų sąjunga pritaria, kad minimalūs stojimo rodikliai turi būti vienodi tiek valstybės finansuojamiems studentams, tiek Skaityti plačiau
Ar tikrai visos universitetų išlaidos yra studentų reikalas?
Šiandien Seimo nariai svarstys labai svarbų studentijai klausimą dėl į studijų išlaidas įskaičiuojamų lėšų. Šiuo metu įstatyme, kuris įsigaliojo liepos 1 – ąją, yra numatyta, kad išlaidos, skirtos ūkiui bei administravimui, turėtų ateiti studento krepšelyje, o tai reikštų, kad didės norminė studijų kaina. Dar 2016 – ais metais Švietimo ir mokslo ministerijos pateikti skaičiai atskleidė, kad universitetuose kainos gali kilti iki 37% (pvz. populiariausios soc. mokslų krypties studijos nuo 1270 EUR kiltų iki 1540 EUR), o kolegijose iki 40% (pvz. populiariausios soc. mokslų krypties studijos nuo 1070 EUR kiltų iki 1450 EUR). Tokiu atveju labiausiai nukentėtų studentai, įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas. Studijos ar darbas? Studento paskola – ne išeitis Finansinė Lietuvos studentų situacija yra sunki. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Mažvydas Savickas, remdamasis atliktu tyrimu teigia, kad 70% dirbančiųjų studentų dirba darbą, visiškai nesusijusį su studijomis, o tai daryti verčia lėšų pragyvenimui trūkumas. „Dažniausiai studentams nepakanka pajamų, gaunamų iš Skaityti plačiau
Kas laukia įgyvendinus aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo reformą? Lietuvos studentų sąjunga pataria nesibaiminti
Birželio 29 d. LR Seimas patvirtino reformą dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Ši pertvarka nuo pat pradžių buvo aktyviai aptarinėjama viešojoje erdvėje. Dėl pateikiamų įvairių argumentų, studentams bei abiturientams kilo daug klausimų, koks likimas jų laukia, kokio universiteto diplomą jie gaus baigę ir kaip rinktis, kur stoti. Vieni dažniausiai sulaukiamų klausimų buvo, kokias studijų programas rinktis ar į kokį universitetą patartina stoti, kaip susijungus universitetams pasikeis studijų kokybė ir kaip keisis studijų finansavimas. Patarimai stojantiems Lietuvos studentų sąjunga pirmiausia pataria nesibaiminti ir stoti į tokią specialybę, kuri patiktų. Svarbu, kad studentai rinktųsi ne aukštosios mokyklos vardą, bet dominančią studijų programą. Be abejo, labai svarbu nuodugniai išsinagrinėti, kokios kompetencijos bus įgytos studijų metu. Taip pat būsimi studentai turi susipažinti su dėstomais dalykais ir nuspręsti, ar siūloma programa atitinka jų poreikius. Aukštosios mokyklos suteikia galimybę studijuoti ir laisvai pasirenkamus dalykus, todėl patartina atsižvelgti ir į tai, iš kelių dalykų galima rinktis, ir Skaityti plačiau
Kartu su švietimo ir mokslo viceministru aptartos studentų socialinės problemos
Šiandien Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo viceministru Giedriumi Viliūnu. Susitikimo metu buvo pristatytos studentų patiriamos socialinės problemos, bei pasiūlyti sprendimo būdai. Lietuvos studentų sąjunga tiki, kad vykdant esmines Lietuvos aukštojo mokslo sistemos reformas – konsoliduojant Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą ir pertvarkant finansavimo modelį, yra būtina pažvelgti ir į studentų socialinę padėtį, kuri yra tiesiogiai susijusi su studijų sėkme ir pasiekiamais studijų rezultatais. Tai, kad Lietuvos studentų socialinė padėtis nėra pavydėtina pagrindžia tiek tarptautiniu mastu vykdomi „Eurostudent“ tyrimai, tiek duomenys renkami Lietuvoje aukštąjį mokslą tiriančių institucijų. Pavyzdžiui, „Eurostudent“ 2015-2016 metų duomenimis Lietuvos studento patiriamos vidutinės išlaidos per mėnesį yra 415 eurų. Vidutinės studento pajamos per mėnesį siekia 429 eurus, tačiau 55,1 procentą gaunamų pajamų studentas gauna iš tėvų, jo uždirbamos pajamos, kurios nebūtinai yra iš darbo santykių, sudaro 36,4 proc., o iš valstybės studentas gauna tik 5,5 procento. Remiantis šiais statistiniais duomenimis yra būtina imtis esminių Skaityti plačiau
Studentai: pusiausvyra aukštojo mokslo valdyme turi išlikti
Lietuvos studentų sąjunga nori atkreipti LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių dėmesį ir reiškia susirūpinimą dėl siūlymo, kuriuo norima keisti aukštųjų mokyklų valdymo modelį. Studentų atstovų teigimu, šiuo metu aukštųjų mokyklų Taryboms priklausančias funkcijas, tokias kaip biudžeto planavimas, rektoriaus (direktoriaus) rinkimas, statuto keitimas ir kt., perkėlus Senatams (kolegijų atveju – akademinėms taryboms) didėtų aukštųjų mokyklų uždarumas ir koncentravimasis į vidinius procesus. „Aukštosios mokyklos turi orientuotis į valstybinius, regiono poreikius, taip pat kelti sau tikslą būti konkurencingomis tarptautiniu mastu. Būtent šių tikslų ir padeda siekti dabartinės Tarybos funkcijos“, – tvirtina Studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas. Studentų atstovu manymu, 2009 m. išgryninus aukštųjų mokyklų valdymo organų funkcijas ir Senatams patikėjus akademinių reikalų, o Taryboms – strateginį valdymą, didėjo aukštųjų mokyklų efektyvumas, aukštosios mokyklos ėmė labiau orientuotis į valstybinio ar regioninio masto problemų sprendimą bei tapo atviresnės visuomenės poreikiams. „Strateginio valdymo patikėjimas Senatams grąžintų mus 10-mečiu atgal. Vėl turėtume rektorius siekiančius ne Skaityti plačiau
Teisinė informacija apie studentų įsidarbinimą
Artėjant vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška, pateikiame nuorodą į atmintinę, kurioje yra pateikti patarimai bei teisinė informacija, kurią turėtų žinoti kiekvienas dirbti besiruošiantis studentas: [1]
Atvira diskusija „Kokio aukštojo mokslo norime?“
Šiandien, atviroje Švietimo ir mokslo ministerijos pokalbių erdvėje vyko studentų ir moksleivių diskusija „Kokio aukštojo mokslo norime?“. Diskusijoje dalyvavo švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Vilūnas, Vilniaus kolegijos, Mykolo Romerio, Kauno technologijos, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų studentų atstovybių prezidentai ir jų atstovai, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai. Diskusijos metu dalyviai galėjo užduoti jų aukštajai mokyklai aktualius, ar juos asmeniškai neraminančius klausimus. Vienas iš jų: būsimo Kauno universiteto klausimas. Šiuo metu gali keistis, ne tik šio universiteto pavadinimas bet ir nėra iki galo aišku, kas palys po jo stogu. Viceministro nuomone, Kauno universiteto atsiradimas galėtų tapti stipriu Europos mokslo centru, metančiu iššūkį Vilniui, juolab, kad Lietuvai reikia ne vieno studentus traukiančio miesto. Tokia auštoji mokykla Kaune gerokai atgaivintų ir augintų patį miestą. Diskusijos metu taip pat paminėtas pedagogų rengimo klausimas. Viceministras teigė, jog šiuo atveju reikalingas mišrus modelis: ,,Mokytojų bendruomenė turi būti sudaryta iš įvairios lyties, amžiaus ir skirtingos patirties turinčių pedagogų. Mokytojų rengime Skaityti plačiau
Studentai kviečiami pildyti prašymus socialinei stipendijai gauti
Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) informuoja, kad nuo gegužės 29 d. iki birželio 6 d. bus priimami papildomi prašymai socialinei stipendijai 2017 m. pavasario semestrą gauti. Studentai, pretenduojantys gauti socialinę stipendiją, Fondo tinklalapyje vsf.lrv.lt privalo užpildyti nustatytos formos elektroninį prašymą, autorizuojantis per elektroninę bankininkystę arba elektroninio parašo sistemas (vadovą, kaip užpildyti ir pateikti elektroninę paraišką rasite čia). Norintys gauti socialinę stipendiją asmenys turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų: yra iš nepasiturinčių šeimų ar vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; yra ne vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. Socialinės stipendijos neskiriamos studentams, kurie: neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnį; yra Skaityti plačiau
Studentai nemato poreikio papildomiems alkoholio draudimams
Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovų susitikime buvo aptartas alkoholio ribojimo klausimas. Iškeltos diskusijos metu buvo vieningai pritarta, jog suvartojamo alkoholio kiekis Lietuvoje yra ryški problema, tačiau kovojant su ja reikalinga šiuo metu veikiančių įstatymų priežiūra ir jų įgyvendinimas. Amžiaus cenzo didinimas nėra sprendimo būdas Studentų nuomone, planuojami nauji alkoholio vartojimo ribojimo būdai skamba absurdiškai, nes tam tikroms probleminėms grupėms turi būti pritaikytos skirtingos priemonės, tokios kaip užimtumo didinimas, ar prevencinės programos, kurios ypač veiksmingos galėtų būti mažesniuose miestuose ar kaimuose. Diskusijos metu buvo iškeltas klausimas ar tikrai amžiaus cenzo didinimas yra sprendimo būdas? Studentų nuomone – ne. ,,Šiuo atveju reikalinga jau esamų draudimų kontrolė, jei į tai būtų atsakingai žiūrima, alkoholio vartojimas bent jau jaunimo tarpe būtų mažesnis. Amžiaus cenzo didinimas nesustabdys jaunų žmonių noro vartoti alkoholinius gėrimus, dėmesys turi būti sutelktas į tai, kaip nukreipti jaunuolių dėmesį ir pasiūlyti savirealizacijos galimybes. Galbūt, jaunas žmogus renkasi Skaityti plačiau