Preloader

Studentai: pusiausvyra aukštojo mokslo valdyme turi išlikti

Lietuvos studentų sąjunga nori atkreipti LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių dėmesį ir reiškia susirūpinimą dėl siūlymo, kuriuo norima keisti aukštųjų mokyklų valdymo modelį. Studentų atstovų teigimu, šiuo metu aukštųjų mokyklų Taryboms priklausančias funkcijas, tokias kaip biudžeto planavimas, rektoriaus (direktoriaus) rinkimas, statuto keitimas ir kt., perkėlus Senatams (kolegijų atveju – akademinėms taryboms) didėtų aukštųjų mokyklų uždarumas ir koncentravimasis į vidinius procesus.

„Aukštosios mokyklos turi orientuotis į valstybinius, regiono poreikius, taip pat kelti sau tikslą būti konkurencingomis tarptautiniu mastu. Būtent šių tikslų ir padeda siekti dabartinės Tarybos funkcijos“, – tvirtina Studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas.

Studentų atstovu manymu, 2009 m. išgryninus aukštųjų mokyklų valdymo organų funkcijas ir Senatams patikėjus akademinių reikalų, o Taryboms – strateginį valdymą, didėjo aukštųjų mokyklų efektyvumas, aukštosios mokyklos ėmė labiau orientuotis į valstybinio ar regioninio masto problemų sprendimą bei tapo atviresnės visuomenės poreikiams. „Strateginio valdymo patikėjimas Senatams grąžintų mus 10-mečiu atgal. Vėl turėtume rektorius siekiančius ne efektyviausio valdymo, šalies ir visuomenės poreikių tenkinimo, tačiau tik norinčius įtikti Senato nariams, nuo kurių priklausytų tiek tai ar, pavyzdžiui, rektorius bus perrinktas antrai kadencijai, tiek aukštosios mokyklos lėšų ar teisinio reglamentavimo klausimai“, – sako M. Savickas.

Anot studentų atstovų, iki 2009 m. galiojąs modelis, kuomet aukštųjų mokyklų vadovus rinkdavo iš akademinės bendruomenės narių sudaryti organai nesudarė prielaidų reikalingų reformų ir pokyčių vykdymui. Tuo tarpu, dabartinis reglamentavimas, kai rektorius (direktorius) renkamas aukštųjų mokyklų Tarybos, į kurių sudėtį įtraukti ir išoriniai nariai, leido sustiprinti ir aukštųjų mokyklų vadovų instituciją.

Studentų neramina ir siūloma rektorių rinkimo tvarka. Seimo narių E. Jovaišos ir A. Gumuliausko pateiktame siūlyme nurodoma, kad aukštųjų mokyklų vadovus turės teisę rinkti akademinės bendruomenės nariai, dirbantys ne mažiau nei puse etato. „Viena vertus pikta dėl to, kad kai visa pažangi aukštojo mokslo sistema juda link labiau į studentus orientuoto mokymo, mes judame priešinga linkme – pagal pateiktą formuluotę, studentus bandoma išstumti iš svarbiausių sprendimų dėl aukštųjų mokyklų valdymo priėmimo, antra vertus, iš pateiktos formuluotės atrodo, kad gerbiami Seimo nariai net ir nelaiko studentų akademinės bendruomenės dalimi“, – piktinosi M. Savickas.

Studentų manymu, aukštųjų mokyklų Tarybos ir toliau turėtų spręsti strateginio valdymo klausimus, o Senatai (akademinės tarybos) skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio akademinių klausimų sprendimui. Studentų sąjungos manymu, strateginio valdymo perkėlimas Senatams, t.y. Senato atsakomybių išplėtimas, ne tik nepadidintų aukštųjų mokyklų veiklos efektyvumo, tačiau netgi mažintų tikimybę, jog aukštosiose mokyklose vyraujančios akademinio proceso, ugdymo kokybės ir mokslingumo problemos bus sprendžiamos.  „Seimo narių siūlymas iš esmės griautų tarp aukštųjų mokyklų Senatų ir Tarybų įsivyravusią atsakomybių pusiausvyrą. Jei aptariami pakeitimai bus priimti vėl turėsime į vienas – Senato – rankas patikėtą tiek akademinių, tiek strateginių klausimų sprendimą ir tik formaliai veikiančia Tarybas“, – nuogąstavo M. Savickas.