Šiandien Seimo nariai svarstys labai svarbų studentijai klausimą dėl į studijų išlaidas įskaičiuojamų lėšų. Šiuo metu įstatyme, kuris įsigaliojo liepos 1 – ąją, yra numatyta, kad išlaidos, skirtos ūkiui bei administravimui, turėtų ateiti studento krepšelyje, o tai reikštų, kad didės norminė studijų kaina. Dar 2016 – ais metais Švietimo ir mokslo ministerijos pateikti skaičiai atskleidė, kad universitetuose kainos gali kilti iki 37% (pvz. populiariausios soc. mokslų krypties studijos nuo 1270 EUR kiltų iki 1540 EUR), o kolegijose iki 40% (pvz. populiariausios soc. mokslų krypties studijos nuo 1070 EUR kiltų iki 1450 EUR). Tokiu atveju labiausiai nukentėtų studentai, įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas.
Studijos ar darbas? Studento paskola – ne išeitis
Finansinė Lietuvos studentų situacija yra sunki. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Mažvydas Savickas, remdamasis atliktu tyrimu teigia, kad 70% dirbančiųjų studentų dirba darbą, visiškai nesusijusį su studijomis, o tai daryti verčia lėšų pragyvenimui trūkumas. „Dažniausiai studentams nepakanka pajamų, gaunamų iš darbo nepilnu etatu, todėl jie yra priversti dirbti visą darbo dieną. Dėl šių priežasčių kenčia studijų kokybė – studijuojantys negali pakankamai laiko skirti mokslams, ne visada turi galimybę lankyti visas paskaitas ir dažnai renkasi akademines atostogas arba išvis nutraukia studijas.“ Alternatyva darbui – studento paskola, tačiau šiuo metu siūlomos sąlygos nėra visiškai adekvačios. „Studentas, pasiėmęs paskolą bakalauro studijų metu ir vėliau nusprendęs studijuoti magistrą, maža to, kad privalo rasti finansų išgyventi magistro studijų metu, tuo pačiu dažnai pradeda grąžinti bakalauro studijų metu paimtą paskolą. Dar viena problema yra ta, kad bankai apmokestina studentus palūkanomis, kurios apsunkina paskolų grąžinimą“, – teigia LSS prezidentas. Taigi, nors darbas padeda studentams spręsti finansines problemas, apsunkina studijas, o studento paskola, nors ir leidžia daugiau dėmesio skirti studijoms, sukelia papildomų finansinių problemų. Palikus galioti šiuo metu patvirtintą tvarką, nepaisant ir taip sunkios finansinės situacijos, studentai būtų priversti netiesiogiai mokėti ir už aukštosios mokyklos remontą ar kanceliarines prekes bei kitus, su mokslu tiesiogiai nesusijusius, dalykus.
Svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į didžiausios akademinės bendruomenės dalies – studentijos – susirūpinimą dėl įstatymų pakeitimų. Ir taip sudėtinga situacija neturėtų būti dar labiau sunkinama. Studento paskola ar darbas, derinamas su studijomis, lemia tai, jog prastėja studijų kokybė, studijuojantys asmenys negali pakankamai laiko skirti mokslams bei lankyti visas paskaitas. Viliamasi, kad Seimas šią savaitę palaikys inicijuojamus mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, ūkio bei administravimo išlaidas atskirs nuo į studijų išlaidas įskaičiuojamų lėšų. Su studijomis tiesiogiai nesusijusios išlaidos neturėtų būti sudedamoji studento krepšelio dalis ir dėl jų neturėtų būti keliama ir taip nemaža studijų kaina.