Aukštojo mokslo prieinamumas neturi būti apsunkinamas

studentai-72612154

studentai-72612154

Rugsėjo mėnesio pradžioje pasirodė Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymas dėl asmenų, pretenduojančių nuo 2019 metų į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių. Remiantis šiuo įsakymu, studijuoti universitetuose negalėtų asmenys, jei jų lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis nesiekia 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis yra mažesnis kaip 7 balai. Stojant į kolegijas minėtų egzaminų įvertinimų vidurkis turėtų siekti bent 25 balus, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis – 6 balus. Lietuvos studentų sąjungos nuomone, dalis nustatytų reikalavimų yra kaip atrankos kriterijai, kuriais remiantis, galimai bus privalomai nustatyta stojimo kartelė į aukštąsias mokyklas, o tokiu atveju, aukštojo mokslo prieinamumas būtų stipriai apsunkinamas.

Ar minimalūs rodikliai tikrai minimalūs?

Siekiant aukštesnės studijų kokybės, visiškai suprantama, kad dabartinė stojimo sistema turi būti koreguojama. Lietuvos studentų sąjunga pritaria, kad minimalūs stojimo rodikliai turi būti vienodi tiek valstybės finansuojamiems studentams, tiek mokantiems už savo studijas, tačiau svarbiausia, jie ir turi būti minimalūs. Privalomųjų egzaminų rezultatų aritmetinis vidurkis stojantiesiems į universitetus gali būti 40, o į kolegijas 25, tačiau studentija nesutinka dėl šiuo metu nustatytos tvarkos, kuria remiantis, studentas į aukštąją mokyklą negalės patekti turėdamas mažesnį nei nustatytą penkių dalykų pažymių vidurkį. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas teigia, jog ,,Kelias studijuoti bet kokioje aukštojoje mokykloje negali būti uždarytas dėl to, kad man nesisekė mokykloje ir mano vidurkis buvo mažesnis nei 7 ar 6. Galimybė perlaikyti egzaminus yra suteikiama, abiturientas gali pasitaisyti, daugiau pasimokyti, geriau išlaikyti egzaminus ir stoti į norimą specialybę, o perlaikyti metinius pažymius, deja, niekas neleis‘‘. Gautas brandos atestatas įrodo tai, jog moksleivis jau atitinka minimalią kartelę, o šiuo metu patvirtintas modelis minimalią kartelę paverstų ne tokia ir minimalia. Norint metinius moksleivių pažymius labiau integruoti į stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą, Lietuvos studentų sąjunga siūlo kitą išeitį – metiniai pažymiai galėtų sudaryti didesnę konkursinio balo dalį nei sudaro dabar, pritaikant juos su atitinkamais svertais kiekvienai studijų krypčiai. Žinios, parodomos egzaminų metu, ne visuomet atitinka tikrąsias moksleivio žinias, todėl sukuriant tokią sistemą, kai metiniai pažymiai atitinkamai sudaro konkursinio balo dalį, būtų sudarytos galimybės objektyviau vertinti moksleivio gebėjimus. Taigi, Lietuvos studentų sąjunga teigia, kad ne visi šiuo metu įsakyme apibrėžiami reikalavimai yra adekvatūs, atsižvelgiant į stojimo į aukštąsias mokyklas tendencijas, todėl dalis, apimanti penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkį, turėtų būti koreguojama ir derinama su studentijos atstovais.

Socialinis mechanizmas – galimybė socialiai jautrioms grupėms

Lietuvos studentų sąjunga mano, kad taikant šiuo metu priimtus minimalius rodiklius dėl egzaminų rezultatų aritmetinio vidurkio, turi atsirasti socialinis modelis, kuris padėtų socialiai jautrių grupių moksleiviams tinkamai pasiruošti studijoms aukštojoje mokykloje. Šiuo metu nevienodas mokinių paruošimas mokyklose dėl socialinės padėties  yra didžiulė problema, kuri turi būti sprendžiama. Lietuvos studentų sąjunga pasisako už socialinio mechanizmo kūrimą, kuris suteiktų galimybę socialiai jautrioms grupėms, nepaisant joms iškylančių sunkumų, gauti tokį patį išsilavinimą. Studentai ir jų lyderiai nėra pajėgūs sukurti socialinį modelį be Švietimo ir mokslo ministerijos pagalbos, todėl labai svarbu, kad būtų bendradarbiaujama dėl socialiai jautrių grupių padėties gerinimo aukštojo mokslo atžvilgiu. Sukūrus ir pritaikius siūlomą socialinį mechanizmą, kiekvienam, nepriklausomai nuo socialinės padėties, būtų suteikiama teisė siekti ir gauti aukštąjį išsilavinimą, o aukštojo mokslo prieinamumas nebūtų apsunkinamas.

Esminis dalykas, kurį Lietuvos studentų sąjunga nori pabrėžti, tai kad šiuo metu nustatyti reikalavimai gali sukurti prielaidą socialinei nelygybei tarp skirtingų socialinių grupių moksleivių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnį „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus”, tad dabartinis Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymas galimai pažeistų kiekvieno Lietuvos piliečio teisę į aukštojo mokslo prieinamumą ir aukštąjį mokslą padarytų elitiniu.

Post a Comment

Your email is kept private. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Susisiekite su mumis

Šiuo metu mes neprisijungę, palik mums žinutę, į ją atsakysime artimiausiu metu!

Klauskite, mes Jums atsakysime.

Spauskite ENTER