Naujienos

LR Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui suvienodinti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas (VF), tiek į nefinansuojamas (VNF) studijų vietas. Taip pat nuspręsta, kad visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę nebe 3, o 2 privalomus valstybinius brandos egzaminus, o trečiasis yra  laisvai pasirenkamas. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) džiaugiasi, kad buvo pritarta jų raginimui, kad be lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų trečiasis būtų laisvai pasirenkamas. Tai suteiktų būsimiems studentams daugiau laisvės renkantis savo norimas studijas bei suvienodintų sąlygas stojant į skirtingas studijų kryptis, nes iki šiol priklausomai nuo pasirinktų studijų, abiturientai būdavo priversti laikyti daugiau egzaminų. LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas teigia, kad atskirties tarp VF ir VNF studentų negali būti – jiems turi būti taikomi vienodi reikalavimai stojant. „Reikalavimų suvienodinimas yra tikslinga priemonė siekiant studijų kokybės, kadangi visi studentai mokosi tose pačiose auditorijose, Skaityti plačiau

Birželio 21 – 23 dienomis vyko LSS Tarybos mokymai „Vadovauk“, kuriuos vainikavo sekmadienį įvykęs Tarybos posėdis. Pirmąją mokymų dieną dalyviai pradėjo baidarių žygiu Plaukdami po du jie diskutavo apie nemokamo bakalauro idėją bei apie studentų atidirbimą baigus studijas Lietuvoje. Diskusijos metu surastus argumentus, kodėl tai gerai ar blogai, galėjo pristatyti debatų metu. Taip pat vakare vyko kiekvienos aukštosios mokyklos studentų savivaldos strateginių tikslų pristatymas be Lietuvos studentų sąjungos reakcija į juos. Antroji diena buvo skirta trims pagrindinėms temoms – nemokamas bakalauro įgyvendinimas, skatinamosios stipendijos ir studijų kaina valstybės nefinansuojamiems studentams Šios, šiuo metu aukštajame moksle aktualios temos, buvo įpintos į simuliaciją, kurios metu dalyviai turėjo parengti veiksmų planą išvardintoms temoms įgyvendinti. Simuliacijos metu dalyviams teko bendrauti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos s bei Švietimo ir mokslo komiteto atstovais. Simuliacijos pabaigoje savivaldų atstovai pristatė parengtus planus. Vakarinėje diskusijoje Organizacijos stiprinimo vadovė Kotryna Garbaliauskaitė su Tarybos nariais diskutavo apie LSS narių kompetencijų kėlimo Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria  „tvarkiečių“ siūlymui versti studentus, studijavusius už valstybės lėšas, atidirbti Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus per 10 metų laikotarpį, o atsisakantiems grąžinti už studijas sumokėtas lėšas. LSS prieštarauja tam ir mano, kad tai yra asmens mobilumo ribojimas. Taip pat studentams kyla klausimas – kokią problemą bandoma išspręsti? Studentų motyvaciją baigus studijas dirbti Lietuvoje? Toks siūlymas nėra išeitis šiai problemai spręsti ilgalaikėje perspektyvoje. Geriausiu atveju, ši priemonė padėtų ją spręsti laikinam, prievolės trukmę atitinkančiam, trijų ar keturių metų laikotarpiui, o vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, tai sąlygotų nuolatinį nepastovumą bei lėšų, skirtų specialistų apmokymui darbo vietoje, švaistymą. Taip pat, kaip teigia LSS atstovai, didėja tikimybė, kad atsiradus tokiai prievolei, būsimi studentai mieliau rinktųsi studijas užsienyje, kur nėra taikomos tokios prievolės bei pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją yra užtikrintos galimybės laisvai rinktis darbą. Sąjungos nuomone, ribojimai verčiantis jaunus specialistus  likti Lietuvoje, užkerta kelią kalbėti apie aukštojo mokslo tarptautiškumą ir Skaityti plačiau

Studijas baigiančiųjų studentų pasitenkinimo studijomis tyrimas yra Lietuvos studentų sąjungos tęstinis projektas (vykdytas 2014 ir 2018 m.), kurio metu siekiama įvertinti studentų pasitenkinimą studijų kokybe Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tyrimo metu apklausiami pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų absolventai. Taip pat bendradarbiaujant su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga bus vykdoma ir doktorantų apklausa. Organizacijos nuomone, abiturientams svarbu atsakingai pasirinkti aukštąją mokyklą ir studijų programą. Studijų vietos pasirinkimą gali lemti daugybė įvairių veiksnių – draugų patarimai, aukštosios mokyklos įvaizdis žiniasklaidoje, siūlomų studijų programų populiarumas ar kt. Siekiama, kad pagrindiniu kriterijumi renkantis studijas bei užtikrinančiu teisėtą būsimų studentų interesą ir lūkestį gauti kokybišką išsilavinimą, taptų studijų kokybė.   Lietuvos studentų sąjunga ir kiekviena atskira studentų savivalda siekia kokybiškai atstovauti studentams, kad jų studentiška kasdienybė būtų geresnė, studijų kokybė atitiktų lūkesčius, o kiekvienas studentas be jokių kliūčių galėtų siekti žinių ir kompetencijų, būtų patenkintas savo socialine ir finansine padėtimi, turėtų galimybę naudotis priklausančiomis lengvatomis, plėsti Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovė Sandra Matoškaitė (VDU Diplomatijos ir Tarptautinių santykių magistro studijų studentė): „Neabejoju, jog mes kuriame valstybę ir jos ateitį. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje rašoma, jog „žmonių valia yra valstybės valdžios pagrindas“. Būdami Lietuvos piliečiais turime galimybę reikšti savo nuomonę ir kurti šalį, kurioje gyventi gera, tačiau ar visuomet šia galimybe pasinaudojame? 2014 metais Lietuvos Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose jaunų žmonių aktyvumas buvo apie 38 procentai. Didelė dalis jaunų žmonių balsuoti neatvyko. Džiaugiamės, kad šiais metais į pirmojo turo LR Prezidento rinkimus ir referendumus atvyko 46 procentai  jaunuolių, tai rodo, kad jaunas žmogus jaučia atsakomybę už savo ir savo valstybės ateitį. Nepaisant to, jog kiekvienas asmuo turi teisę tiesiogiai ar per išrinktus atstovus dalyvauti savo šalies valdyme, neretai savo teisę mato kaip pareigą, kuri yra tapusi įpročiu, o dalis rinkėjų savo teisės išreikši paprasčiausiai nenori dėl nepasitikėjimo politika ar jos atstovais bei dėl įsitikinimo, kad balsavimas Skaityti plačiau

2017 m. Lietuvos studentų sąjungos atlikto „Akademinio sąžiningumo indekso“ tyrimo duomenimis net 21 proc. apklaustųjų studentų nurodė, kad rašto ar kito darbo pirkimas ir pateikimas kaip savo yra paplitusi akademiškai nesąžininga veika Lietuvos aukštosiose mokyklose.   Džiaugiamės, kad Seimas šią savaitę priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis sugriežtino baudas už mokslo ir studijų darbų pirkimą.    Taip pat išplėstas pateiktų svetimų studijų darbų, už kuriuos gresia sankcijos, sąrašas: jei šiuo metu baudos numatytos tik už baigiamuosius bakalauro ir magistro studijų darbus, patvirtinus naujas formuluotes įtraukti ir referatai, kursiniai bei kiti tarpiniai darbai. Akademinis nesąžiningumas yra stipriai paplitusi Lietuvos aukštojo mokslo problema su kuria susiduriame ir aukštųjų mokyklų dėstytojų tarpe. Sukčiavimas, plagijavimas, darbų pirkimas ir pardavinėjimas smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Šios problemos sprendimui reikalingos visos akademinės bendruomenės pastangos!

LSS is glad to announce that the upcoming BOM will take place in Klaipėda, Lithuania from 19th (arrival day) to 22nd of August, 2019. This year we are going to discuss Mental Health and Sexual harassment in HEI. Meeting will be held in English. The deadline to fill out the application is 29th of May. In addition to this, LSS is organizing a traditional Assembly (a meeting of higher education experts and student leaders gathering more than 200 student representatives, Union’s Alumni and other guests). The Assembly will take place from 23rd to 25th of August in Klaipėda and Šventoji. Participation in BOM and LSS Assembly is funded by the Ministry of Education, Science and Sport of the Republic of Lithuania and Department of Youth Affairs under the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania. Arrival and departure expenses should be covered by the participating organizations. Skaityti plačiau

Birželio mėn. pabaigoje vyksiančiame LSS Tarybos posėdyje bus renkamas naujas organizacijos Valdybos narys. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, Tarybos posėdyje renkamas 2-ų metų kadencijai. Valdybą sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti nariai po 2 iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose esančių tikrųjų LSS narių. Valdybos sudėtį papildys vienas narys Klaipėdos regionui. Kandidatai nurodytus dokumentus turi pateikti iki  birželio 10  d. el. paštu info@lss.lt.  Laiško temos eilutėje nurodyti: „Valdybos rinkimai“. Kandidatas į Valdybos nario pareigas turi pateikti šiuos dokumentus: nemažiau kaip tris Tikrųjų narių iš regiono, kuriame kandidatuoja, rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su Viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus Viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar  LSS darbuotoju, nuo tapimo momento. Kilus klausimams kreipkitės tel. nr. +370 630 58 829

Jaunimo balsų svarba auga Rinkimai – vienas įdomiausių demokratijos procesų ir bene pagrindinis jos pamatas. Nepaisant to, kad bendras rinkimų aktyvumas šiemet ženkliai nesiskiria nuo ankstesniųjų metų, norisi pasidžiaugti, kad jaunimo dalyvavimas su kiekvienais rinkimais auga, o kartu didėja ir jaunimo balso svarba bei įtaka rinkimų rezultatams. Tačiau noriu pabrėžti, kad balsavimas nėra vien jaunimo pareiga – tai visų piliečių teisė pasirinkti, o renkantis formuoti tolimesnius valdžios sprendimus, kurie taip pat lemia ir mūsų asmeninę gerovę. Ar ateitis nuo mūsų (ne)priklauso? Jau visai greitai laukia dveji rinkimai – LR Prezidento ir Europos Parlamento (EP). Yra manančių, kad LR Prezidentas neturi įtakos sprendžiant švietimo klausimus, tačiau tai nėra tiesa. Kaip ir bet kuris išrinktas tautos atstovas, prezidentas gali teikti savo siūlymus visais, įskaitant ir švietimą, klausimais, todėl kandidatų aukštojo mokslo ir švietimo politikos vizija yra labai svarbi. Prezidento, kaip ir kitų mums atstovaujančių politikų, formuojama idėja gali daryti reikšmingą įtaką švietimui, o Skaityti plačiau