Naujienos

Kovo 7 d. ISM universitete vyko Lietuvos studentų sąjungos Tarybos posėdis, kurio metu buvo išrinkta naujoji LSS Valdyba. Dviejų metų kadencijai išrinktas buvęs Lietuvos sporto universiteto studentų atstovybės prezidentas Aurelijus Gutas, taip pat kadenciją baigusi Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto studentų atstovybės prezidentė Danielė Bučinskaitė bei Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės Alumni Vytautas Kučinskas. Vienerių metų kadencijai išrinktas Matas Povilauskas – buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybės prezidentas bei Lukas Kijauskas – buvęs Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės prezidentas. LSS Valdybą sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai, tad ateinančio LSS Tarybos posėdžio metu bus renkamas dar vienas Valdybos narys vienerių metų kadencijai. Valdybos sudėtis kasmet atnaujinama renkant 3 (tris) narius. Visi naujai išrinkti nariai jau ne vienerius metus yra Lietuvos studentų sąjungos dalis. Jų sukaupta patirtis bus naudinga stiprinant organizaciją bei jos vaidmenį priimant nacionalinės reikšmės sprendimus. Skaityti plačiau

Kelias pastarąsias dienas švietimo bendruomenėje verda diskusijos dėl vasario 4 d. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašyto įsakymo išbraukti reikalavimą abiturientams, pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, universitete iš 3 valstybinių brandos egzaminų (matematikos, lietuvių kalbos bei vieno pasirenkamo) surinkti 40 proc. vidurkį bei 25 proc. vidurkį stojant į kolegijas. Šis ministro žingsnis, beje, sulaukė daugiau pasipiktinimo nei palaikymo.   Studijų prieinamumo klausimas yra sprendžiamas nenuosekliai Lietuvos studentų sąjunga (LSS), priešingai negu aukštosios mokyklos, siūlymui sumažinti minimalius reikalavimus stojantiesiems nepritarė. Nors daugelis nepalaikančių sprendimo sumažinti stojimo kartelę tai įvardino kaip grėsmę studijų kokybei dėl, neva, nemokytinų studentų, LSS prieštaravimo motyvai buvo kiek kitokie. Minėtas įsakymas, turėtų padėti didinti studijų Lietuvoje prieinamumą, tačiau problema yra ta, jog šis klausimas šiuo metu yra sprendžiamas nenuosekliai. Pirmiausia reikėtų keisti mokslo ir studijų įstatymą bei suvienodinti sąlygas stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas (VF), tiek į nefinansuojamas (VNF) vietas. Ir nesupraskit manęs neteisingai, Skaityti plačiau

Vasario 4 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministras pasirašė naują įsakymą dėl minimalių reikalavimų norint stoti į valstybės finansuojamas vietas (Įsakymas). Lietuvos studentų sąjunga palaiko siekį didinti aukštojo mokslo prieinamumą, tačiau nepritaria pasirinktiems būdams ir siūlo tai įgyvendinti kompleksiškai. „Sąjunga dar sausio 23 dieną oficialiai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei išreiškė nepritarimą  minimalių reikalavimų mažinimui, kadangi studijų prieinamumo problema yra sprendžiama nenuosekliai ir priimtas sprendimas yra trumparegiškas, be aiškios ateities vizijos,“ – teigė Eigirdas Sarkanas. Dėl šios priežasties, dar praėjusių metų pabaigoje, Lietuvos švietimo tarybos kontekste, Sąjunga inicijavo bei LR Seimui pateikė Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kurioje siūlo keisti 59 MSĮ straipsnio nuostatas, numatant jog į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos arba vientisąsias studijas konkurso būdu būtų priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą bei išlaikę bent tris laisvai pasirenkamus valstybinius brandos egzaminus (šiuo metu norint stoti į aukštąją mokyklą užtenka būti išlaikius vos vieną valstybinį Skaityti plačiau

Lietuvoje vasario 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. )   Kaip apsisaugoti? Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys. Kaip žmogus gali užsikrėsti? Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Inkubacinis laikotarpis Skaityti plačiau

„Labai džiaugiuosi turėjusi galimybę dirbti LSS’e, tikrai. Aš visuomet buvau pilna idėjų, kurių galbūt verslo sektoriuje nebūtų galimybės išbandyti, o čia man buvo duota laisvė ir pasitikėjimas, kas leido kurti naujas ugdymo metodikas, atrasti savo stilių vedant mokymus, inicijuoti visokiausias veiklas (paskutinį kartą komanda leido visą biurą perkelti dirbti į Klaipėdą, aš jau nekalbu apie tai kaip į mokymus išvažiavę prezidentai atsidūrė baidarėse ir du šimtai žmonių kepė dešrainius ant jūros kranto). Taip pat, labai smagu, kad dirbant nacionaliniu mastu, turėjau kokį tūkstantį naujų pažinčių – tai kasdienybės dalis, leidusi atrasti daugybę neįtikėtinų žmonių. Tai, jei taip trumpai, LSS’as buvo tobula vieta išbandyti save, mokytis ir klysti, o kartu ir tiek daug dalykų atrasti.” – Justina, organizacijos stiprinimo vadovė.   Organizacijos stiprinimo vadovas atlieka šias funkcijas: Organizuoja mokymus, seminarus, ugdymo sesijas studentų savivaldų nariams; Vadovauja žmogiškųjų išteklių komitetui; Organizuoja susitikimus su studentų savivaldomis; Atlieka veiklos kokybės analizę studentų savivaldose (16 Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungoje narių išlaikymas ilgą laiką buvo suprantamas kaip savaime įvykstantis procesas, nereikalaujantis didelių pastangų, tačiau pastebėjome, kad studentų nubyrėjimas vyksta vis dažniau ir dėl to nebegalime kaltinti trijų/ ketverių metų studijų laikotarpio ar mažėjančio studentų skaičiaus aukštosiose mokyklose, Erasmus+ studijų bei panašių veiksnių. Nariai palieka organizaciją dėl nepateisintų lūkesčių, motyvacijos trūkumo ar pasikeitusių prioritetų, tačiau turime suprasti, kad šie aspektai, rodantys prastą narių išlaikymą, yra ne priežastys, o padariniai. Mano nuomone, narių išlaikymas susideda iš trijų pagrindinių komponentų į kuriuos būtina atsižvelgti, siekiant užtikrinti organizacijoje tęstinumą ir kuo mažesnį talentų nubyrėjimą. Įsitraukimas į veiklą. Pats įsitraukimas yra asmens noras diskutuoti, ieškoti sprendimų, siūlyti idėjas, būti neabejingam, prisidėti bei aktyviai įsitraukti į viską, kas vyksta aplinkui. Tokie žmonės dažniausiai surenka daugiausiai „taškų“ integracinėse sistemose ir yra visiems gerai žinomi. Taip vyksta todėl, kad asmuo identifikuoja save su darbu, savo atliekama role organizacijoje (Kahn 1990) „aš koordinatorius, tad negaliu būti Skaityti plačiau

Kovo 7-ą dieną vyksiančiame LSS Tarybos posėdyje bus renkama organizacijos Valdyba. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, Tarybos posėdyje renkamas 2-ų metų kadencijai. Valdybos sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su Viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus Viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar  LSS darbuotoju. Valdybos rinkimų tvarka: Tarybos posėdžio metu rengiamas slaptas balsavimas, kurio metu Tarybos nariai renka Valdybos narius; Tarybos narys balsavimo biuletenyje gali balsuoti už ne daugiau kaip tris Kandidatus; Trys, daugiau nei pusę dalyvaujančių Tarybos narių balsų surinkę kandidatai, tampa  Valdybos nariais; Jei nei vienas Kandidatas per balsavimą nesurenka reikiamo Tarybos narių balsų skaičiaus, to pačio posėdžio metu rengiamas pakartotinis balsavimas; Jei kandidatuoja Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos valdybos sprendimu, LSS biuro darbuotojų komandą papildė dvi naujos narės – Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės (KTU SA)  akademinių procesų koordinatorė Joana Jasilionytė, užėmusi socialinių ir akademinių reikalų vadovės pareigas bei KTU SA Alumni Vaida Spūdytė, užėmusi projektų vadovės pareigas.   Joana daugiau nei trejus metus aktyviai dalyvavo KTU SA veikloje. Taip pat priklauso KTU Senatui, akademinės etikos kolegijai bei įvairioms komisijoms ir darbo grupėms. „Studentiškas judėjimas tai nesuvaldoma jėga, kuri yra persmelkta kūrybiškumo, jaunatviško idealizmo ir drąsos. Priklausydama šiam judėjimui, atradau ne tik save, bet ir nuostabius draugus bei neišdildomus prisiminimus. Dirbdama Sąjungoje tikiuosi iššūkių, nes jie yra geriausi mokytojai bei, visų svarbiausia, terpė, kurioje galiu realizuoti savo idėjas.“         Vaida savo patirties bagaže yra sukaupusi ne tik projekto paraiškų rašymo, vertinimo žinių, bet ir sudėtingų, kompleksinių, įvairaus masto projektų valdymo patirties. „Studentiškas judėjimas yra galia, kuri gali kryptingai keisti nusistovėjusias dogmas ir Skaityti plačiau

2019 m. gruodžio 17 d. LR Seimas patvirtino 2020 metų biudžetą. Biudžete yra numatyta skirti papildomus 4 milijonus eurų nemokamo bakalauro studijų įgyvendinimui. Tai nereiškia, kad valstybės lėšomis galės studijuoti visi norintieji, tačiau proporcija tarp valstybės finansuojamų (VF) ir nefinansuojamų (VNF) studijų vietų bus gerokai didesnė palyginus su keletą pastarųjų metų, kai mokančių savo lėšomis studentų buvo praktiškai tiek pat kiek ir nemokančių. Papildomų lėšų skyrimas yra tik pirmasis žingsnis. Antrasis – tai abiturientams taikomi minimalūs reikalavimai norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, o trečiasis – valstybės finansuojamų studijų vietų skirstymas pagal studijų kryptis. Tik noriu priminti, kad kone identišką situaciją turėjome dar 2018 metais ir tam, kad ji vėl nepasikartotų, antrą ir trečią žingsnį būtina žengti teisingai. Pokyčiai susiję su priėmimu į aukštąsias mokyklas Pradėkime nuo to, kad norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, šiuo metu visiems (išskyrus menų studijas) yra taikomi vienodi minimalūs reikalavimai (lietuvių kalbos, matematikos Skaityti plačiau

2020 m. sausio 9 d.  Krašto apsaugos ministerija sudarė 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašus. Šiais metais bus šaukiami 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Nuo šiol į šauktinių sąrašus bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę: sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT); nenutraukus studijų pasirinkti  jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais). Daugiau skaityti čia; studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus). Daugiau skaityti čia; nepasirinkti nė vienos iš anksčiau išvardytų galimybių. Tokiu atveju, kai pabaigsi studijas, vieną kartą galėsi būti įtrauktas į šaukiamųjų sąrašus iki kol tau sukaks 26 metai, tačiau ne ilgiau nei 1 metus po studijų baigimo. Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma Skaityti plačiau