Naujienos

Lietuvos studentų sąjungoje narių išlaikymas ilgą laiką buvo suprantamas kaip savaime įvykstantis procesas, nereikalaujantis didelių pastangų, tačiau pastebėjome, kad studentų nubyrėjimas vyksta vis dažniau ir dėl to nebegalime kaltinti trijų/ ketverių metų studijų laikotarpio ar mažėjančio studentų skaičiaus aukštosiose mokyklose, Erasmus+ studijų bei panašių veiksnių. Nariai palieka organizaciją dėl nepateisintų lūkesčių, motyvacijos trūkumo ar pasikeitusių prioritetų, tačiau turime suprasti, kad šie aspektai, rodantys prastą narių išlaikymą, yra ne priežastys, o padariniai. Mano nuomone, narių išlaikymas susideda iš trijų pagrindinių komponentų į kuriuos būtina atsižvelgti, siekiant užtikrinti organizacijoje tęstinumą ir kuo mažesnį talentų nubyrėjimą. Įsitraukimas į veiklą. Pats įsitraukimas yra asmens noras diskutuoti, ieškoti sprendimų, siūlyti idėjas, būti neabejingam, prisidėti bei aktyviai įsitraukti į viską, kas vyksta aplinkui. Tokie žmonės dažniausiai surenka daugiausiai „taškų“ integracinėse sistemose ir yra visiems gerai žinomi. Taip vyksta todėl, kad asmuo identifikuoja save su darbu, savo atliekama role organizacijoje (Kahn 1990) „aš koordinatorius, tad negaliu būti Skaityti plačiau

Kovo 7-ą dieną vyksiančiame LSS Tarybos posėdyje bus renkama organizacijos Valdyba. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, Tarybos posėdyje renkamas 2-ų metų kadencijai. Valdybos sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su Viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus Viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar  LSS darbuotoju. Valdybos rinkimų tvarka: Tarybos posėdžio metu rengiamas slaptas balsavimas, kurio metu Tarybos nariai renka Valdybos narius; Tarybos narys balsavimo biuletenyje gali balsuoti už ne daugiau kaip tris Kandidatus; Trys, daugiau nei pusę dalyvaujančių Tarybos narių balsų surinkę kandidatai, tampa  Valdybos nariais; Jei nei vienas Kandidatas per balsavimą nesurenka reikiamo Tarybos narių balsų skaičiaus, to pačio posėdžio metu rengiamas pakartotinis balsavimas; Jei kandidatuoja Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos valdybos sprendimu, LSS biuro darbuotojų komandą papildė dvi naujos narės – Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės (KTU SA)  akademinių procesų koordinatorė Joana Jasilionytė, užėmusi socialinių ir akademinių reikalų vadovės pareigas bei KTU SA Alumni Vaida Spūdytė, užėmusi projektų vadovės pareigas.   Joana daugiau nei trejus metus aktyviai dalyvavo KTU SA veikloje. Taip pat priklauso KTU Senatui, akademinės etikos kolegijai bei įvairioms komisijoms ir darbo grupėms. „Studentiškas judėjimas tai nesuvaldoma jėga, kuri yra persmelkta kūrybiškumo, jaunatviško idealizmo ir drąsos. Priklausydama šiam judėjimui, atradau ne tik save, bet ir nuostabius draugus bei neišdildomus prisiminimus. Dirbdama Sąjungoje tikiuosi iššūkių, nes jie yra geriausi mokytojai bei, visų svarbiausia, terpė, kurioje galiu realizuoti savo idėjas.“         Vaida savo patirties bagaže yra sukaupusi ne tik projekto paraiškų rašymo, vertinimo žinių, bet ir sudėtingų, kompleksinių, įvairaus masto projektų valdymo patirties. „Studentiškas judėjimas yra galia, kuri gali kryptingai keisti nusistovėjusias dogmas ir Skaityti plačiau

2019 m. gruodžio 17 d. LR Seimas patvirtino 2020 metų biudžetą. Biudžete yra numatyta skirti papildomus 4 milijonus eurų nemokamo bakalauro studijų įgyvendinimui. Tai nereiškia, kad valstybės lėšomis galės studijuoti visi norintieji, tačiau proporcija tarp valstybės finansuojamų (VF) ir nefinansuojamų (VNF) studijų vietų bus gerokai didesnė palyginus su keletą pastarųjų metų, kai mokančių savo lėšomis studentų buvo praktiškai tiek pat kiek ir nemokančių. Papildomų lėšų skyrimas yra tik pirmasis žingsnis. Antrasis – tai abiturientams taikomi minimalūs reikalavimai norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, o trečiasis – valstybės finansuojamų studijų vietų skirstymas pagal studijų kryptis. Tik noriu priminti, kad kone identišką situaciją turėjome dar 2018 metais ir tam, kad ji vėl nepasikartotų, antrą ir trečią žingsnį būtina žengti teisingai. Pokyčiai susiję su priėmimu į aukštąsias mokyklas Pradėkime nuo to, kad norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, šiuo metu visiems (išskyrus menų studijas) yra taikomi vienodi minimalūs reikalavimai (lietuvių kalbos, matematikos Skaityti plačiau

2020 m. sausio 9 d.  Krašto apsaugos ministerija sudarė 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašus. Šiais metais bus šaukiami 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Nuo šiol į šauktinių sąrašus bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę: sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT); nenutraukus studijų pasirinkti  jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais). Daugiau skaityti čia; studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus). Daugiau skaityti čia; nepasirinkti nė vienos iš anksčiau išvardytų galimybių. Tokiu atveju, kai pabaigsi studijas, vieną kartą galėsi būti įtrauktas į šaukiamųjų sąrašus iki kol tau sukaks 26 metai, tačiau ne ilgiau nei 1 metus po studijų baigimo. Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vykdė projektą, skirtą Vilniaus miesto savivaldų stiprinimui. Tai buvo pirmasis projektas orientuotas į konkretų regioną, kurio tikslas padėti jaunimo organizacijoms tobulėti, skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų organizacijų bei užtikrinti vėlesnį savarankišką savivaldų tobulėjimą, siekiant, kad projektas darytų pokytį ilgalaikėje perspektyvoje. „Projektą pradėjome dar spalio mėnesį, kuomet suformavome darbo grupes skirtas išsiaiškinti kertines savivaldų problemas, bei sudaryti planą, kaip mes ketiname tuos pokyčius įgyvendinti. Labiausiai mane džiugino savivaldų narių užsidegimas ir tobulumo siekimas, kiekvieną kartą mums susitikus jie ateidavo su naujomis idėjomis ir rasdavo sprendimų, kaip galima pateikti viską įdomiau ir kokybiškiau, tad nenuostabu, kad turėjome gerokai daugiau susitikimų nei buvo planuota.“ – teigė Justina Štrimaitytė, organizacijos stiprinimo vadovė. Lapkričio mėnesį prasidėjo mokymų maratonas, 8 – 10 dienomis Mykolo Romerio universiteto studentų atstovybė turėjo mokymus, kurių metu buvo suformuotos tęstinio darbo grupės, iš kurių viena grupė analizavo ir ruošė veiksmų planą galimam Vilniaus ir Kauno padalinių sujungimui, identifikuodami Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Studijas baigiančiųjų studentų pasitenkinimas studijomis“, kurio rezultatai atskleidė, kad 45 proc. studentų, kuriems studijų metu reikėjo papildomų priemonių ar medžiagų, aukštoji mokykla jų nesuteikė, o papildomos studentų išlaidos svyravo nuo kelių eurų iki kelių tūkstančių. Su didžiausiomis išlaidomis susiduria sveikatos ar biomedicinos mokslų bei menų studijų studentai Maždaug 45 proc. studentų, kurie teigė, kad studijų metu jiems reikėjo papildomų priemonių ar medžiagų, nurodė, kad aukštoji mokykla jų nesuteikė, įskaitant ir baigiamojo darbo rengimui reikalingas priemones. Didžioji dalis šių studentų papildomas priemones turėjo pirkti iš savo asmeninių lėšų. Daugiausia išlaidų patyrė sveikatos ar biomedicinos mokslų bei menų studijų studentai. Jiems reikėjo įsigyti chalatus, batus, pirštines, stetoskopus, kosmetikos priemones ar įrankius bei kitas priemones, o nurodytos sumos svyravo tarp 100 ir 600 eurų. Menų studijų programų studentai įvardijo tai, kad studijų metu jiems teko pirkti įvairių kompiuterinių programų licenzijas, statybos, dailės, architektūros, siuvimo bei kitas medžiagas Skaityti plačiau

Gruodžio 20 d. KTU Santakos slėnyje vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) neeilinė ataskaitos teikimo konferencija. Konferencijos metu Sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė tarpines veiklos bei finansų ataskaitas, taip pat Priežiūros komiteto pirmininkė Izabelė Rainytė pateikė rekomendacijas Sąjungos veiklos efektyvinimui. Delegatai vienbalsiai patvirtino visas ataskaitas. Taip pat Konferencija patvirtino LSS Įstatų ir Reglamento pakeitimų projektus. Po neeilinės ataskaitos teikimo konferencijos vyko Alma Mater konferencija, kurios metu LR STRATA atstovas Martynas Kriaučiūnas pristatė EUROSTUDENT tyrimo Lietuvoje rezultatus. Po pristatymo Sąjungos Tarybos nariai diskutavo apie aukštojo mokslo kokybę, studentų (ne)darbą bei apie aukštojo mokslo ateitį. Tą patį vakarą įvyko LSS Kalėdinis padėkos vakaras, į kurį susirinko organizacijos svečiai, draugai ir Alumni. Vakaro metu buvo nominuoti geriausiai per metus pasirodę nariai bei savivaldos.   Konferencija yra aukščiausia valdančioji struktūra, šaukiama ne rečiau kaip kartą per metus. Ją sudaro tikrųjų narių deleguoti atstovai, kurie sprendžia tokius klausimus, kaip Sąjungos įstatų ir darbo reglamento (tai pagrindiniai dokumentai, Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliko tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2019“, kurio rezultatai gali nustebinti. Tyrimas atskleidė, kad studentai, lyginant su 2013–2017 m. rezultatais, pamažu darosi vis sąžiningesni, o tuo tarpu, dėstytojai kartais vis dar reikalauja pakišų. Paruoštukių naudojimas sumažėjo perpus Pozityvūs pokyčiai vertinant nesąžiningo elgesio paplitimą mokslo ir studijų institucijose, lyginant su ankstesniais tyrimais, matomi beveik visose srityse. Kitų asmenų darbo ar ištraukos panaudojimas savo darbe nenurodant tikrojo autoriaus nuo 29 proc. (2017 m.) sumažėjo iki 24 proc. (2015 m. – 14 proc., 2013 m. – 35 proc.). Tuo tarpu rašto darbo pirkimas ir pirkto darbo pateikimas atsiskaityti, lyginant su 2017 m., sumažėjo 4 proc. ir šiuo metu su tuo, jog ši nesąžiningumo forma yra paplitusi, sutinka ar greičiau sutinka 17 proc. respondentų. Papildomų priemonių (paruoštukių, konspektų, ir pan.) naudojimas atsiskaitymo metu, kai jomis naudotis nėra leidžiama, nuo 2013 m. sumažėjo beveik perpus – nuo 54 proc. 2013 m. iki Skaityti plačiau

Gruodžio 7 d. vyko akademiniai pusryčiai, kuriuose dalyvavo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Taryba bei LAMA BPO Prezidentas Pranas  Žiliukas. Akademinių pusryčių metu atstovai diskutavo apie priėmimo sąlygas į aukštąsias mokyklas tokiu atvėju, jei Lietuvoje būtų įgyvendintas nemokamo bakalauro studijos. Taip pat diskusija vyko apie minimalius reikalavimus stojant į aukštąsias mokyklas bei, kokie turėtų būti reikalavimai norint gauti valstybės finansuojamą vietą. Taryba priėjo sprendimo, kad galėtų būti 3 valstybiniai brandos egzaminai, tačiau, reiktų atsiriboti nuo konkretaus egzamino pavadinimo įrašymo į įstatymą. Konkursinis balas stojant į pasirinktą aukštąją mokyklą turėtų nurodyti, kokius egzaminus būsimam studentų reiktų laikyti. Diskusijoje buvo paliesta tema – kokie reikalavimai turėtų būti, norint baigti mokyklą. Taryba vieningai priėjo sprendimo, kad reikalavimai turi didėti.