Naujienos

Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną. Tyrimas atskleidė, kad nepaisant to, jog padidėjęs psichologinės pagalbos prieinamumas atnešė teigiamų pokyčių, karantinas pablogino studentų gyvenimo kokybę visais tirtais aspektais. 3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas    Tyrimas atskleidė, kad daugelis studentų patiria negatyvias psichologines būsenas. Pavyzdžiui, didelį nerimą, baimę ar stiprų stresą per pastaruosius metus teigė patyrę maždaug 80 proc. respondentų, depresiją ar valgymo sutrikimus – beveik pusė, o trečdalis teigė susidūrę su panikos atakomis. Lyginant su 2017 m. LSS atliktu socialinės dimensijos tyrimu, situacija pablogėjo – padaugėjo patiriančių neigiamas būsenas. Užsienio studentai skiria daugiau dėmesio savo psichikos sveikatai Remiantis rezultatais, studentai, nepaisant didėjančio psichologinės pagalbos prieinamumo, vis dar nėra linkę jos kreiptis. Skaityti plačiau

2020 m. lapkričio mėnesį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vykdė apklausą, skirtą įvertinti studentų nuomonę apie Erasmus+ mobilumo programą bei pateikti rekomendacijas aukštosioms mokykloms (AM), siekiant ją tobulinti. Anketa siųsta Lietuvos studentams iš skirtingų AM, viso dalyvavo 1503 respondentai, rezultatai papildyti duomenimis, gautais iš fokus grupės. Erasmus+ mobilumo programa – svarbi ir prasminga Erasmus+ mobilumo programa yra plačiai žinomas reiškinys ir tarp Lietuvos studentų. Tik labai maža dalis atsakiusiųjų (3,61 proc.) teigia, kad nėra apie ją girdėję. Nors programos vykdytojai pastebi, kad dalyvaujančių skaičius kasmet mažėja, Lietuvos studentams ši programa vis dar atrodo svarbi ir prasminga – vos 1 proc. apklaustųjų atrodo kitaip. Remiantis fokus grupių tyrimu, jame dalyvavę studentai akcentavo, jog Erasmus+ suteikia galimybes geriau pažinti save, įveikti iššūkius ir baimes, pažinti naują kultūrą. Visi kokybinio tyrimo dalyviai, buvę Erasmus+ studijų mobilumo programoje, rekomenduotų vykti kitiems.               Studentams trūksta informacijos Nors dauguma studentų yra Skaityti plačiau

Norą stoti prie 29-uosius veiklos metus skaičiuojančios nacionalinės organizacijos – Lietuvos studentų sąjungos (LSS) – vairo pareiškė du kandidatai – dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) prezidentas Dominykas Tvaska, studijuojantis technologijų mokslus, bei LSS Valdybos narys Vytautas Kučinskas, kuris šiuo metu yra taikomosios informatikos magistro studentas Vytauto Didžiojo universitete.  Kviečiame stebėti tiesioginę kandidatų į LSS prezidento postą debatų transliaciją kovo 4 d., 17 val. Lietuvos studentų sąjungos Facebook paskyroje.  Abu kandidatai vystyti organizacijos veiklą ketina trimis kryptimis – aukštojo mokslo pažangos / proveržio, studentų padėties gerinimo bei organizacijos stiprinimo.  Anot VGTU SA prezidento Dominyko Tvaskos, „Sąjungai nauja Seimo kadencija yra puiki galimybė kelti esminius studijų kokybės ir prieinamumo klausimus, taip pat prisiminti studentams aktualias, tačiau į prioritetinio sąrašo pabaigą nustumtas, temas. Naujos valdžios deklaracijos, kad studentai yra svarbūs, o jų dalyvavimas politikos formavime yra būtinas, suteikia vilčių, jog į studentų siūlymus bus dar labiau atsižvelgiama, ir Sąjunga Skaityti plačiau

Antrąją vasario mėnesio savaitę, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva, vyko nuotolinė konsultacija dėl LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekto, kuriam pasiūlymus pateikė ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Konsultacijos metu išsakyti organizacijos siūlymai, kurių pagrindinis – į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planą įtraukti atskirą tikslą parengti Europos aukštojo mokslo erdvėje numatytų studentų socialinės dimensijos principų įgyvendinimo gaires, penktadienį, vasario 12 d., buvo išdėstyti ir raštu, kreipiantis į ŠMSM. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane trūksta dėmesio socialinei dimensijai Dar pernai LSS išreiškė viešą poziciją „Dėl būtinų švietimo pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio“ – į dalį joje pateiktų pasiūlymų buvo atsižvelgta LR Seimui tvirtinant XIII Vyriausybės programą bei rengiant minėtą projektą. Ir visgi, nors projektas orientuotas į studijų kokybės gerinimą ar mokslo tyrimų bei eksperimentinės plėtros stiprinimą, LSS nuomone, jame nepakankamai dėmesio skiriama socialinės dimensijos principų įgyvendinimui Lietuvoje, o viena su tuo susijusių problemų – socialinė dimensija suprantama per Skaityti plačiau

Lietuvoje dirba beveik kas antras studentas, o dažniausios to priežastys – siekis įgyti patirties bei finansiniai sunkumai, su kuriais tenka susidurti. Tuo tarpu valstybės remiamomis paskolomis studentai pasinaudoti vengia dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) metų pradžioje atliktas tyrimas „Studentų studijų ir darbo derinimo analizė“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti studentų darbo paplitimą studijų laikotarpiu bei įvertinti valstybės finansinės paramos sistemos patrauklumą. Darbo sukeliamas nuovargis ir laiko stygius kenkia studijoms Lietuvoje apmokamą darbą dirba beveik kas antras bakalauro ir daugiau nei pusė magistrantūros (73 proc.), doktorantūros (80 proc.) ir laipsnio nesuteikiančių studijų (69 proc.) studentų – vidutiniškai jam skiria 31 ir daugiau valandų per savaitę. LSS socialinių ir akademinių reikalų vadovė Joana Jasilionytė teigia, kad ne paslaptis, jog studentai didelę dalį laiko skiria ne studijoms, o darbui, o dėl šios priežasties nukenčia jų studijų rezultatai. „Beveik pusė dirbančių studentų pripažino, kad darbas kenkia jų studijų rezultatams, Skaityti plačiau

Kovo pradžioje studentų atstovai nuotoliniu būdu jungsis įvertinti Lietuvos studentų sąjungos (LSS) metų veiklą (2020 m. rugpjūtis – 2021 m. kovas) ir rinkti organizacijos prezidentą. Sąjungos veiklos ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencija vyks kovo 6 d. (šeštadienį) Zoom platformoje. Registracijos pradžia 9.00 val. Konferencijoje Studentų sąjungos prezidentas pristatys Sąjungos metų veiklos ataskaitą, o Priežiūros komiteto nariai – finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą. Konferencijos metu taip pat bus renkamas naujasis Sąjungos prezidentas, Priežiūros komiteto nariai, tvirtinama LSS strategija (2021–2025 m.) bei LSS narių statuso pakeitimai – vasario 6 d. LSS Tarybos nuotolinio posėdžio metu buvo patvirtinti Lietuvos muzikos ir teatro bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijų Studentų atstovybių teikimai tapti tikrosiomis LSS narėmis. Vadovaujantis LSS reglamento 5.1 ir 5.2 punktais, kandidatai į Prezidento pareigas ne vėliau kaip likus 2 (dviems) savaitėms iki Konferencijos posėdžio turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip trijų tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką; pažymą apie Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) 2020 m. gegužės 13 – liepos 7 dienomis atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria individualių poreikių turintys studentai Lietuvoje ir kaip studijų procesas yra pritaikytas jų poreikiams.  Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, LSS aukštosioms mokykloms pateikė rekomendacijas, apimančias tris kryptis – akademinės, finansinės ir psichologinės paramos sistemų priemones nacionaliniu bei instituciniu lygmenimis. Prieinamumas – ne tik infrastruktūra LSS viceprezidentės Viktorijos Žilinskaitės teigimu, prieinamumas dažnai neteisingai vertinamas tik kaip urbanistinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, tačiau, anot jos, tai yra kur kas platesnė sąvoka. „Prieinamumo sąvoka apima ir produktus bei paslaugas, įskaitant kanalus, kuriais jos teikiamos. Siekiant išplėsti prieinamumo sampratą, būtina pažvelgti į situaciją iš studentų perspektyvos ir įvertinti esamą pasitenkinimą finansinės, psichologinės ir akademinės paramos sistemomis“, – studentų patirties svarbą pabrėžia V. Žilinskaitė. Pasak LSS viceprezidentės, norint padėti individualių poreikių turintiems studentams įgyti kokybišką ir lygiavertį išsilavinimą bei suteikti veiksmingą paramą, eliminuojančią ribojančius veiksnius, valstybė ir Skaityti plačiau

Šią savaitę planuojama priimti sprendimą dėl LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dar sausio 18 d. pateikto projekto dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo, kuriuo siūloma gerokai didinti normines studijas kainas – tai yra, studentui valstybės skiriamą finansavimą studijoms.  Tuo tarpu studentai nepritaria šiuo metu vykstančiam procesui, nes jis, anot jų, yra įgyvendinamas skubotai ir gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą bei turėti kitų neigiamų pasekmių, o pirmasis žingsnis turėtų būti studijų finansavimo modelio keitimas. Į šio klausimo svarstymą Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nusprendė pažiūrėti su humoru ir paskelbė sprendimą pašiepiančią memų (komiškų iliustracijų) seriją (atsisiųsti paveikslėlius galite čia). Studijų kaina didinama studijų prieinamumo sąskaita? Nors Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama, jog visi norintys ir studijoms pasirengę žmonės turėtų sąlygas studijuoti, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos finansinės padėties, pasak studentų, šiuo metu elgiamasi priešingai. „Didinant norminę studijų kainą, planuojama mažiau valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų, kas elementariai mažins valstybės finansuojamą Skaityti plačiau

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vakar, sausio 18 d., pateikė derinimui projektą dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo. Projektu siūloma gerokai didinti normines studijas kainas – tai yra, studentui valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau šiuo metu siūlomas sprendimas, anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovo Eigirdo Sarkano, lemtų mažėjantį studijų prieinamumą. LSS prezidento E. Sarkano teigimu, iš pirmo žvilgsnio norminių studijų kainų didinimas yra sveikintinas žingsnis, o nuosekliai didinti vienam studentui skiriamą finansavimą ne kartą yra siūliusi ir LSS. Vis dėlto, jo manymu, pagrindinė šio ŠMSM siūlymo problema yra ta, jog didinant norminę studijų kainą, skirti papildomų lėšų nėra numatoma. „Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog didinant kainą, bus planuojama gerokai mažiau valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų, kas elementariai mažins studijų prieinamumą tiems, kurie atitinka ŠMSM keliamus minimaliuosius stojimo į VF vietas reikalavimus, – pabrėžia LSS vadovas ir atkreipia dėmesį, jog bendri priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai nesikeičia. – Tuo Skaityti plačiau

Penktadienį vykusiame kasmetiniame #LSS bendruomenės padėkos vakare buvo įteiktos padėkos organizacijos nariams ir draugams, prisiminėme svarbiausius 2020-ųjų metų įvykius bei džiaugėmės vienybe kompiuterio ekrane.  LSS metų draugu tapo LURK prezidentas Eugenijus Valatka; LSS metų Alumni išrinktas Vytautas Kučinskas; Initiative of the year – EHU Students’ Union. Initiated events and written positions expressing support for detainees and victims of protests in Belarus. Metų žygdarbis – LSMU SA prašymu, LSMU vykdomas metus trukęs psichologo projektas tapo realiu 1.25 etatu universitete, kuomet prieš tai psichologo etato nebuvo; LSS Metų socakademe išrinkta VDU SA socialinių reikalų komiteto koordinatorė Ieva Vengrovskaja; Metų įvykiu tituluotas ISM SA „Creative shock“; Metų LSS padėka atiteko VGTU SA viceprezidentei Kristinai Granauskaitei; Metų studentų lydere tapo KTU SA prezidentė Kristė Skaudaitė; Metų studentų savivalda išrinkta VDU SA. Dėkojame už darbingus metus!