2021-aisiais metais aukštojo mokslo politikos erdvėje prasidėjo diskusijos temomis, apie kurias 30-ąjį gimtadienį mininti Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kalba jau ne vienerius metus: nuo socialinės dimensijos tobulinimo plano kūrimo iki susitarimo dėl psichikos sveikatos stiprinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Įvyko ir nemažai pokyčių organizacijos viduje: išrinktas naujas Sąjungos vadovas, patvirtinta organizacijos strategija kitiems ketveriems metams, prie LSS prisijungė dvi tikrosios narės.
Studijų kokybė ir jos vertinimas
Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose?“ parodė, kad studijų kokybė aukštosiose mokyklose turėtų būti užtikrinama kryptingiau, tobulinant studijų programų rengimą bei vykdymą ir daugiau dėmesio skiriant studijų tarptautiškumo plėtrai.
Audite nurodoma, kad socialinių partnerių ir studentų įtraukimas į studijų programų rengimą leistų geriau suprasti darbo rinkos ir mokymosi poreikius ir paruošti kokybiškesnes programas.
LSS teikė siūlymą įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą, pagal kurį aukštosioms mokykloms bus teikiamas valstybės finansavimas. Seimas jam nepritarė, todėl Sąjunga sieks, kad studentų nuomonės apie studijų kokybę surinkimas būtų įgalintas ir numatytas poįstatyminiuose teisės aktuose.
Kuriamas planas socialinės dimensijos tobulinimui
Vasario mėnesį vyko konferencija „Alma Mater“, kurios metu diskutuota apie socialinės dimensijos aktualumą aukštajame moksle ir studentų psichikos sveikatą.
Atsižvelgiant į Sąjungos atlikto tyrimo „Studentai su negalia“ rezultatus, LSS aukštosioms mokykloms pateikė rekomendacijas, apimančias tris kryptis – akademinės, finansinės ir psichologinės paramos sistemų priemones nacionaliniu bei instituciniu lygmenimis.
Gegužės pabaigoje LSS pateikė poziciją dėl Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pakeitimų, susijusių su socialine dimensija. Sąjunga atkreipė dėmesį, kad pokyčiai turi būti pradėti vykdyti tik juos išsamiai aptarus kompleksiškai, kad reikia suderinti stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų pakeitimus su socialinės dimensijos tobulinimo plano kūrimu.
Plano kūrimas prasidėjo antroje metų pusėje – ŠMSM suburta darbo grupė, kurioje pasiūlymus teikia ir LSS. Apie socialinės dimensijos tobulinimo planą buvo diskutuojama ir Tarptautinės studentų dienos proga vykusiuose akademiniuose pusryčiuose su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte ir ŠMSM Ministre Jurgita Šiugždiniene. LSS atkreipė dėmesį, kad planas turi būti kompleksinis, neapsiribojantis vienos ar kelių priemonių įgyvendinimu.
Rugsėjo 1 d. politinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų. Dokumente numatyta, kad bus gerinamas aukštojo mokslo prieinamumas diegiant alternatyvius stojimo į aukštąsias mokyklas būdus, koreguojamas studijų finansavimo modelis ir didinamas įsidarbinimo pagal įgytą kvalifikaciją lygis.
Stojimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai
Seimas nusprendė, kad nuo 2024 metų bus taikomi vienodi reikalavimai tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas. Parlamentarai taip pat nutarė, kad norintiems įstoti į aukštąsias mokyklas reikės išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą ir nepritarė LSS siūlymui leisti būsimiems studentams rinktis iš platesnės egzaminų grupės. Kadangi Mokslo ir studijų įstatymo pataisas pateikė ŠMSM, tokie Seimo balsavimo rezultatai įpareigojo Ministeriją užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos moksleivis turėtų tinkamas sąlygas pasirengti matematikos egzaminui ir tai neužkirstų kelio siekti aukštojo mokslo.
Lietuva vis dar išlieka viena iš nedaugelio valstybių, kurioje patekimą į aukštąjį mokslą lemia tik konkursinis stojimo balas, tačiau jau kalbama apie pokyčius. Prezidentūra ir ŠMSM parengė įstatymo projektus, kuriuose numatytos stojimo į aukštąsias mokyklas alternatyvos. LSS šiuo metu analizuoja abu projektus ir rengia pastabas bei pasiūlymus įstatymų rengėjams.
Susitarta dėl psichikos sveikatos stiprinimo aukštosiose mokyklose
Vasario mėnesio viduryje LSS atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną. Tyrimas atskleidė, kad nepaisant to, jog padidėjęs psichologinės pagalbos prieinamumas atnešė teigiamų pokyčių, karantinas pablogino studentų gyvenimo kokybę visais tirtais aspektais.
Galima pasidžiaugti, kad po ilgų diskusijų šiemet buvo pasiektas susitarimas dėl psichikos sveikatos stiprinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Susitarimą pasirašiusios LSS, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencija sieks, kad įgyvendinant atitinkamas priemones būtų kuriamas ir puoselėjamas teigiamas emocinis klimatas, mažinama stigma psichikos sveikatos atžvilgiu, stiprinamas studentų psichologinis atsparumas, didinamas psichologinės pagalbos studentams prieinamumas. Susitarimo pasirašymą inicijavo LSS, kai atlikti studentų psichologinės būklės tyrimai atskleidė studentų psichikos sveikatos ir psichologinės pagalbos prieinamumo aukštosiose mokyklose problemas.
Susitarimas dėl psichikos sveikatos stiprinimo buvo prisimintas ir šių metų pabaigoje vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje. Šia tema bus diskutuojama plačiau sausio mėnesio pabaigoje, kadangi problemos aktualumas nemažėja, ypač medicinos studijų kryptyse.
Valstybės remiamų paskolų studentams sistemos tobulinimas
2019 m. STRATA duomenimis, tik maždaug 6 proc. studentų pasinaudoja galimybe skolintis iš bankų lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija, todėl LSS siekia, kad valstybės remiamų paskolų sistema būtų patrauklesnė studentams.
Sąjungos atliktas tyrimas „Studentų studijų ir darbo derinimo analizė“ parodė, kad valstybės remiamomis paskolomis studentai pasinaudoti vengia dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. LSS teigimu, paskolos grąžinimas turėtų būti susietas su asmens pajamomis, o paskolos teikėjų konkurencingumas sukurtų palankesnes skolinimosi sąlygas (šiuo metu paskolas teikia vienas bankas).
Metų pradžioje Vyriausybė priėmė nutarimą dėl lengvatinių paskolų studentams, kuriam pasiūlymus teikė ir LSS: supaprastinta paskolos grąžinimo atidėjimo tvarka ir pritarta Sąjungos siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinti galimą paskolos sumą tiek studijoms, tiek pragyvenimui. Vasario mėnesį valstybės remiamų studijų paskolų palūkanų marža nuo 2,1 proc. pakilo iki 2,9 proc. Tai – didelis skirtumas, kuris reiškė sumažėjusias galimybes pasiimti paskolą pragyvenimui ar studijų kainai sumokėti. Sąjunga tuomet pasisakė, kad paskolų sistemą reikia keisti iš esmės ir tai daryti kaip įmanoma greičiau.
Rugsėjo pabaigoje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo svarstomas siūlymas visiškai kompensuoti valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti palūkanas, kurios yra priskaičiuojamos studijų metais ir per 5 metus po studijų pabaigos. Siūlymas grąžintas tobulinti, siekiant, kad pokyčiai paskolų sistemoje būtų kompleksiškesni ir ženkliau prisidėtų prie socialinės dimensijos vystymo.
LSS yra atlikusi analizę ir Lietuvos švietimo tarybai pateikusi siūlymus, kurie buvo įtraukti į studijų prieinamumo didinimo poziciją. Sąjungos idėjos pateiktos ir ŠMSM. Kitais metais planuojamas susitikimas su Ministerija ir interesų grupėmis dėl valstybės remiamų paskolų studentams modelio pertvarkos.
Atstovavimas tarptautiniams studentams
LSS veikia darbo grupė, kurios tikslas – išanalizuoti tarptautinių studentų teisinę padėtį ir problemas, susijusias su jų studijomis ir integracija Lietuvoje: pradedant nuo atvykimo, sveikatos draudimo ir kitų išlaidų, baigiant įsidarbinimu čia baigus studijas.
Sąjunga pastebi, kad dažnu atveju tarptautiniai studentai aukštosiose mokyklose yra atskiriami – apgyvendinami atskirame bendrabutyje, kuriame kaina yra didesnė, neturi prieigos prie dokumentų anglų kalba arba galimybės nemokamai mokytis lietuvių kalbos.
Bendradarbiaujant su ŠMSM, pirminės rekomendacijos ir pasiūlymai dėl teisinės bazės pokyčių buvo pateikti Vidaus reikalų ministerijai. Jie bus detalizuojami ir teikiami ne tik atsakingoms institucijoms, bet ir aukštosioms mokykloms.
Diskriminacinių nuostatų panaikinimas
Šiemet sugrįžta prie ištęstinių studijų studentų problemų: jiems nėra taikoma viešojo transporto ir privalomojo sveikatos draudimo lengvata. LSS manymu, socialinių garantijų teikimas studentams būtų atsietas nuo studijų formos, todėl yra rengiamas kreipimosi raštas dėl diskriminacinių nuostatų panaikinimo.
Apie tai kalbėta ir su Ministre Pirmininke. Jos nuomone, šią studijų formą renkasi dirbantys asmenys, todėl nėra poreikio apmokėti jų privalomą sveikatos draudimą valstybės lėšomis. LSS duomenimis, 30 proc. studentų, pasirinkusių tokią studijų formą, nedirba, todėl nuspręsta į šį klausimą pažiūrėti plačiau: panagrinėti, ar nereikia ištęstinių studijų modelio peržvelgti iš esmės ir įvertinti socialinių lengvatų poreikį.
Dėmesys medicinos studentų problemoms
Studentų savivaldų ir rezidentų tarybų atstovai kovo mėnesį buvo pašalinti iš Valstybės užsakymo komiteto, kuriame planuojamas rezidentų, medicinos, slaugos, kineziterapijos ir kitų sveikatos priežiūros specialistų poreikis ateityje. Po kreipimosi į atsakingas institucijas, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, tiek Vilniaus universiteto studentų ir rezidentų atstovai, kaip ir anksčiau, lieka komitete tikrojo nario teisėmis, o LSS, kartu su dar keliomis nevyriausybinėmis organizacijomis, gavo papildomą vietą stebėtojo teisėmis.
Vyriausybė pritarė valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičiaus didinimui: bus skiriama 45-iomis vietomis daugiau, nei buvo numatyta anksčiau. Šis rezultatas buvo pasiektas medicinos krypties studentams atstovaujančių organizacijų iniciatyva.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas baigiantis metams pasisakė, kad reikėtų įpareigoti rezidentus atidirbti Lietuvoje, jeigu jų studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Išreikšdama nepritarimą tokiai idėjai, LSS pasiūlė Seimo nariams baigus kadenciją kelerius metus savanoriauti Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose ir taip atidirbti mokesčių mokėtojų pinigus. Akademinių pusryčių metu I. Šimonytė patikino, kad privalomai rezidentams atidirbti nereikės, tačiau svarbu subalansuoti sistemą taip, kad jaunųjų medikų karjera klostytųsi natūraliai.
Palaikymas Baltarusijos studentams
LSS kartu su Europos humanitarinio universiteto Studentų atstovybe, Europos studentų sąjunga ir Baltarusijos studentų sąjunga išreiškė visapusišką palaikymą Baltarusijos režimo sulaikytiems ir nuo jo nukentėjusiems studentams. Studentams atstovaujančios organizacijos išsiuntė kreipimąsi tarptautinėms ir vietinėms institucijoms dėl atitinkamų priemonių kovai su Baltarusijos režimo agresija.
Liepos 8 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją, Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją ir Lietuvos valstybinių mokslinių tyrimų institutų direktorių konferenciją dėl bendradarbiavimo su Baltarusijos aukštojo mokslo institucijomis suspendavimo.
Lapkričio pabaigoje LSS kartu su kitų organizacijų atstovais prie Žvėryno tilto, dešiniajame Neries krante, pasodino Baltarusijos demokratijos alėją – 16 šermukšnių sodinukų (po vieną sodinuką kiekvienam stagnacijos mėnesiui, kuris jau praėjo nuo nedemokratinių 2020 m. rugpjūčio Baltarusijos prezidento rinkimų).
LSS – auga ir keičiasi
Kovo 6 d. vykusios ataskaitos teikimo konferencijos metu Vytautas Kučinskas išrinktas naujuoju Sąjungos prezidentu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Studentų atstovybės tapo tikrosiomis LSS narėmis, patvirtinta LSS strategija 2021–2025 metams.
Vasaros pabaigoje atnaujinta LSP sistema. Nuo šiol užsisakyti vienintelį oficialų dokumentą, įrodantį, kad esi studentas, galima daug patogiau tiek naudojantis stacionariais, tiek mobiliaisiais įrenginiais.
Šiemet taip pat organizuotas tradicinis mokymų ciklas „Startuok. Veik. Vadovauk.“, įgyvendinta LSS mentorystės programa ir pradėtas savivaldų analizės įrankio kūrimas.