Šiandien LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) nepritarė siūlymams vietoje konkretaus matematikos egzamino leisti stojančiajam pasirinkti norimą egzaminą iš platesnės egzaminų grupės ir įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą, pagal kurį aukštosioms mokykloms bus teikiamas valstybės finansavimas. Anot Seimo narių, jaunimas yra jaunimas, todėl vertinimas dažnai yra neobjektyvus ir staigus.
Europa pripažįsta, Lietuva – ne
Spalio 27 d. vykusiame ŠMK posėdyje LSS Prezidentui Vytautui Kučinskui paklausus apie studentų nuomonės rodiklio įtraukimą į įstatymą, komiteto pirmininkas akademikas Artūras Žukauskas atsakė, kad reikėtų palaukti, kol į aukštąsias mokyklas įstos „geri“ studentai, tada ir bus atsiklausiama jų nuomonės.
V. Kučinskas nesupranta, kodėl reikia laukti. Tyrimų ir analizių rezultatai rodo, kad studentų nuomonė yra svarbus rodiklis vertinant studijų kokybę:
„Šiemet Valstybės kontrolės pateiktoje ataskaitoje „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose“ nurodoma, kad studentų nuomonė dėl studijų kokybės nėra išgirsta pakankamai ir reikėtų prioretizuoti grįžtamojo ryšio svarbą. 2019 m. patvirtinus Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius nustatyta, kad vienas iš vertinimo kriterijų yra studentų nuomonės apie studijų kokybę aukštojoje mokykloje įvertinimas.
Užsienio šalių praktika taip pat rodo, kad studentų nuomonė yra svarbi. Pavyzdžiui, Danijoje ir Olandijoje skirstant finansavimą pagal kokybinius rodiklius yra įtrauktas pasitenkinimo studijomis kriterijus. Nesuprantame, kokių dar argumentų trūksta politikams, kad aukštųjų mokyklų vertinimui įtakos turėtų ir studentų balsas.“
Lietuva taip pat yra Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) narė ir yra įpareigota įgyvendinti Bolonijos proceso įsipareigojimus aukštojo mokslo sistemoje. „EHEA pripažįsta studentus kaip pilnavertę suinteresuotą šalį, kuri turi būti įtraukta formuojant švietimo politiką, todėl manome, jog studentų vertinimas turėtų būti neatsiejamas rodiklis skirstant papildomą finansavimą aukštosioms mokykloms“, – pasakoja LSS prezidentas.
Reikia mažinti atotrūkį tarp brandos egzamino ir stojimo reikalavimų
LSS taip pat siūlo vietoje konkretaus matematikos egzamino leisti stojančiajam pasirinkti norimą egzaminą iš platesnės egzaminų grupės (taip pat palikti dviejų egzaminų išlaikymo minimalius reikalavimus stojantiesiems į menų studijas).
„Pagal dabartinį projektą yra tik didinamas atotrūkis tarp brandos atestato ir stojimo reikalavimų. Kyla esminis klausimas: kodėl įgijęs brandos atestatą asmuo nėra laikomas pasirengusiu studijoms aukštojoje mokykloje, bet tai parodo konkretus, šiuo atveju matematikos, egzaminas?“ – situacijos absurdiškumą pastebi V. Kučinskas.
LSS sutinka, kad šis egzaminas yra svarbus, tačiau reikšmingas jis yra tik apie 30 proc. studijų krypčių, kuriose matematikos egzamino rezultato koeficientas yra didžiausias (siekia 0,4).
„Būtent tai verčia abejoti, ar matematika turi tapti lemiančiu kriterijumi, ypač tiems, kurie stoja į humanitarinius ar socialinius mokslus. Nesakome, kad matematikos egzamino nereikia išvis, kalbame apie tai, kad studentas pats galėtų laisvai sudaryti savo ateities profilį“, – teigia LSS prezidentas.
LR Seimas dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų spręs rytoj.