Naujienos

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) jau ne vienerius metus siekia, kad būtų pakeistas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas ir viešojo transporto lengvatos būtų taikomos ne tik nuolatinių, bet iš ištęstinių studijų studentams. Lapkričio mėnesį dėl šio klausimo svarstymo LSS kreipėsi ir į Vilniaus, Kauno, Alytaus, Utenos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės bei Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybes. LSS pabrėžia, jog tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų procesas, nepaisant trukmės, nesiskiria. Studentai mokosi tose pačiose studijų programose, tuos pačius studijų dalykus, jie eina į tas pačias auditorijas ir jiems dėsto tie patys dėstytojai. Vienintelis skirtumas yra studijų laikotarpis, kuris, ištęstinių studijų atveju, yra ilgesnis, tačiau studijų rezultatai ir įgijamas išsilavinimas, priklausomai nuo studijų formos, taip pat nesikeičia. Vis dėlto, vertinant studentams teikiamą paramą bei lengvatas, yra matoma akivaizdi diskriminacija. LSS teigimu, ištęstinių studijų studentai, naudodamiesi viešuoju transportu patiria didesnes finansines išlaidas nei nuolatinių studijų studentai arba yra priversti rinktis alternatyvas viešajam transportui. Tai reiškia, kad Skaityti plačiau

Lapkričio 21-22 d. vyko nuotoliniai „Startuok“ mokymai, skirti Lietuvos studentų savivaldų pirmakursiams.  Pirmosios dienos, kurios metu buvo ugdomos bendrosios narių kompetencijos, pranešimai buvo transliuojami į LSS bendruomenės facebook grupę „LSS Naujienos“.  Pirmosios dienos pranešimai: Lietuvos studentų sąjunga ir atstovavimas studentų interesams nacionaliniu lygmeniu (LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas) Kokybiško atstovavimo studentų interesams pagrindai aukštojoje mokykloje (LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė) Kam reikalingas patikimas studentų atstovo įvaizdis? (LSS projektų komunikacijos vadovė Viktorija Vasiljeva) Organizacijos narių keiksmažodžiai – kodėl svarbu pažinti misiją | viziją | vertybes? (KTU SA prezidentė Kristė Skaudaitė) Virtuali atstovybė – ką gavome, o ką praradome? (LSS organizacijos stiprinimo vadovas Augustas Baltrėnas) Sveikinu išradus dviratį! Arba kodėl svarbu bendradarbiauti (VDU SA prezidentas Paulius Vaitiekus) 2-osios dienos metu vyko praktinės užduotys pirmakursiams. Darbo grupės vyko Zoom platformoje.

Studentams aktualios temos nesikeičia jau kurį laiką – prasta studentų finansinė padėtis, dėl kurios jiems tenka dirbti ir mažiau laiko skirti studijoms, nuo ko galiausiai kenčia studijų kokybė, taip pat studijų prieinamumas, nepatraukli paskolų sistema ir kt. Visi šie klausimai yra socialinės dimensijos dalis, kuri yra itin svarbi Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) kontekste, tačiau kiek apleista Lietuvos politinėje arenoje. Vakar vykusioje EAME ministrų konferencijoje buvo patvirtintas naujas komunikatas, kurio vienas priedų ir yra skirtas būtent socialinei dimensijai. Naujajame komunikate pabrėžiama, jog EAME yra suprantama kaip sritis, kurioje studentai, darbuotojai ir absolventai gali laisvai judėti mokymosi, mokymo bei tyrimų vykdymo tikslais. Jame taip pat kalbama apie viziją, jog EAME bus visiškai gerbiamos pagrindinės aukštojo mokslo ir demokratijos vertybės bei įstatymo viršenybės principai, o tam, jog ši vizija būtų išpildyta, pabrėžiami trys: studijų prieinamumas, apimantis ir studentų paramą; inovatyvumas, apimantis mokymo bei mokymosi metodus; tarpusavio ryšiai, apimantys tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, dalinimąsi Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) gegužės 13 – liepos 7 dienomis atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria neįgalūs studentai Lietuvoje ir kaip studijų procesas yra pritaikytas jų poreikiams. Viso tyrime dalyvavo 139 bakalauro, magistro bei vientisųjų studijų studentai, nurodę, kad turi negalią. Studijų proceso organizavimas Studentų klausėme, ar jų negalia turėjo įtakos studijų pasirinkimui. Ketvirtadalis apklaustųjų į šį klausimą atsakė teigiamai. 34 proc. studentų teigė, kad negalia neturėjo jokios įtakos studijų pasirinkimui, o dar 14 proc. – kad greičiau neturėjo. Taigi, įtakos pasirinkimui negalia neturėjo kiek mažiau nei pusei studentų.     Tyrimas atskleidė, kad net 77 proc. apklaustųjų studentų studijų procese reikalinga pagalba. Paaiškėjo, kad ji itin priklauso nuo negalios. Dažniausiai studentai su negalia teigė norintys prieinamos studijų medžiagos, kartais pritaikytos spec. poreikiams, pavyzdžiui, parašytos didesniu šifru, taip pat lankstesnių grafikų, judėjimo negaliai pritaikytos aplinkos. Tuo tarpu ženkli dalis studentų su negalia įvardino poreikį ilgesniems atsiskaitymams (55 proc.), Skaityti plačiau

Šiandien, švenčiant Tarptautinę studentų dieną, puikus metas atkreipti dėmesį į studentų aktualijas, apimančias ne tik Lietuvą, tačiau ir Europą. O kad mūsų šalies studentams svarbūs klausimai yra ne mažiau reikšmingi ir užsienyje, atskleidžia naujausias „Eurostudent“ tyrimas – „The social dimension of student life in the European higher education area in 2019“. Pateikiame svarbiausias įžvalgas apie studentų padėtį Europoje, kurias atskleidė preliminarūs tyrimo rezultatai.[1] Ketvirtadalis studentų, turinčių negalią, jaučiasi taip, lyg aukštasis mokslas būtų ne jiems. Tai maždaug 11 proc. daugiau nei tarp studentų, neturinčių negalios. Lietuvoje situacija dar prastesnė – savo buvimu aukštajame moksle abejoja dvigubai daugiau studentų su negalia nei jos neturintys. Į aukštąsias mokyklas praėjus mažiau nei vieneriems metams po mokyklos baigimo stoja vidutiniškai du trečdaliai abiturientų (67 proc. lyginant su 81 proc. Lietuvoje), o per dvejus metus po mokyklos baigimo įstoja maždaug 17 proc. (9 proc. Lietuvoje). Kiti studentai yra vadinami „atidėto perėjimo“ – įstoję vėliau nei Skaityti plačiau

Nauja Vyriausybė formuojama, programa rengiama, kol kas detalių nedaug, tačiau artimiausiu metu paaiškės, ko galime laukti ir kokių pokyčių tikėtis aukštojo mokslo srityje. Lūkesčiai, jog į švietimo sistemą bus žiūrima kompleksiškai ir naujoji valdžia įgyvendins nemažai pokyčių, yra dideli, tačiau dar prieš rinkimus, skaitant partijų programas, pastebėjau, jog švietimo srityje aukštajam mokslui nėra skiriama pakankamai dėmesio. Natūralu, jog to priežastis yra įsisenėjusios ir gilėjančios bendrojo ugdymo sistemos problemos, tačiau, nors tikėtis sisteminių pokyčių visuose švietimo sektoriuose yra naivu,  palikti aukštojo mokslo sektorių, apsiribojant tik MTEP finansavimo didinimu, dėstytojų atlyginimų kėlimu ar aukštųjų mokyklų reitingais, yra gana trumparegiška. Todėl pirmiausia mes siūlome ne vykdyti sisteminius pokyčius, o keisti sisteminį požiūrį. Žmonės, o ne institucijos yra svarbiausi švietimo sistemos dalyviai Nuolat kalbame apie studentų socialinės dimensijos nuostatų, kurios apimtų studijų prieinamumą, neapsiribojant tik faktiniu patekimu į aukštąją mokyklą, įgyvendinimą Lietuvoje. Tačiau teorija nėra lygu praktikai ir vien kalbėti nepakanka – turi būti Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS), reaguodama į šalyje paskelbtą karantiną, atkreipia dėmesį į studentų aktualijas ir nuotolinių studijų keliamus iššūkius. . Gyvenimo bendrabučiuose apmokestinimas Kadangi beveik visos studijos vyksta nuotoliniu būdu, didelė dalis studentų palieka bendrabučius. LSS pavasarį atliktas tyrimas parodė, jog dėl karantino keitėsi studentų gyvenamoji vieta bei finansinė padėtis. Daugelis studentų, gyvenusių bendrabutyje ar kitur ne su šeimos nariais, grįžo gyventi pas tėvus – skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 31 proc. iki 60 proc.), o bendrabučiuose gyventi liko vos 3 proc. studentų. Pavasarį dalis aukštųjų mokyklų nusprendė pasipelnyti studentų sąskaita, kadangi jie, net ir negyvendami bendrabučiuose, turėjo mokėti pilną kainą, o tam tikras lengvatas ar nuolaidas pritaikė ne visos aukštosios mokyklos. Vienintelė išeitis studentams visiškai nemokėti už bendrabutį buvo išsikraustyti, tačiau padaryti tai karantino sąlygomis nėra saugu. Svarbu, kad atsižvelgiant į pandemijos sukeltas aplinkybes, dėl karantino bendrabučiuose nebegyvenantiems studentams, iki jo pabaigos nebūtų taikomas apgyvendinimo mokestis. . Studentų nedarbas Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) 2019 m. rugpjūčio – 2020 m. rugsėjo mėnesiais įgyvendino projektą „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo siekiama skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichikos sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose. Projektas buvo finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis. Kviečiame susipažinti su projekto rezultatais.  15 aukštųjų Lietuvoje nėra pajėgios užtikrinti kvalifikuotą psichologo pagalbą LSS 2017-2018 metais atliko socialinės dimensijos ir psichinės studentų būklės tyrimus, kurių rezultatai parodė, jog dažniausiai studentus kamuojančios problemos – stiprus nerimas (82 proc.), stresas (72 proc.), apatija (51 proc.), baimė (66 proc.) ir depresija (36 proc.). Tik penktadalis apklaustųjų studentų atsakė, kad jų aukštojoje mokykloje teikiamos konsultacijos. Svarbu paminėti, jog 64 proc. apklaustųjų nurodė, jog norėtų, kad psichologinė pagalba būtų prieinama aukštojoje mokykloje, Skaityti plačiau

Situacija Baltarusijoje vis dar išlieka įtempta. Tuo tarpu, kol dalis visuomenės nesiliauja priešintis režimui, jo vadovas Aleksandras Lukašenka bando nedemokratiškomis priemonėmis į savo pusę patraukti akademinės bendruomenės narius. Iš aukštųjų mokyklų šalinami ne tik studentai, bet ir vadovai Per paskutines 8 savaites mažiausiai septyni aukštųjų mokyklų vadovai, nenorėję paklusti A.Lukašenkai, neteko savo posto ir buvo pakeisti. Tuo tarpu studentai, palaikantys protestus ar prie jų prisidedantys – išmesti iš aukštųjų mokyklų ar kitaip nubausti. Baltarusijos studentų sąjunga praneša, kad daugiau nei 300 studentų buvo suimti, vėliau jiems buvo paskirtas areštas arba bauda, vidutiniškai siekianti maždaug 120 eurų, dalis jų – paleisti, o daugiau nei 100 studentų buvo išmesti iš aukštosios mokyklos[1]. Atsižvelgiant į situaciją Baltarusijoje, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į aukštąsias mokyklas, bendradarbiaujančias su tomis Baltarusijoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis, kurios naudoja represines priemones prieš savo studentus, administracijos darbuotojus bei dėstytojus, kaip įmanoma skubiau kreiptis į savo partneres, reikalaujant stabdyti visas Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS), atsižvelgiant į tai, jog aukštosios mokyklos, dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos, susijusios su COVID-19 pandemija, pereina prie nuotolinių studijų organizavimo, pateikė siūlymus, skirtus padėti neįprastomis aplinkybėmis vykdyti kokybišką studijų procesą bei, svarbiausia, užtikrinti studentų bei visos akademinės bendruomenės sveikatos saugumą. LSS atkreipia dėmesį, jog šių metų gegužės-birželio mėnesiais atliktas studentų tyrimas „Studijos karantino metu“ atskleidė, jog pagrindiniai iššūkiai, susiję su studijų proceso organizavimu karantino metu, buvo susiję su studentų praktikomis, įvairiais praktiniais užsiėmimais bei baigiamųjų darbų rengimu. Dėl karantino studentai negalėjo fiziškai pasiekti bibliotekų, laboratorijų ar kitos aukštųjų mokyklų infrastruktūros, būtinos siekiant parengti kokybišką baigiamąjį darbą, įgyti praktinių bei dalykinių kompetencijų ir pasiekti visus studijų programoje numatytus studijų rezultatus. Dar kartą perėjus prie nuotolinių studijų organizavimo, visi įvardinti iššūkiai vėl taps, ar jau tapo, aktualūs. Svarbu tai, kad žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo ir studentų kaltinimai aukštosioms mokykloms, dėl netinkamų Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų Skaityti plačiau