Lietuvos studentų sąjunga (LSS) gegužės 13 – liepos 7 dienomis atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria neįgalūs studentai Lietuvoje ir kaip studijų procesas yra pritaikytas jų poreikiams. Viso tyrime dalyvavo 139 bakalauro, magistro bei vientisųjų studijų studentai, nurodę, kad turi negalią.
Studijų proceso organizavimas
Studentų klausėme, ar jų negalia turėjo įtakos studijų pasirinkimui. Ketvirtadalis apklaustųjų į šį klausimą atsakė teigiamai. 34 proc. studentų teigė, kad negalia neturėjo jokios įtakos studijų pasirinkimui, o dar 14 proc. – kad greičiau neturėjo. Taigi, įtakos pasirinkimui negalia neturėjo kiek mažiau nei pusei studentų.
Tyrimas atskleidė, kad net 77 proc. apklaustųjų studentų studijų procese reikalinga pagalba. Paaiškėjo, kad ji itin priklauso nuo negalios. Dažniausiai studentai su negalia teigė norintys prieinamos studijų medžiagos, kartais pritaikytos spec. poreikiams, pavyzdžiui, parašytos didesniu šifru, taip pat lankstesnių grafikų, judėjimo negaliai pritaikytos aplinkos. Tuo tarpu ženkli dalis studentų su negalia įvardino poreikį ilgesniems atsiskaitymams (55 proc.), o kiek mažiau nei pusė (44 proc.) – turi poreikį naudotis lankstesnėmis atsiskatimo formomis. Į klausimą, ar turėjo atsiskaitymų, kurie buvo priraikyti jų negaliai, teigiamai atsakė tik 30 proc., o dažniausias pritaikymas – ilgesnė atsiskaitymų trukmė.
Remiantis tyrimo rezultatais, studentai su negalia ženkliai dažniau, lyginant su visais studentais, teigė patyrę sunkumų dėl mokymosi krūvio – tokių sunkumų patiriančių studentų su negalia dalis siekia net 58 proc.
Tačiau kalbant apie studijų programos ir dėstytojų taikomų mokymų metodų vertinimą, atsiskleidė visai kitokia situacija. Net 74 proc. apklaustųjų studentų teigė esantys patenkinti savo studijų programa ir net 82 proc., kad yra patenkinti ar greičiau patenkinti daugumos dėstytojų naudojamais mokymo metodais. 65 proc. sutiko, kad dėstytojų taikyti mokymo metodai atliepia ar greičiau atliepia visų studentų mokymosi poreikius.
/
Psichologinės būklės vertinimas
Tyrime taip pat atsiskleidė ir studentų su negalia psichologinės būklės vertinimas, kuris, paaiškėjo neženkliai skiriasi nuo visų studentų, tačiau iš rezultatų matyti, jog studentai su negalia yra kiek labiau linkę kreiptis pagalbos į specialistus.
Galima daryti prielaidą, kad studentai su negalia dažniau susiduria su medikais, taip pat dažniau bendrauja su aukštosios mokyklos specialistais dėl įvairių sunkumų ir dėl šios priežasties yra labiau pasiruošę kreiptis pagalbos, todėl didesnė dalis jų nurodė, jog pagalbos kreiptųsi į gydytojus, psichologus ar į aukštąją mokyklą, o kiek rečiau problemos sprendimo ieškotų internete ar tiesiog ją ignoruotų.
/
Finansinė situacija
Tyrimas atskleidė, kad studentų su negalia finansinė situacija yra ganėtinai prasta. Anot rezultatų, penktadalis jų negalėtų padengti net 50 Eur siekiančios nenumatytų studijų proceso išlaidų sumos. Panaši dalis galėtų padengti 51-100 Eur išlaidas. Taigi, net 38 proc. apklaustųjų studentų negalėtų padengti išlaidų iki 100 Eur. Tik mažiau nei trečdalis – 30 proc. studentų su negalia – galėtų padengti 300 Eur ir didesnes išlaidas.
Nepaisant to, net 90 proc. studentų nurodė, kad gauna finansinę pagalbą. Dažniausiai nurodyti paramos šaltiniai – Valstybinis studijų fondas (76 proc.) bei aukštosios mokyklos parama (71 proc.). Kad gauna Neįgaliųjų reikalų departamento išmokas nurodė vos penktadalis studentų.
