Preloader

Tarptautinę studentų dieną – apie studentų aktualijas Lietuvoje ir užsienyje

Šiandien, švenčiant Tarptautinę studentų dieną, puikus metas atkreipti dėmesį į studentų aktualijas, apimančias ne tik Lietuvą, tačiau ir Europą. O kad mūsų šalies studentams svarbūs klausimai yra ne mažiau reikšmingi ir užsienyje, atskleidžia naujausias „Eurostudent“ tyrimas – „The social dimension of student life in the European higher education area in 2019“.

Pateikiame svarbiausias įžvalgas apie studentų padėtį Europoje, kurias atskleidė preliminarūs tyrimo rezultatai.[1]

Ketvirtadalis studentų, turinčių negalią, jaučiasi taip, lyg aukštasis mokslas būtų ne jiems. Tai maždaug 11 proc. daugiau nei tarp studentų, neturinčių negalios. Lietuvoje situacija dar prastesnė – savo buvimu aukštajame moksle abejoja dvigubai daugiau studentų su negalia nei jos neturintys.

Į aukštąsias mokyklas praėjus mažiau nei vieneriems metams po mokyklos baigimo stoja vidutiniškai du trečdaliai abiturientų (67 proc. lyginant su 81 proc. Lietuvoje), o per dvejus metus po mokyklos baigimo įstoja maždaug 17 proc. (9 proc. Lietuvoje). Kiti studentai yra vadinami „atidėto perėjimo“ – įstoję vėliau nei praėjus dvejiems metams po mokyklos baigimo – ir jų yra maždaug šeštadalis.

Kiek mažiau nei 60 proc. studentų dirba, tačiau didžiausi skirtumai tarp valstybių atsiskleidžia kalbant ne apie dirbančių studentų, o apie darbo valandų per savaitę skaičių. Vidutiniškai ketvirtadalis studentų Europoje dirba daugiau nei 20 val. per savaitę, o Lietuvoje tokių – daugiau nei trečdalis (36 proc.). Pavyzdžiui, Nyderlanduose, nors dirba daugiau nei 70  proc. visų studentų, maždaug pusė jų darbe praleidžia mažiau nei 10 val. per savaitę.

Studentai dirba dėl įvairių priežasčių, tačiau populiariausia (70 proc.) – padengti pragyvenimui būtinas išlaidas. Kas antras studentas Europoje (45 proc. Lietuvoje), sutiko su teiginiu, kad iš viso negalėtų studijuoti, jei neturėtų apmokamo darbo.

Vidutiniškai beveik penktadalis dirbančių studentų tiek Europoje, tiek Lietuvoje susiduria su studijų sunkumais dėl būtinybės dirbti, tačiau šis skaičius padvigubėja, kai kalbama apie laiką, skirtą darbui – su studijų sunkumais susiduria daugiau nei 40 proc. Lietuvos ir Europos studentų, dirbančių daugiau nei 20 val. per savaitę.

Ketvirtadalis visų studentų teigia susiduriantys su sunkiomis arba labai sunkiomis finansinėmis problemomis (Lietuva atitinka vidurkį), o didžiausios išlaidos yra apgyvendinimo – jos siekia maždaug 40 proc. (26 proc. Lietuvoje) studentų pajamų. Tuo tarpu kalbant apie studentų pajamas, valstybės paramos dalies klausimas Lietuvoje yra itin jautrus – ji yra daugiau nei dvigubai mažesnė už Europos vidurkį (6 proc. Lietuvoje lyginant su 14 proc. Europoje).

 

[1] Duomenys yra preliminarūs, nes kai kurios šalys dar renka informaciją ir yra pateikusios ne visus rezultatus.