Naujienos

Lapkričio 20–21 d. vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) mokymai naujiems savivaldų nariams „Startuok“. Jų dalyviai susipažino su LSS veikla, atstovavimu studentams nacionaliniu lygmeniu ir pagrindiniais organizacijos veiklos principais. Taip pat, turėjo galimybę geriau pažinti žmones, veikiančius kitose studentų savivaldose. Siekiant tikslingo atstovavimo studentams aukštosiose mokyklose ir aktyvaus narių įsitraukimo į Sąjungos veiklą, LSS užtikrina tęstinį ir nuoseklų savivaldų narių kompetencijų ugdymą. „Šiuose mokymuose stengiamės motyvuoti studentų atstovus aktyviai veikti studentų savivaldose, supažindinti su svarbiausiomis akademinėmis, socialinėmis temomis ir skatinti bendradarbiavimą vieniems su kitais,“ – pasakoja LSS Organizacijos stiprinimo vadovas Augustas Baltrėnas. „Startuok“ mokymuose dalyvavo studentų atstovai iš 12 savivaldų. Šie mokymai yra kompetencijų kėlimo ciklo „Startuok. Veik. Vadovauk“ dalis.  

Šiandien LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) nepritarė siūlymams vietoje konkretaus matematikos egzamino leisti stojančiajam pasirinkti norimą egzaminą iš platesnės egzaminų grupės ir įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą, pagal kurį aukštosioms mokykloms bus teikiamas valstybės finansavimas. Anot Seimo narių, jaunimas yra jaunimas, todėl vertinimas dažnai yra neobjektyvus ir staigus.  Europa pripažįsta, Lietuva – ne Spalio 27 d. vykusiame ŠMK posėdyje LSS Prezidentui Vytautui Kučinskui paklausus apie studentų nuomonės rodiklio įtraukimą į įstatymą, komiteto pirmininkas akademikas Artūras Žukauskas atsakė, kad reikėtų palaukti, kol į aukštąsias mokyklas įstos „geri“ studentai, tada ir bus atsiklausiama jų nuomonės. V. Kučinskas nesupranta, kodėl reikia laukti. Tyrimų ir analizių rezultatai rodo, kad studentų nuomonė yra svarbus rodiklis vertinant studijų kokybę: „Šiemet Valstybės kontrolės pateiktoje ataskaitoje „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose“ nurodoma, kad studentų nuomonė dėl studijų kokybės nėra išgirsta pakankamai ir reikėtų prioretizuoti grįžtamojo ryšio svarbą. Skaityti plačiau

Šiandien minima Tarptautinė studentų diena simbolizuoja, kad studentų bendruomenė gali susivienyti siekdama bendrų tikslų ir pokyčių. Be to, tai yra puiki proga esamiems studentams švęsti bendrystę, o buvusiems – prisiminti studijų laikotarpį. Tačiau ar šiandien, žvelgdami į aukštojo mokslo sistemą, tikrai turime kuo pasidžiaugti? Per 30 Lietuvos studentų sąjungos (LSS) veiklos metų viena didžiausių pergalių laikome studentų teisę lygiavertiškai dalyvauti sprendimų priėmime. Studentų atstovai gali išsakyti savo poziciją tiek aukštųjų mokyklų, tiek valstybės valdymo organuose. Gaila, bet vis dar yra abejojančių, ar studentų nuomonė – reikalinga. Šiuo metu yra inicijuojami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Vienas iš LSS pasiūlymų – įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą, pagal kurį aukštosioms mokykloms bus teikiamas valstybės finansavimas. Ne visi politikai palaiko tokią idėją: yra manančių, kad turime sulaukti, kol įstos „geri“ studentai, tada ir pasikalbėsime. Deja, šiuo metu aukštojo mokslo prieinamumas priklauso ne tik nuo studento Skaityti plačiau

Lapkričio 17 d. minima Tarptautinė studentų diena. Ta proga, Lietuvos studentų sąjunga kartu su aukštųjų mokyklų studentų savivaldomis kviečia susiburti ne tik esamus, bet ir buvusius ar būsimus studentus. Studentai taps rektoriais ir dėstytojais Trečiadienį Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vadovai ir dėstytojai savo pareigas perleis studentams. Šia iniciatyva studentai yra skatinami prisidėti prie pokyčių, įgyvendinti savo idėją ir pajausti, ką reiškia valdyti aukštąją mokyklą ar vesti paskaitą. Šventė visam Kauno miestui Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Lietuvos sporto universitetų studentų atstovybės Tarptautinę studentų dieną kviečia minėti ne tik esamus, bet ir būsimus ar buvusius studentus. „Norime, kad studentu pasijaustų kiekvienas. Ryte moksleiviai lankysis paskaitose, o dienos eigoje miesto erdvėse studentišką dvasią galės pajusti kiekvienas: pasiimti Lietuvos studento pažymėjimą vienai dienai, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kartu siekti ilgiausio laiško rekordo, pasiklausyti aukštųjų mokyklų vadovų diskusijos“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių Raminta Strumilaitė. Dienos pabaigoje laukia koncertas Skaityti plačiau

Spalio mėnesio pabaigoje vyko LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos organizuojama konferencija „Etika akademinėje aplinkoje 2021“. Šiemet ypatingas dėmesys skirtas nesavarankiškų mokslo ir studijų darbų rengimo praktikos problematikai.  Pirkdami darbus studentai kenkia patys sau Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliekamo tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas“ duomenimis, rašto darbų pirkimo paplitimas kasmet kinta neženkliai. 2015 m. 19 proc. studentų teigė, jog ši nesąžininga elgesio forma yra paplitusi / greičiau paplitusi, 2017 m. šis procentas padidėjo iki 21 proc., o 2019 m. siekė 17 proc. LSS Socialinių ir akademinių reikalų vadovė Joana Jasilionytė pastebi, kad tendencija yra nepastovi, todėl kyla grėsmė, kad skaičiai gali išaugti. „Liūdniausia, kad studentai pirkdami darbus patys iš savęs atima galimybę įgyti žinių, kurios bus reikalingos ateityje studijuojant ar dirbant.“ Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyr. analitikė dr. Eglė Ozolinčiūtė prideda, kad šis nusižengimas turi įtakos studentų motyvacijai studijuoti, profesinio patikimumo praradimui, pavojui sąžiningai konkurencijai ir bendram visuomenės Skaityti plačiau

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas siūlo įpareigoti rezidentus atidirbti Lietuvoje, jeigu jų studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Jei ši idėja bus plėtojama toliau, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo Seimo nariams baigus kadenciją kelerius metus savanoriauti Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose, kuriose ypač jaučiamas savanorių trūkumas. Pasak A. Matulo, padirbėti Lietuvai yra netgi garbė, jeigu valstybė už savo pinigus finansuoja 6 metų studijas, po to finansuoja kelerių metų rezidentūrą: „negi tas Lietuvos pilietis, kurio pinigais šitos studijos vykdomos, neturi teisės paprašyti jūsų dvejus ar trejus metus padirbėti Lietuvoje“ – sako jis. LSS prezidento Vytauto Kučinsko nuomone, jei jau kalbame apie atidirbimą, tokias sąlygas reikėtų taikyti visiems: „Kadangi 4 metų politiko darbas taip pat yra finansuojamas valstybės lėšomis, tai negi Lietuvos piliečiai neturi teisės prašyti, kad baigę kadenciją Seimo nariai kelerius metus savanoriautų nevyriausybinėse organizacijose, kur trūksta savanorių. Tai būtų netgi garbė.“  V. Kučinskas atkreipia dėmesį, kad tai jau ne Skaityti plačiau

Praėjusį savaitgalį vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) mokymai „Veik“, skirti studentų savivaldų komitetų koordinatoriams ir aktyviems nariams. Mokymų metu dalyviai gilino jau turėtas žinias apie atstovavimą, komandinį darbą bei ugdė kompetencijas pagal atskiras veiklos sritis. Studentų atstovai dirbo penkiose grupėse pagal temas: socialiniai ir akademiniai reikalai, žmogiškųjų išteklių valdymas, ryšiai su visuomene, projektų valdymas ir marketingas. „Veik“ tikslas – ugdyti sričių koordinatorių vadovavimo įgūdžius ir specifines toje srityje reikalingas kompetencijas. Taip pat, skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų savivaldų sričių vadovų“, – pasakoja LSS organizacijos stiprinimo vadovas Augustas Baltrėnas. „Mokymų programą sudarėme pagal savivaldų išsakytus lūkesčius ir tai, su kokiomis problemomis ar klausimais jie susiduria dažniausiai. Nors kiekviena sritis dirbo atskirai, visa mokymų medžiaga buvo orientuota į tai, kad kiekvienos srities tobulėjimas vestų link kokybiškesnio atstovavimo studentams.“ – prideda jis. „Veik“ – tradiciniai Lietuvos studentų sąjungos mokymai, ciklo „Startuok. Veik. Vadovauk“ dalis.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) parengė siūlymą, kuriame numatyta 300 eurų stipendiją skirti ne visiems pedagogikos studentams, o ketvirto kurso studentams ir tiems, kurie pasirašys sutartis su mokykla ar savivaldybe, mokėti 500 eurų stipendiją, už kurią teks atidirbti. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį siūlymą vertina kaip priemonę, kuri problemos iš esmės nesprendžia. Finansinė paskata – būdas pritraukti, bet ne išlaikyti LSS Viceprezidentas Paulius Vaitiekus mano, kad toks finansinio skatinimo modelis problemos iš esmės nesprendžia. „Tai sukurs fiktyvius skaičius, kad mes turime specialistų, kurie nori dirbti regionuose, bet jokiu būdu negarantuos, kad studentas tris metus atidirbęs regiono mokykloje, ten ir pasiliks.“ P. Vaitiekaus nuomone, reikėtų pradėti nuo esminių permainų ir sisteminio požiūrio, pradedant studijų programų kokybės peržiūra, kad mokytojų rengimo sistema atlieptų esamus poreikius ir studentų lūkesčius, baigiant darbo regioninėse mokyklose problematikos analize. „Studentus turėtų motyvuoti patraukli darbo vieta ir sąlygos, o ne ateities pasirinkimus apribojanti stipendija.“ Svarbu didinti Skaityti plačiau

Kaip ir kasmet Valstybinis studijų fondas (VSF) paskelbė apie prašymų valstybės remiamoms paskoloms gauti teikimo pradžią. Iki rugsėjo 20 d. galima pateikti prašymą internetu, tačiau tik maždaug 6 proc. Lietuvos studentų ryžtasi imti paskolą. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) teigimu, šis paramos mechanizmas veiktų efektyviau, jei būtų užtikrintos lankstesnės paskolos grąžinimo sąlygos. Valstybės remiama paskola patraukli tik maždaug 6 proc. studentų Šiuo metu studentai gali pasiimti trijų tipų paskolas: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms (išvykstant studijuoti į užsienį). Paskolos grąžinimas pradedamas praėjus 12 mėnesių nuo paskolos sutartyje nurodytos pradinės studijų pabaigos datos arba studijų nutraukimo datos. 2021 m. LSS atlikta „Studentų studijų ir darbo derinimo analizė“ parodė, kad ketvirtadalis studentų pasinaudotų galimybe gauti valstybes remiamas paskolas, jei grąžinimo momentas būtų susietas su pajamomis.  „Kadangi pradėti paskolos grąžinimą reikia pakankamai greitai, natūralu, kad kyla abejonių, ar baigus studijas per metus pavyks įsitvirtinti darbo rinkoje ir atsidėti lėšų paskolos grąžinimui. Skaityti plačiau

Rugpjūčio 27 d. vykusioje neeilinėje Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencijoje buvo patvirtintos tarpinės Sąjungos veiklos ir finansų bei Priežiūros komiteto ataskaitos, išrinktas naujas Priežiūros komiteto narys. Juo tapo Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) Alumni Laurynas Samajauskas. Konferencijos metu LSS prezidentas Vytautas Kučinskas pristatė tarpinę Sąjungos veiklos ataskaitą. Pagal 2021–2025 m. LSS Strategiją veiklos įgyvendinimas apima penkias strategines kryptis: aukštojo mokslo proveržį, institucinę atmintį formuojančių priemonių kūrimą ir procesų optimizavimą, augančią ir tobulėjančią studentų savivaldų bendruomenę, išorinio finansavimo veiklą ir Lietuvos studento pažymėjimo vystymą. Aukštojo mokslo proveržis Nuo šių metų kovo iki rugpjūčio mėnesio siekiant aukštojo mokslo proveržio parengtos 2 pozicijos, reaguojant į Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimų projektus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų suvienodinimo. Pozicija dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateikto įstatymų projekto pakeitimo pristatyta tarpinstituciniame Vyriausybės pasitarime. Remiantis ja, atliktos įstatymo projekto aiškinamojo rašto korekcijos. Birželio mėnesį ŠMSM atstovai pristatė pirminius Skaityti plačiau