Spalio mėnesio pabaigoje vyko LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos organizuojama konferencija „Etika akademinėje aplinkoje 2021“. Šiemet ypatingas dėmesys skirtas nesavarankiškų mokslo ir studijų darbų rengimo praktikos problematikai.
Pirkdami darbus studentai kenkia patys sau
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliekamo tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas“ duomenimis, rašto darbų pirkimo paplitimas kasmet kinta neženkliai. 2015 m. 19 proc. studentų teigė, jog ši nesąžininga elgesio forma yra paplitusi / greičiau paplitusi, 2017 m. šis procentas padidėjo iki 21 proc., o 2019 m. siekė 17 proc.
LSS Socialinių ir akademinių reikalų vadovė Joana Jasilionytė pastebi, kad tendencija yra nepastovi, todėl kyla grėsmė, kad skaičiai gali išaugti. „Liūdniausia, kad studentai pirkdami darbus patys iš savęs atima galimybę įgyti žinių, kurios bus reikalingos ateityje studijuojant ar dirbant.“
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyr. analitikė dr. Eglė Ozolinčiūtė prideda, kad šis nusižengimas turi įtakos studentų motyvacijai studijuoti, profesinio patikimumo praradimui, pavojui sąžiningai konkurencijai ir bendram visuomenės pasitikėjimui aukštuoju mokslu. Ji atkreipia dėmesį, kad darbą pirkęs studentas gali patekti į rizikos arba šantažo zoną, kai darbo tiekėjai prašo didesnio atlygio ir jo negavę grasina, kad apie studento nusižengimą sužinos aukštoji mokykla.
Studentai, kurie perka rašto darbus, gali sulaukti ir finansinės nuobaudos. LR Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnyje numatyta, kad pirmosios pakopos ir vientisųjų bei magistrantūros studijų baigiamųjų darbų, disertacijų, meno projektų neteisėtas pirkimas, pardavimas ir jų pateikimas mokslo ir studijų institucijoms užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1800 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 850 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1700 iki 3000 eurų.
2 proc. studentų bet kurioje akademinėje bendruomenėje perka darbus
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Loreta Tauginienė nesavarankišką mokslo ir studijų darbų rengimą laiko agresyvia elgesio forma, kurią užkardyti siekiama pasauliniu mastu: „Paprastai tendencija yra, kad 2 proc. studentų bet kurioje akademinėje bendruomenėje perka darbus.“
Dr. L. Tauginienė prisiminė neseniai nuskambėjusį atvejį, kai Australijoje buvo inicijuotas teisminis procesas, jog būtų užblokuotas 31 rašto darbų pirkimo-pardavimo tinklalapis. Kontrolierės teigimu, sunku įvertinti, kiek tai bus efektyvu, nes labai lengvai galima persikelti į kitą domeną, tačiau ji džiaugiasi, kad tarptautiniu mastu yra taikomos teisinės priemonės ir sankcijos, kaip atgrasyti nuo tokio elgesio.
Studentai mano, kad tai, kaip yra rengiamas darbas – kiekvieno asmeninis reikalas
Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovai dr. Ilvija Pikturnaitė ir lekt. Robertas Kavolius konferencijoje pristatė pranešimą apie studentų požiūrį į studijų darbų pirkimą-pardavimą Mokslininkai rėmėsi tyrimo „Studijų darbų pirkimo-pardavimo prevencija plėtojant akademinį sąžiningumą: studentų požiūris“ duomenimis.
Tyrime dalyvavusių studentų nuomone, požiūris į pirkimą yra labiau neigiamas, bet pardavimą didžioji dauguma vertina kaip elementarų būdą užsidirbti pinigų, o ne kaip nusikalstamą veiką. Pranešimą apie svetimo darbo pateikimą apklausti studentai suvokia kaip skundimą. Dauguma jų mano, kad nesąžiningo elgesio pasekmės priklauso nuo susitarimo su dėstytoju.
Problemos pastebimos jau mokykloje
Diskusijoje Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovas Paulius Buidovas teigė, kad problemos kyla, nes moksleiviai nejaučia, kad mokykla yra vieta, skirta ugdyti save: „Moksleiviai neturi prabangos gilinti žinias iš smalsumo, nes yra įsprausti į pažymių rėmus. Noras gauti gerą įvertinimą tampa viena iš pagrindinių darbų pirkimo priežasčių.“
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Deimantė Žemgulytė pastebi, kad akademinis sąžiningumas yra įprotis, kuris persiduoda: „Tie, kurie yra linkę nusirašinėti mokykloje, greičiausiai nesąžiningai elgsis tiek universitete, tiek darbe. Klausimas, ar mes pasiruošę tuos įpročius keisti?“
D. Žemgulytės nuomone, reikia pradėti nuo paprastų, lengvai pritaikomų priemonių, kaip diskusijos ir pokalbiai apie akademinį sąžiningumą ar įvairios iniciatyvos mokyklose.