Preloader

Naujienos

Šiaurės šalių studentų sąjungos susitikimas: aukštojo mokslo temos ir situacija Ukrainoje

Spalio 5 – 8 dienomis vyko Šiaurės šalių studentų susitikimas (NOM), kuriame dalyvavo atstovai iš 10 šalių. Pagrindinis šio susitikimo – tikslas  aptarti studentų poreikius, aukštojo mokslo pažangą ir mokymosi visą gyvenimą sąvoką. Diskusijos ir pranešimai Susitikimo metu dėmesys skirtas mokymąsi visą gyvenimą tematikai, E-mokymąsi, mikrokredencialų įgalinimą, įstojimą į aukštąją mokyklą ir situaciją Ukrainoje. Užsienio svečiams paskaitas vedė Lietuvos studentų sąjungos (LSS), Lietuvos aukštojo mokslo atstovai bei visuomenininkas Jonas Ohmanas.  „Man asmeniškai buvo labai svarbu kalbėti apie stojimą į aukštąjį mokslą, kadangi tai yra klausimas, su kuriuo mes šiuo metu dirbame, gal labiau iš socialinės dimensijos perspektyvos, bet vis daugiau kalbame apie individualizuotą studentų priėmimą į aukštąją mokyklą. Turėjome diskusiją apie E-mokymąsi, kuri buvo naudinga, nes tai yra neišvengiamybė. Pastebėjome, kad mes ir dabar su tuo susiduriame. Skirtingos šalys skirtingai supranta šią sąvoką ir E-mokymosi ribas. Todėl buvo įdomu išgirsti kitų šalių studentų atstovų perspektyvas apie šiuos bei kitus klausimus“, Skaityti plačiau

Vilniuje vyks Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikimas

Spalio 5–8 dienomis Vilniuje lankysis studentų atstovai iš Danijos, Estijos, Farerų salų, Suomijos, Grenlandijos, Islandijos, Latvijos, Švedijos ir Norvegijos. Kadangi 2023 m. Europos komisija paskelbė gebėjimų ugdymo metais, susitikimo metu didžiausias dėmesys bus skiriamas aukštojo mokslo vaidmeniui puoselėjant mokymosi visą gyvenimą idėją. Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikime (NOM) dalyvaujančios organizacijos atstovauja daugiau nei 1 milijonui Šiaurės ir Baltijos šalių studentų, todėl esminis susibūrimo tikslas – aptarti studentų interesus aukštajame moksle. „NOM akcentuojamas studentų, kaip pasaulio piliečių, vaidmuo, todėl Vilniuje vyksiančio susitikimo metu sieksime pabrėžti, jog švietimas – ne tik žinių įgijimas ir jis nesibaigia įgijus diplomą“, – sako NOM koordinatorė Joana Gasiulytė. Jos teigimu, besikeičianti technologinė ir socialinė aplinka mokymosi visą gyvenimą konceptui suteikia visai kitokią svarbą:  „Kai galvojame apie studentus, dažniausiai įsivaizduojame jaunus žmones, todėl vis dar vyrauja baimės, nepasitikėjimas savimi ir stereotipai, kai kalbama apie kvalifikacijos kėlimą vyresniame amžiuje. Europos Komisijos raginimas gerokai daugiau dėmesio skirti galimybių kūrimui Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga atnaujino savo socialinės dimensijos aukštajame moksle gaires

Lietuvos studentų sąjunga atnaujino socialinės dimensijos aukštajame moksle vizijos gaires. LSS socialinės dimensijos sąvoką aiškina kaip įtraukią aukštojo mokslo aplinką, kuri atitinka bendruomenės poreikius, sudaro palankias ir lygias sąlygas. Socialinės dimensijos vizijos gairėmis siekiama, kad kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jį supančios aplinkos, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir (ar) geografinių veiksnių turėtų galimybę realizuoti save visuose aukštojo mokslo proceso etapuose: sėkmingai įstoti į aukštąją mokyklą, joje studijuoti, įgyti išsilavinimą bei jį realizuoti po studijų.   Vizijos gairės padeda judėti platesnio įgyvendinimo link Š. m. birželio mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pasitvirtino socialinės dimensijos aukštajame moksle projektą. Lietuvos studentų sąjunga gaires naujinimo procesą pradėjo jau pavasarį, todėl Ministerijos projektas buvo išanalizuotas ir atkreiptas dėmesys į  ŠMSM planus. Vienija bendras tikslas – apibrėžti socialinės dimensijos aukštajame moksle įgyvendinimą. Lietuvos studentų sąjunga pabrėžia, kad socialinės dimensijos idėjas galima įgyvendinti tik parengus valstybinę strategiją, kuri būtų nuosekliai finansuojama, ir vykdant politiką, kuri sudarytų teisines prielaidas Skaityti plačiau

Kasmetinis Lietuvos studentų sąjungos susitikimas įvyko Lietuvos pajūryje

Paskutinį vasaros savaitgalį studentų atstovai ir aukštojo mokslo ekspertai susirinko į LSS Asamblėją. Tai jau tradicija tapęs renginys, kurio metu dalyviai diskutuoja aukštojo mokslo temomis, kalbasi apie studentų problemas, formuoja ateities vizijas ir pozicijas. Asamblėją vainikavo 32-ojo Sąjungos gimtadienio šventė. Diskusijos apie Sąjungą, studentų balsą ir problemas Pirmoji Asamblėjos diena prasidėjo nuo Konferencijos, kurios metu patvirtintos finansinė ir veiklos ataskaitos bei pristatytos socialinės dimensijos aukštajame moksle gairės. Konferencijos įrašą galite rasti LSS Facebook paskyroje (tiesioginę transliaciją atliko Livezone). Penktadienį Asamblėjos dalyviai klausėsi pranešimų, dalyvavo diskusijose, kuriuos skaitė ir moderavo įvairūs svečiai, Sąjungos alumni ir LSS Taryba. Lietuvos sporto universiteto studentų atstovybės prezidentė Polina Moskaliova vedė diskusiją tema „Ar mums užtenka minimumo?“. Pasak moderatorės, diskusija buvo aktyvi: „Kartu priėjome išvadą, jog būtų keista, jei savanoriškos organizacijos darytų minimumą, nes žmonės prisijungia su noru veikti neatlygintinai. Todėl kiekvieną dieną atstovybėse darome, kiek galime, tačiau tikėtina, kad po metų atsigręžę atgal matysime, jog Skaityti plačiau

Prisijunk prie mūsų: ieškome Lietuvos studento pažymėjimo projekto vadovo(-ės)

Prisijunk prie veržlios Lietuvos studentų sąjungos komandos ir kurk tai, ką savo rankose laiko bene kiekvienas Lietuvos studentas! Ieškome Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) projekto vadovo (-ės). Ką veiksi? Organizuosi su LSP gyvavimo ciklu susijusius techninius ir organizacinius darbus Konsultuosi studentus sudėtingose situacijose Konsultuosi Lietuvos studentų sąjungos (LSS) partnerius LSP administravimo klausimais Prižiūrėsi lsp.lt sistemą Administruosi LSS apklausų sistemą, organizuosi apklausų techninį įgyvendinimą Administruosi LSP informacinę sistemą bei jos vartotojus Atliksi LSP išdavimo sistemos analizę Integruosi Europos studento pažymėjimą į LSP Būsi atsakingas už LSP skaitmenizavimą Ko tikimės? Vadybinių žinių ir įgūdžių Bent minimalių gebėjimų administruoti duomenų bazes (MySQL, PostrgeSQL) ir Linux serverius bei programuoti C# programavimo kalba Atsakomybės ir noro mokytis Ką siūlome? Judėjimą tikslų link su jaunais ir draugiškais žmonėmis Lankstų ir su studijomis suderinamą darbą pilnu etatu Galimybę realizuoti save ir savo idėjas Asmeniniam tobulėjimui skirtą biudžetą Hibridinį darbo modelį, kurį galėsi laisvai planuotis savarankiškai Atlyginimą nuo 1009,64 Skaityti plačiau

LSS Alumni Aistė Stalmokaitė: studentiško judėjimo problemos išlieka tos pačios, keičiasi tik aplinkybės

„Mūsų pozicija buvo stiprinti universitetą tose srityse, kur jis ir yra stiprus, o kas neefektyvu – atsisakyti. Apie tai kalbėjome garsiai“, – taip apie vadovavimą Klaipėdos universiteto Studentų sąjungai (KUSS) kalba Lietuvos studentų sąjungos (LSS) alumni Aistė Stalmokaitė. Iš pradžių į studentų atstovus ji žiūrėjo skeptiškai, tačiau dabar studentiškam judėjimui yra dėkinga už patirtis ir sutiktus žmones.  Nuo ko prasidėjo tavo kelionė LSS ir kaip ji klostėsi? Tikriausiai reikėtų labai atvirai pripažinti, kad niekada nedegiau noru įsitraukti į studentišką judėjimą, bet atsidūriau tarp tinkamų žmonių, kurie tuo metu manyje kažką pastebėjo, ko pati nemačiau. Taip atėjau į savo fakulteto studentų atstovybę, su kolegų palaikymu ir raginimu vis ėmiausi daugiau atsakomybių, lindau ten, kur nesuprantu, bet buvo įdomu. Galiausiai su lygiai tokiu pačiu nusiteikimu atsidūriau KUSS prezidentės pozicijoje. Jau tada mintis, kad tik pradėjus studijuoti apeidavau studentų atstovus, galvodama, kad „čia šitie, kur motyvacinius žaidimukus žaidžia“ ir vėliau pati atstovavau studentams, Skaityti plačiau

Kaip studentų atsiskaitymus keičia dirbtinis intelektas?

Studentai aukštosiose mokyklose vis dar įprastai atsiskaito tradiciniais būdais: rašto darbai, referatai, testai. Lietuvos studentų sąjunga kelia klausimą, kiek šie metodai dar yra aktualūs, kai vis labiau populiarėja dirbtinis intelektas. Vertinamas žodžių kiekis, o ne turinys Aukštosiose mokyklose atsiskaitymai vyksta vienu metu: kolokviumų  / egzaminų sesijos, cikliniai atsiskaitymai. Dėl šios priežasties studentams užgriūna didelis krūvis darbų. Galima nuspėti, kad kyla pagunda naudotis dirbtinio intelekto įrankiais. Technologinė aplinka smarkiai pasikeitė, tačiau vis dar yra taikomi senieji atsiskaitymų metodai aukštosiose mokyklose. „Yra išlikęs įsivaizdavimas, kad žinios priklauso ne nuo to, ką parašai, o kiek parašai“, – pastebi LSS atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė. Sąjungos atstovė teigia, kad atsiskaitymo formos turi keistis, nes dirbtinis intelektas palengvina užduotis: „Atsiskaitymas, kaip 10 puslapių referatas, nežadina studento susidomėjimo ir mąstymo, todėl turinio generavimo įrankiai yra patogūs, nes nereikia ilgai sėdėti ir ieškoti informacijos. Dirbtinio intelekto įrankiai padeda informaciją paversti sklandžiu tekstu ir studentas gali greitai parašyti tekstą, neįdėdamas Skaityti plačiau

Studentų savivaldų atstovai ir aukštojo mokslo ekspertai rinksis Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjoje

Rugpjūčio 25-27 dienomis Lietuvos pajūryje vyks tradicinis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) renginys  – Asamblėja „Laisvi kurti – drąsūs keisti“. Renginyje dalyvauja aukštųjų mokyklų studentų savivaldų lyderiai bei aukštojo mokslo ekspertai. Asamblėjos metu dalyviai diskutuoja aukštojo mokslo temomis, gilinasi į dabartines studentų problemas bei formuoja Sąjungos ateities pozicijas ir vizijas. Asamblėja – naujų idėjų atspirties taškas LSS Asamblėja prasidės Konferencija, kurios metu bus tvirtinamos Sąjungos ataskaitos ir kiti svarbūs klausimai. Po Konferencijos dalyviai dalyvaus pranešimuose ir diskusijose apie studentų atstovybės veikimą, atstovavimą studentams, lyderių auginimą savanoriškoje organizacijoje.  „Veikiant savanoriškoje organizacijoje labai svarbu prisiminti, kodėl tai darai ir, kokią įtaką gali turėti organizacija aukštosios mokyklos ar net nacionaliniu lygmeniu. Kiekvienais metais Asamblėja įneša į Sąjungą naujų idėjų, problemų, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Todėl tai yra ypatingai svarbus renginys ne tik mums, kaip Sąjungai, bet ir Lietuvos aukštajam mokslui“, – teigia LSS išorinės komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiunaitė. Bus dirbama ir dirbtinio intelekto Skaityti plačiau

LSS Alumni Vytautas Vilys: niekas iki šiol neperspjovė pačios pirmosios Asamblėjos nuotykių

Rugpjūčio 25–27 dienomis vyks Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja. Tai tradicinis renginys, kuris šiemet vyks jau 24 kartą. Vytautas Vilys – LSS Alumni, kuris į Asamblėją atvyksta beveik kasmet. Interviu jis prisimena, kaip prieš 14 metų jam sekėsi vadovauti Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybei (MRUSA) bei kokius nuotykius patyrė savo pirmojoje Asamblėjoje. Nuo ko prasidėjo tavo kelias LSS, kaip jis klostėsi, kokias pareigas teko užimti? Pažintis su LSS prasidėjo turbūt dar 2007 m. dalyvaujant LSS kalėdiniame vakare bei 2008 m., kai teko atstovauti MRUSA dalyvaujant LSS visuotiniame susirinkime Kaune bei LSS mokymuose Raudonėje. Dar tais pačiais metais pirmą ir turbūt patį įsimintiniausią sykį dalyvaujant Asamblėjoje. 2009 m. tapus MRUSA prezidentu, o kartu ir LSS Tarybos nariu, su LSS tapau surištas visą likusį gyvenimą. Su kokiais iššūkiais susidūrei kaip MRUSA prezidentas? Tuo laiku tapimas MRUSA prezidentu buvo daugiau pasiaukojimas, bet ne svajonių išsipildymas. Simboliniu tapo ir tikro kryžiaus, skirto visai Lietuvos studentijai, Skaityti plačiau

LSS atkreipia būsimų studentų dėmesį: nesirinkite studijų tik pagal pavadinimą

Įsibėgėjus prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimui, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ragina būsimus studentus rinktis atidžiai ir nesivadovauti tik matoma reklama. Sąjunga primena, kad Valstybės kontrolės duomenimis, viena iš pagrindinių studijų nutraukimo priežasčių yra būtent netinkamas studijų krypties pasirinkimas. Ragina neskubėti Pasak LSS prezidento Pauliaus Vaitiekaus, priimant sprendimus dėl studijų sudėtinga nepasimesti tarp spalvingų ir skambių reklamų ar nuomonės formuotojų raginimų rinktis vieną ar kitą aukštąją mokyklą: „Gali tekti pasukti galvą, ypač, jei žmogus yra jaunas ir nėra tikras, ką norėtų veikti ateityje. Jeigu neužtikrintumo yra labai daug, galbūt verta rinktis laisvus metus ir paieškoti sau artimos veiklos. Pas mus gajus žalingas stereotipas, kad aukštojo mokslo diplomą būtina įgyti jauname amžiuje, nors žmogus gali būti tam nepasiruošęs ir nepasiimti iš studijų to, ką jos gali duoti.“ Verta pasidomėti atidžiau Visgi, jei nusprendžiama pildyti prašymą, P.Vaitiekus kviečia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.  „Visų pirma, įvairiose socialinių tinklų grupėse galima pasidomėti, Skaityti plačiau