Nuo šių metų Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) yra numatyta būtinybė išlaikyti tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vienas pačio stojančiojo pasirinktas. Rezultatų virtimas į konkursinį balą kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra skirtingas. Pagrindinio egzamino vertė yra 0,4 balo, o kitų – 0,2. Aukštosios mokyklos pačios gali nusistatyti minimalų stojamąjį balą.
Kelias į aukštąją mokyklą
Svarbu paminėti, kad skiriasi minimalus egzaminų išlaikymo balas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Norint įstoti į kolegiją, minimalus egzamino išlaikymo balas yra 16, o norint studijuoti universitete, reikia gauti iš egzamino bent 36 balus.
Galime pastebėti, kad minimali stojimo kartelė yra labai skirtinga, pagal aukštąją mokyklą. Pavyzdžiui, vienoje kolegijoje reikia vos 1 balo, kad galėtum įstoti, o kitoje reikia bent 3,2 balų. Panaši situacija ir universitetuose: vienur reikia 4,34 balo, o kitur 5,4 balų. Ar šie skaičiai nusako studijų kokybę?
Ar minimalaus stojamojo balo kartelė sufleruoja studijų kokybę?
Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Vaitiekaus, minimalaus stojamojo balo kartelė nebūtinai nurodo studijų kokybę: „Aukštesnis stojamasis balas gali nulemti tai, jog studijuoti ateis labiau pasiruošę moksleiviai, todėl ir studijų kokybė gali tapti aukštesne, kai studentai yra motyvuoti ir norintys studijuoti. Visgi, kad tai taptų realybe, studijų programa turėtų būti parengta kokybiškai ir sudaryti sąlygas sėkmingai siekti studijų programos rezultatų. Svarbu paminėti ir tai, jog balas ne visada parodo studento pasirengimą studijuoti, kadangi būna atvejų, kai brandos egzaminų rezultatams turi įtakos stresas, gyvenimiški įvykiai ir kiti faktoriai“.
Aukštosios mokyklos turėdamos autonomiją nusistatyti savo minimalią stojamojo balo kartelę, siekia skirtingų tikslų. Vienos išlaikydamos aukštesnę kartelę siekia parodyti prestižą, pritraukti labiau motyvuotus, aktyvius studentus, kitos, mažindamos kartelę, siekia pritraukti kuo daugiau studentų į savo aukštąją mokyklą ir tokiu būdu išsilaikyti bei išlikti konkurencingais.
P. Vaitiekus teigia, kad aukštąsias mokyklas reikia vertinti kritiškai, kadangi minimalus stojamasis balas gali keistis ir dėl to, nes kolegija tiesiog nori toliau gyvuoti, o ne susijungti ar užsidaryti. Žemesnis minimalus balas gali lemti pakankamai didelį stojančiųjų skaičių.
Kurią aukštąją mokyklą rinktis?
Renkantis studijas ir aukštąją mokyklą, studentas turėtų atkreipti dėmesį į studijų programą ir jos vertinimą prieš renkantis, kur turėtų ir norėtų stoti. Aukštųjų mokyklų ir studijų krypties vertinimus galima rasti Studijų kokybės vertinimo centro internetiniame puslapyje. Taip pat LSS ragina pasinaudoti savo pažintimis ir įvairių aukštųjų mokyklų studentų bendruomenių grupėmis. Buvę ir esami studentai gali pasidalinti savo patirtimi, tačiau vertink ją kritiškai, nes studentas gali būti labai subjektyvus.
Svarbiausia pradėti rinktis, kur studijuoti, ne pagal miestą ir aukštąją mokyklą, o pagal studijų programą.
„Reikia turėti omenyje, jog aukštasis mokslas ne tik suteikia srities žinių, bet ir išsilavinimą. Baigęs studijas tampi ne tik srities ekspertas, bet ir visuomeniška, pilietiška asmenybė. Todėl pasirinkęs studijų kryptį, galėsi save asmeniškai realizuoti, rasi ateities perspektyvas, kurios būtų artimos širdžiai“, – teigia P. Vaitiekus.