Preloader

Naujienos

Susitikimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene

Vasario 20 dieną įvyko akademiniai pusryčiai su Švietimo, mokslo ir sporto ministre (ŠMSM) Jurgita Šiugždiniene bei jos komanda. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai į susitikimą su ministre ėjo su aiškiais klausimais apie kolegijų pertvarką. Pasak LSS prezidento Pauliaus Vaitiekaus, susitikimas buvo naudingas, kadangi išgirsta tiesioginė ŠMSM vizija dėl kolegijų pertvarkos: „Nors susitarimų ir nepriėjome, džiaugiuos, kad ministrė nurodė aiškesnius žingsnius pasikeitimų link. Kolegijų pertvarkų situacijoje ramina tai, kad pokyčių procese nedalyvaujančios kolegijos gaus pasiūlymus iš ŠMSM.“ Visgi Paulius mato problemą: pereinamuoju pokyčių laikotarpiu gali stipriai nukentėti studijų kokybė. „Jau 2024 metais studentai galės stoti į reorganizuotas kolegijas. Vis dėlto, kaip teigia ŠMSM, pokyčių pradžioje kolegijos bus reorganizuotos tik formaliai. Konkretūs ir apčiuopiami pokyčiai bus matomi tik pradėjus aukštosioms mokykloms reorganizuotis ir vykdant integracinius procesus. Tai reiškia, kad studentai įstoję į kolegijas šiuo laikotarpiu gali nusivilti studijų kokybe ir paskaitų organizavimu, kadangi aukštosios mokyklos dar nebus pasiruošusios pasiūlyti pilno savo potencialo.“ Skaityti plačiau

Sandra Maslauskienė – LSS alumni, kurios idėjos šiandien vadinamos tradicijomis

„Tegu palieka visa tai, kas buvo gera, kas blogai. Lai širdyje liepsnoja LSS laužai“, – žodžiai, kuriuos mintinai moka kiekvienas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) bendruomenės narys. Jų autorė – LSS alumni Sandra Maslauskienė. Ji – buvusi Vilniaus pedagoginio universiteto Studentų atstovybės prezidentė ir LSS biuro vadovė, vėliau – žmogiškųjų išteklių koordinatorė. Interviu S. Maslauskienė dalinasi prisiminimais ir patarimais įkvėptais veiklos studentiškame judėjime.  Kaip atrodė jūsų kelias LSS? Jau stodama į Vilniaus pedagoginį universitetą 2001 m. žinojau, kad visų pirma ieškosiu Studentų atstovybės, jaučiau vidinį šauksmą, kad turiu ten būti.  Buvau veikli mokykloje, rajono jaunimo reikalų taryboje, tad „pasyvus“ studijavimas buvo tikrai ne man. Norėjosi būti kartu su tais, kurie kuria ir inicijuoja pokyčius. Pirmaisiais metais tapau fakultetinės atstovybės vadove, antraisiais – universiteto atstovybės prezidente. Universiteto SA vadovavau dvi kadencijas. LSS tuomet vadovavo Nerijus Ramanauskas, jį pakeitė Mindaugas Reinikis, po jo sekė Mindaugas Boguševičius. Sąjungos prezidentu tapus Jonui Okuniui 2005 m. Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga ieško 3 naujų Valdybos narių

Kovo 19 dieną vyksiančiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje bus renkami 3 nauji Valdybos nariai dvejų metų kadencijai. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas iki kovo 10 d. 23:59 val. el. paštu prieziura@lss.lt (laiško temos eilutėje nurodyti: „Valdybos rinkimai“) turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar LSS darbuotoju.

Studentė Meda mokslininkės kelią pasirinko dar būdama mokykloje

Vasario 11 –  merginų ir moterų moksle diena. Šiais laikais vis dažniau galima sutikti moteris, užsiimančias moksline veikla. Nors pats faktas, kad moterys yra mokslininkės – ne naujiena, tačiau jų tyrimai ir išradimai kelia nuostabą. Meda Surdokaitė – jaunoji Lietuvos mokslininkė, pelniusi pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygiu. Mergina dalyvavo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, kuriame laimėjo pirmą vietą. Šiuo metu Meda yra taikomosios chemijos pirmakursė, Kauno technologijos universitete. Dar būdama dvyliktoke, Meda pristatė tyrimą, kuriuo siekė efektyviau susintetinti organinį dažiklį, skirtą aptikti mikroplastikams ir ląstelėms dažyti, nenaudojant toksiško tirpiklio. Koks buvo tavo tyrimo tikslas? Sukurti saugesnę ir pigesnę organinio dažiklio, kurį galėtų naudoti ir mažesnės laboratorijos, pavyzdžiui, mokyklose, universitetuose, kolegijose, sintezę. Todėl dabar šis dažiklis gali būti plačiau naudojamas. Iš tiesų, labai geras jausmas, kai tavo tyrimas prisideda prie mokslininkų kasdienio darbo. Kodėl nusprendei studijuoti Taikomąją chemiją? Dar mokydamasi mokykloje, pastebėjau, kad mane labiausiai domina chemija ir Skaityti plačiau

Artėjant savivaldų rinkimams, nustatytas statistinio kandidato portretas

Vasario 3 d., likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis ir kt. Informacija apie šiuos duomenis yra nuolat prieinama viešai VRK interneto svetainėje. VRK apibendrino visus turimus duomenis ir iš jų sukūrė vieno statistinio kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus portretą. Domenys parodė, kad artėjančiuose rinkimuose dalyvauja beveik 49 metų sulaukęs, santuokoje gyvenantis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia apie 100 tūkstančių eurų. Dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais. VRK turimi duomenys rodo, kad šiemet į savivaldybių tarybas kandidatuoja 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Tačiau kovoje dėl merų postų lyčių dinamika Skaityti plačiau

Savaitgalis skirtas žinioms – įvyko „Veik“ mokymai

Sausio 21–22 dienomis Vilniuje vyko tradicija tapę LSS „Veik“ mokymai. Savaitgalį Lietuvos aukštųjų mokyklų savivaldų atstovai praleido gilindami savo žinias apie komunikaciją, lyderystę, žmogiškuosius išteklius, projektų rašymą, socialinius ir akademinius klausimus. Mokymų dalyviai žinių sėmėsi iš LSS alumni, biuro darbuotojų ir kviestinių svečių. Šio savaitgalio tikslas buvo surinkti įvairių aukštųjų mokyklų savivaldų koordinatorius ir praplėsti jų žinias, supratimą apie savo sritį bei užmegzti naudingus ryšius su dalyviais ir lektoriais. Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės viceprezidentė ir socialinių reikalų koordinatorė Emilija Drabužinskaitė džiaugiasi, kad galėjo pagilinti žinias ne tik socialinių reikalų srityje: „Koordinavimo ir lyderystės temos man buvo mažiau girdėtos ir nagrinėtos, todėl šie mokymai suteikė galimybę išgirsti daug naujų dalykų. Diskusijų metu drąsiai klausiau rūpimų klausimų, į kuriuos lektoriai išsamiai atsakė.“ Pasak mokymų dalyvio Edvino Kybarto, Kauno Kolegijos studentų atstovybės ryšių su visuomene koordinatoriaus, gauta informacija pravers ne tik komiteto veikloje: „Žinios padės man ir ateityje, kadangi studijuoju komunikaciją. Džiaugiuosi, Skaityti plačiau

Mindaugas Reinikis: tu turi daryti tai, dėl ko tave išrinko arba pasirinko

Mindaugas Reinikis – Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Garbės narys, organizacijai vadovavęs 2002–2004 m. Gruodžio pabaigoje LSS bendruomenė jį išrinko metų alumni. M.Reinikis savo kadenciją prisimena kaip nuotykį ir dalijasi patarimais dabartiniams studentų atstovams. Ką beprotiškiausio esi nuveikęs, kai Sąjungoje veikei kaip narys ar prezidentas? Yra dalykų, kurių net nelabai galiu pasakoti. Buvo ir 12 valandų trukusi ataskaitinė konferencija, ir bandymų atstatydinti. O šiaip, iš tokių labiausiai įstrigusių, tai anksčiau buvo dvi nacionalinės studentų organizacijos – LSS ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). Mums reikėjo deleguoti studentų atstovus į Lietuvos mokslų tarybą ir visi tikėjosi, kad tai bus studentai. Sugalvojom, kad deleguosim Gintarą Valinčių ir Vytautą Daujotį. Jie buvo profesoriai, reformatoriai, o tuo metu kaip tik buvo kalbama apie esminius aukštojo mokslo pokyčius. Pamenu, ryte turi vykti posėdis, kuriame bus tvirtinamos tos kandidatūros, tiesiog toks formalumas. 11 valandą vakaro man skambina švietimo viceministras, sako „Tai ką jūs čia darot?“. Buvo spaudimas Skaityti plačiau

Studentų sąjunga: finansinis aukštųjų mokyklų skatinimas proveržio nežada

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu nuo 2024 metų Lietuvos mokslo ir studijų institucijos galės gauti skatinamąjį finansavimą iš valstybės už studijų veiklos pasiekimus. Pokyčių tikslas – motyvuoti aukštąsias mokyklas tobulinti studijų organizavimo procesus ir siekti kokybės. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) idėją palaiko, tačiau pastebi nemažai spragų vertinimo metodikoje. Studijų pasiekimai ir kokybė bus vertinami remiantis šešiais kriterijais. Jie apima studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą ir prieinamumą, studentų įdarbinimą, absolventų karjeros sėkmę bei išorinės paramos pritraukimą. Kiekvienas iš kriterijų bus vertinamas pagal tam tikrus rodiklius. Sudarant juos, LSS teikė savo siūlymus, tačiau į pastabas ministerija atsižvelgė tik iš dalies. Pasak Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus, apmaudu, kad rinktasi lengviausiai pamatuojamus, bet ne proveržį skatinančius rodiklius. Laiku baigtos studijos neatspindi geros jų kokybės Tvarkos apraše nurodyta, kad studijų rezultatyvumas bus vertinamas pagal tai, ar studentas laiku baigė studijas (įskaitant galimą vienerių metų pertrauką). LSS prezidento teigimu, sunku suprasti, ką bendro su rezultatyvumu turi Skaityti plačiau

Baigiantis metams Lietuvos studentų sąjunga pristatė svarbiausius veiklos rezultatus

2022 metais Lietuvos studentų sąjunga (LSS) aktyviai reagavo į tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Besibaigianti pandemija ir rusijos karas prieš Ukrainą, nulėmė kitus veiklos prioritetus, tačiau Sąjunga kryptingai siekė ir veiklos tikslų, numatytų organizacijos strategijoje. Socialinės dimensijos vystymas LSS jau eilę metų siekia, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems, nepaisant socialinės ir ekonominės padėties bei individualių poreikių. Šiemet Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta socialinės dimensijos sąvoka, prisidėta prie socialinės dimensijos plano kūrimo. Jame numatytos priemonės padės tikslingai siekti studentų įvairovės užtikrinimo aukštajame moksle. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas dar iki šių metų pabaigos.  Dar viena svarbi studijų prieinamumo pergalė – įteisintas papildomas būdas patekti į aukštąją mokyklą. Nuo 2024 m. asmenys iš socialiai jautrios aplinkos, baigę trumpąsias studijas arba turintys darbo ar savanorystės patirties, į aukštąją mokyklą galės stoti per papildomą konkursinę eilę.  Kokybiškų studijų sąlygų užtikrinimas Vienas iš strateginių LSS tikslų – studentų nubyrėjimo valdymo įrankių įgalinimas aukštosiose Skaityti plačiau

Prasidedant sesijai ragina nesukčiauti: gresia net išmetimas iš aukštosios mokyklos

Gruodžio–sausio mėnesiais studentai galvoja ne tik apie kalėdines dovanas, bet ir egzaminų sesiją. Prieš trejus metus atliktas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimas parodė, kad nusirašinėjimo atvejų aukštosiose mokyklose mažėja, bet vis dar yra. Tai turi įtakos studento pasirengimui ir gali lemti net išmetimą iš aukštosios mokyklos. LSS patirtis rodo, kad studentai nusirašydami (sukčiaudami) egzaminų metu dažniausiai mano, jog tai yra paprasčiausias ir lengviausias būdas gauti teigiamą įvertinimą. Vieni elgiasi akademiškai nesąžiningai, nes pritrūko laiko pasiruošti atsiskaitymui, antri – siekia aukščiausių įvertinimų ir bet kokia kaina nori to pasiekti, treti – jaučia stiprų stresą prieš atsiskaitymus ir mano, kad savo jėgomis negalės gauti norimo įvertinimo. Sąjungos viceprezidentė Joana Jasilionytė ragina nerizikuoti ir pasitikėti savo jėgomis: „Sukčiaudamas studentas apgauna tik pats save, nes neįgija žinių, kurios jam bus vertingos ateityje.“ Siekiant, kad atsiskaitymų sesija būtų sėkminga, J.Jasilionytė pataria planuotis savo laiką, dalyvauti egzaminų konsultacijose: „Kai kuriems padeda mokymasis grupėse – tokiu būdu ne Skaityti plačiau