Naujienos

Birželio 27 – 29 dienomis Šilalės r. Požerės kaime vyksta JAUNIMO VASAROS AKADEMIJA „Kartu mes galim daug!“. Tai jau 13 metus organizuojamas renginys, kurio tikslas – suteikti jaunimui žinių, socialinių įgūdžių bei kompetencijų, reikalingų veiksmingai jaunimo veiklos plėtrai, skatinti bendradarbiavimą tarp regionų aktyvaus pilietiškumo, dalyvavimo demokratiniame gyvenime, užimtumo, tarptautinio bendradarbiavimo srityje bei paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Šiemet Lietuvos šimtmečiui skirtoje Jaunimo vasaros akademijoje dalyvauja 21 savivaldybės komandos, kurias sudaro po 12 jaunuolių (14–29 metų), vadovas ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Birželio 28 dieną mokymus vedė ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Kasparas Nacius. Su dalyviais LSS atstovas diskutavo apie studentišką judėjimą ir kodėl jis svarbus šiais laikais.  Džiugu, jog studentiško judėjimo tema buvo įdomi tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus dalyviams.

Mokyklas ir nuolatines studijas baigiantiems jaunuoliams kiekvieną vasarą tampa ypač aktuali jų draustumo privalomuoju sveikatos draudimu tema. Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, kad valstybės lėšomis jie yra apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai). Valstybės lėšomis yra draudžiami visi Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. Jei šiems jaunuoliams mokslai baigiasi vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) jie yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Studijas baigus ar nutraukus kitu laiku (pavyzdžiui, žiemą arba pavasarį), draudimas galioja iki mokslų baigimo mėnesio pabaigos. „Nuo rugsėjo PSD įmokas kiekvieną mėnesį už save patys turės mokėti tie jaunuoliai, kurie rugsėjį nesimokys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas arba nebus draudžiami valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių. PSD įmokas patys turės mokėti ir tie, kurie nedirbs pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, t. y. nepriklausys tai grupei darbuotojų, už kuriuos šias įmokas moka darbdavys“, Skaityti plačiau

Trečiadienį LR Seime vyko Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdis, kuriame nagrinėtas bendras Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) kreipimasis (https://goo.gl/QChUuz) dėl studentų psichologinės būklės ir psichologinės pagalbos teikimo aukštosiose mokyklose (AM). Posėdyje kalbėta, kad sutelkus suinteresuotas institucijas reikia paruošti nacionalinį reglamentą, taikomą visoms AM, padedantį inicijuoti realius pokyčius psichologinės pagalbos teikimo ir konsultavimo srityje. Pirmąjį tyrimą (socialinės dimensijos – https://goo.gl/9CLjMq) LSS pristatė metų pražioje, problemą dėl AM pasirengimo reaguoti į atvejus, kai studentams reikia pagalbos, nagrinėti ėmėsi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (https://goo.gl/WtLLva), o tyrimą dėl psichologinės studentų būklės ir seksualinio priekabiavimo paplitimo AM (https://goo.gl/CpKP5e) LSS atliko po vasarį praūžusių seksualinio priekabiavimo skandalų, siekiant pamatyti problemos mastą. Tolesnis tikslas – efektyviai prisidėti prie jos sprendimo, kad studentų psichinė sveikata palaipsniui gerėtų, o pagalba AM būtų teikiama greitai, kokybiškai ir užtikrinant anonimiškumą. Kol kas tik kelios AM ėmėsi prevenciškai spręsti minėtą problemą, todėl LSS ragina Skaityti plačiau

Liepos 1-10 dienomis Valstybiniame studijų fonde (toliau – Fondas) skelbiamas papildomas prašymų priėmimo laikotarpis 2018 m. pavasario semestrą socialinei stipendijai gauti. 2018 m. birželio 10 dieną Fondo valdyba dar 21 šalies aukštųjų mokyklų studentui, atitikusiam Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1801 „Dėl socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto kriterijus, skyrė socialinę stipendiją  2018 m. pavasario semestrą iki šio semestro pabaigos (ar baigiamojo kurso studijų pabaigos). Socialinės stipendijos atiteko 18-kai asmenų, atitinkančių 4.1 kriterijų (vieni gyvenantys ar šeimoje gaunantys socialinę pašalpą). Jiems Fondas išmokės apie 6 670 eurus. 4.2 kriterijų (turintieji negalią) atitiko 1 studentas, kuriam skirta per 370 eurų. 2 studentams, atitikusiems 4.3 kriterijų (ne vyresni 25 metų, netekę abiejų tėvų arba iki pilnametystės globoti) skirta 494 eurų suma. Bendra suma, kurią Fondas išmokės minėtiems studentams iki šio Skaityti plačiau

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, jog nauji studijų krypčių vertinimo terminai prieštarauja Konstitucijai, tačiau Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pastebi, kad prisiimti atsakomybės niekas neskuba. Iš viso šiemet pačios aukštosios mokyklos atsisakė 267 studijų programų, o neleista vykdyti priėmimo į 64 studijų programas. Tai kuri programa kokybiška? Tiek pats krypčių vertinimas, tiek neseniai paskelbtas KT nutarimas, įnešė daug nežinios ir abejonių studentų tarpe. „Šiuo metu jau yra prasidėjęs priėmimas į aukštąsias mokyklas, tačiau ką rinktis būsimam studentui bei kaip elgtis jau esamam, kai visiškai nėra aišku, kurios vykdomos studijų programos vis dėlto yra kokybiškos (jei kokybiškos), o kurios ne?“– klausia LSS prezidentas. Taip pat jis teigė, jog buvusios tvarkos atstatymas, kuri buvo prieš laikinąjį studijų krypčių vertinimą bei prieš tai neigiamai įvertintų studijų programų paleidimas priėmimo sistemoje, yra tiesiog techninis veiksmas, kuris vargu ar sprendžia visas galimai patirtas pasekmes. Susvyravo studentų pasitikėjimas vykstančiais procesais Dėl šio antikonstituciškai įvertinto Skaityti plačiau

Birželio 19 d. Lietuvos mokslo akademijoje buvo pristatyta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalga. Pristatyme aptartos pagrindinės mokslo ir studijų vystymosi tendencijos ir iššūkiai. MOSTA Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalga yra puikus įrankis atskleisti šalyje vyraujančias tendencijas, susijusias su aukštuoju mokslu. Išaiškinus opiausias aukštojo mokslo problemas, visos suinteresuotos grupės gali vieningai dirbti tam, kad būtų tobulinamos probleminės sritys, tokios kaip studijų kokybė, finansavimas, pasitenkinimas studijomis bei darbo ir verslo bendradarbiavimas. Studentų mažiau, tačiau labiau pasiruošusių MOSTA atlikti tyrimai parodė tendenciją, jog priėmimas į aukštąsias mokyklas per šešerius metus krito beveik trečdaliu – kolegijos priima 22 proc., o universitetai 34 proc. mažiau studentų. Lyginant su ankstesniais metais, priimami studentai ateina geriau pasiruošę aukštajam mokslui, o mokančių už mokslą ir nemokančių skaičius pastaraisiais metais tapo panašus. Tai sąlygoja nustatytas minimalus konkursinis balas (universitetuose 3.6, kolegijose – 2, 2017 m. universitetuose – Skaityti plačiau

Birželio 15-16 dienomis vyko LSS Tarybos mokymai „Vadovauk“, kuriuos vainikavo sekmadienį įvykęs Tarybos posėdis. Pirmąją mokymų dieną dalyviai pradėjo baidarių žygiu Plaukdami po du jie diskutavo apie studentiško judėjimo prasmę ir esmę, sprendė įvairias studentų problemas, dalinosi gerąja ir blogąja patirtimi bei kalbėjosi apie įvaizdžio formavimą. Antroji diena buvo skirta dviems pagrindinėms temoms – komandos valdymui bei aukštųjų mokyklų finansavimo modeliui KTU SA Alumnas Povilas Verbyla pristatė pirmąją – kodėl svarbu pažinti savo komandos narius ir jais pasitikėti. Taip pat buvo aptarti klausimai, kaip įkvėpti narius, kodėl žmonės išeina iš savivaldos ir kaip užkirsti tam kelią? Kaip deleguoti darbus ir užtikrinti tęstinumą pabaigus kadenciją? Darniai ir kokybiškai veikianti komanda padeda pasiekti geriausių rezultatų, todėl svarbu, kad studentų savivaldos prezidentas mokėtų ją tinkamai išsirinkti ir įkvėpti, o baigus kadenciją ateitų ne mažiau motyvuoti žmonės, tęsiantys pradėtus darbus. Apie aukštųjų mokyklų finansavimo modelį kalbėjo LSS Alumnas Artūras Šaltis. Su studentų lyderiais jis diskutavo Skaityti plačiau

Birželio 12 d. Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentai Kasparas Nacius ir Viktorija Žilinskaitė bei aukštųjų mokyklų atstovai dalyvavo susitikime – diskusijoje su Lygių galimybių kontroliere ir tarnybos darbuotojais dėl seksualinio priekabiavimo problemos aukštosiose mokyklose. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė išreiškė susirūpinimą, kad aukštosiose mokyklose trūkstą patvirtintos tvarkos, kaip vykdyti įvairių priekabiavimo formų prevenciją, ką daryti, kai pažeidžiamos studento, akademinio ar administracinio personalo teisės. Ji atkreipė dėmesį ir į studentų, atvykstančius mokytis ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir kitų valstybių, apsaugos poreikį. Aukštųjų mokyklų atstovai nori pagerinti savo studentų ir darbuotojų apsaugą. Jie svarstė galimybę prevenciją ir išsamią skundų dėl (seksualinio) priekabiavimo bei diskriminacijos tvarką įtraukti į dabar rengiamas universitetų ir kolegijų etikos kodeksų gaires. Diskusijos metu buvo pristatytos rekomendacijos, kurios padėtų gerinti studentų ir darbuotojų apsaugą: Aiškūs apibrėžimai. Universitetai ir kolegijos turėtų aiškiai įsivardyti, ką laiko priekabiavimu, seksualiniu priekabiavimu ir diskriminacija. Situacijos analizė. Aukštųjų mokyklų specialistai turėtų periodiškai vykdyti esamos Skaityti plačiau

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje, aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai. Birželio 8 d. Vilniuje vykstančio 24-ojo Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo. Automatinis diplomų pripažinimas – tai iniciatyva, kurią skatina Europos Komisija, siekdama palengvinti judumą  ir sudaryti daugiau švietimo galimybių bei suteikti daugiau galių jaunimui. „Automatinis diplomų pripažinimas yra vienas iš šiuo metu aktualių Bolonijos proceso tikslų, todėl iš tiesų džiugu, jog Baltijos šalys pasirašė šį susitarimą ir nuo šiol studentų mobilumas regione tikrai taps paprastesnis bei sklandesnis. Tikimės, kad tai taps pavyzdžiu ir kitoms šalims ar regionams, kurie dar neturi panašių susitarimų,“ – komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Veikiant pagal pasirašytą sutartį, trijose šalyse bus automatiškai pripažįstami jose išduoti vidurinio ir aukštojo mokslo diplomai. Įvykusios reformos šalyse ir naudojamos skaidrumo priemonės Skaityti plačiau