Naujienos

Artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas, būsimiems studentams reikia apsispręsti: studijuoti universitete ar kolegijoje? Jau dabar kyla nemažai klausimų, kuo skiriasi studijos skirtingose įstaigose, jei dauguma studijų programų yra panašios. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad dabartiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymai gali dar labiau sumažinti takoskyrą tarp universitetų ir kolegijų. Nuo 2000 m. Lietuvoje veikia binarinė aukštojo mokslo sistema. Tai reiškia, kad greta universitetinių studijų veikia koleginės studijos. Pagal šį modelį universitetai yra labiau orientuoti į teorines žinias, mokslinius tyrimus ir aukšto lygmens profesionalųjį meną, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama pasirengimui profesinei veiklai, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir profesionaliam menui.  Šiuo metu akademinėje bendruomenėje daug diskusijų kelia ŠMSM parengtų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų poveikis binarinei aukštojo mokslo sistemai. Juose numatoma, kad tam tikri universitetai galės vykdyti trumpąsias ir profesinio bakalauro studijas (orientuotas į profesinį parengimą), o kolegijose bus galima pasirinkti profesinės magistrantūros studijas.  „Tokie pakeitimai gali stipriai sujaukti Skaityti plačiau

Praėjusią savaitę Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) administruojanti UAB „Mecenatum“ pasirašė sutartį su siuntų paslaugų įmone „LP Express“. Pagal susitarimą, nuo rudens studentai pažymėjimą galės gauti ne tik į namus, bet ir užsisakyti jį į paštomatą. Taip pat planuojama plėsti LSP atsiėmimo punktų tinklą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Stengiamės nuolat tobulinti LSP projektą, kad jis būtų patrauklus studentams ir atlieptų jų įpročius, – teigia LSP projekto vadovė Greta Grunskytė. – Praėjusiais metais atnaujinome LSP užsakymo sistemą bei internetinę svetainę, todėl studentai pažymėjimą gali užsisakyti daug patogiau tiek naudodamiesi kompiuteriu, tiek išmaniuoju telefonu.“ G. Grunskytė atskleidžia, kad planuojama ir LSP skaitmenizacija: „Apie šį poreikį girdime tiek iš studentų, tiek patys jį suprantame, todėl ieškome partnerių, kurie tai įgyvendintų. Tikimės, kad jau kitais metais studentai galės naudotis skaitmeniniu LSP.“ LSP yra reikalingas kiekvienam studentui, nes šis dokumentas įrodo jo, kaip studento, statusą. Pateikus pažymėjimą suteikiama viešojo transporto lengvata: nuolatinių studijų studentai tarpmiestiniu viešuoju transportu Skaityti plačiau

Prieš kiek daugiau kaip du mėnesius Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybė (KTU SA) išrinko naują prezidentą – elektros inžinerijos ketvirtakursį Daną Černecką. Įsibėgėjus jo kadencijai, kviečiame iš arčiau susipažinti su KTU SA vadovu, jo tikslais bei pomėgiais.  Kodėl atėjai į atstovybę? Atėjau į atstovybę, nes mokykloje nelabai įsitraukiau į popamokines veiklas, todėl įstojus į universitetą atsirado noras kompensuoti tai. Ką veikei ir ką pasiekei prieš tapdamas KTU SA prezidentu? Buvau KTU Elektros ir elektronikos Studentų atstovybės organizacinių reikalų koordinatorius. Vėliau tapau to pačio padalinio pirmininku. Kartu su komanda pavyko atkurti tuo metu nusilpusią akademinę padalinio veiklą, iškelti atstovybės nario, kaip kompetentingo akademinių procesų žinovo, autoritetą prieš universiteto administraciją.  Kas paskatino tave kandidatuoti ir siekti šios pozicijos? KTU SA yra gan daug pasiekusi ir tikrai džiugiuosi girdėdamas, kad daug dėmesio skiriame studijų kokybei ir atstovavimui. Tačiau sau dar turime atsakyti į klausimą, ar tikrai kokybė yra geriausia, kokia galėtų būti.  Kita Skaityti plačiau

Augustas Baltrėnas – Lietuvos studentų sąjungos Organizacijos stiprinimo vadovas.   Tradiciniai ritualai ir rutinos – veiksniai, kuriais yra paremtos stiprių organizacijų kultūros. Tačiau tai ne tik procesai, kurie yra tęsiami ilgą laiką: tradicijos atlieka svarbią funkciją organizacijos kultūroje. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad tradicijomis nereikia sekti aklai, nes toks požiūris gali nuvesti nekūrybiškumo ir kultūrinio nelankstumo keliu. Tradicijos, kurios nekenkia Taigi, kas iš tų tradicijų? Pasikartojantys veiksmai ir ritualai, kurie yra žinomi kiekvienam, suteikia tai, į ką organizacijos narys gali „įsikibti“, gerbti ar tęsti, padeda užmegzti ar stiprinti ryšį tarp žmonių. Puoselėjant tradicijas, kuriamos bendros patirtys ir istorijos, žmonės susiejami tarpusavyje, stiprinamas priklausymo bendruomenei jausmas, organizacijos identitetas, kuriama įtrauki darbo aplinka. Svarbu suprasti, kad tradicijos nėra tik renginiai ar veiklos, kurios tęsiasi metai iš metų. Tai yra ir organizacijos narių mąstymo modeliai, požiūris į organizaciją, darbo aplinką bei žmonių elgesys. Studentų savivaldų atveju, geras pavyzdys yra pirmakursių stovykla – savotiška Skaityti plačiau

Gegužės 23–27 dienomis Paryžiuje vyko 82-asis Europos studentų sąjungos (ESU) Valdybos posėdis. Jo metu išrinktas ESU Prezidiumas, Vykdomasis komitetas, Priežiūros komiteto narys ir paminėtas 40-tasis organizacijos jubiliejus. Naujuoju Sąjungos vadovu tapo Matteo Vespa iš Italijos studentų sąjungos. Visą savaitę vykusio susitikimo metu patvirtinta kadenciją baigusios komandos ataskaita, pozicijos dėl protų nutekėjimo priedas, veiklos planas ir lyčių lygybės strategija. Taip pat priimtas ESU Politinių klausimų įvadas, kuriame nurodoma, ko kiekviename susijusių institucijų organe bus siekiama Europos ir tarptautiniu lygmeniu. „Lietuvos studentų sąjungos (LSS) balsas ESU yra girdimas ir esame aktyviai įsitraukę į sprendimų priėmimą. Man pačiam teko dalyvauti diskusijoje su Bolonijos tolimesnės veiklos grupės, Europos kokybės užtikrinimo agentūros, Maltos švietimo ministerijos atstovais apie leidinį „Bologna with stakeholder eyes“ ir rekomendacijas, kurios bus taikomos šio projekto rėmuose“, – pasakoja posėdyje dalyvavęs LSS Viceprezidentas Paulius Vaitiekus. „Taip pat nuoširdžiai sveikinu Katrīna Sproģe iš Latvijos studentų sąjungos, kuri yra gera LSS bičiulė. Ji buvo Skaityti plačiau

Iš užsienio į Lietuvą atvykusių studentų dalis sudaro tik maždaug 8,5 proc. visų šalies studentų. Siekiant stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtini pokyčiai: nuo finansinės naštos atvykstantiems sumažinimo iki efektyvesnės integracijos. Praėjusią savaitę Seime patvirtintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto pateikimas. Jame numatytos permainos gali padėti kuriant palankesnes sąlygas užsieniečiams studijuoti Lietuvoje. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo nuomone, dėl ir taip mažėjančio studentų skaičiaus aukštosios mokyklos praranda dalį finansavimo. Studentų iš užsienio pritraukimas padėtų užtikrinti didesnes lėšas studijų sąlygų gerinimui. Jeigu teisinė sistema būtų palankesnė, tikėtina, kad baigę studijas užsieniečiai noriau ieškotų darbo Lietuvoje. Dabar jų įdarbinimo rodiklis siekia tik 7 proc.  Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte numatyta perpus sumažinti rinkliavą už laikino leidimo gyventi (LLG) išdavimą ir keitimą, atleisti nuo rinkliavos vieną kartą, kai studentas baigia studijas bei sutrumpinti LLG išdavimo ir keitimo trukmę vienu mėnesiu. Taip pat, siekiama panaikinti darbo laiko ribojimą bakalauro studentams, nes Skaityti plačiau

Praėjusiais metais LR Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas: nuo 2024 m. mokslo ir studijų institucijos iki 20 proc. finansavimo galės gauti už studijų kokybės rezultatus. Šiuo metu vyksta pirminis rodiklių, už kuriuos bus skiriamas skatinimas, kūrimo etapas. Jau dabar kyla grėsmė, kad gera idėja taps dar vienu absurdišku biurokratiniu mechanizmu. Seimo sprendimu numatyti šeši formalieji kriterijai: studijų rezultatyvumas, tarptautiškumas, studentų įsidarbinimas į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjeros sėkmė, studijų prieinamumas bei paramos studijoms pritraukimas. Šiuo metu specialiai suburtoje darbo grupėje yra diskutuojama, kokius rodiklius pagal kiekvieną iš pateiktų kriterijų turėtų pasiekti aukštoji mokykla, kad gautų skatinamąjį finansavimą. Ir čia atsiskleidžia Lietuvos švietimo sistemos sustabarėjimas: institucijų atstovai skatina vertinti pagal tai, ką apskaičiuoti būtų paprasta, o ne ieškoti esminių problemų sprendimų.  Pavyzdžiui, studijų tarptautiškumą siūloma matuoti pagal iš užsienio į Lietuvą atvykstančių studentų skaičių, tačiau į pagal mainų programas išvykstančių studijuoti lietuvių rodiklius atsižvelgti nenorima. Bet juk Skaityti plačiau

Prieš kiek daugiau kaip du mėnesius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų parlamentas vadovavimą Studentų atstovybei (SA) patikėjo psichologijos antrakursei Ievai Vengrovskajai. Jai tai jau antra prezidentės kadencija. Kas tave paskatino tęsti vadovavimą VDU SA? Nėra vienos priežasties, kuri paskatino kandidatuoti į prezidentės poziciją antrai kadencijai. Priimti galutinį sprendimą padėjo supratimas, kad dar turiu viziją ir tikslų, kuriuos noriu pasiekti ateinančiais metais. Aišku, prie šių priežasčių prisidėjo ir tai, kad aplinkiniai žmonės palaikė ir ragino kandidatuoti. Kas buvo sudėtingiausia praėjusiais metais?  Atrodo, kad viskas buvo ir sudėtinga, ir lengva vienu metu. Metų pradžioje buvo sunku suprasti, ką veikiu, kas turėtų būti prioritetas, ką ir kam galiu deleguoti. Metų eigoje buvo sunku suvokti, kiek daug skirtingų veiklų yra, kokie biurokratiniai mechanizmai mane supa ir kad nepavyks įgyvendinti visų tikslų, kuriuos pati išsikėliau su komanda. Metai ėjo lėtai ir prabėgo taip greitai, tad supratau, kad noriu mėgautis kiekvienu iššūkiu. Kokiais pasiekimais gali pasidžiaugti? Skaityti plačiau

Vakar siūlymas apmokėti privalomas studentų praktikas valstybiniame sektoriuje LR Seime praėjo pateikimo stadiją. Tai yra pirmas žingsnis įstatymo pakeitimo link. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) palaiko apmokamų praktikų idėją, nes studentai praktikos metu neretai patiria neplanuotas išlaidas. Studentams, atliekantiems praktiką, tenka susimokėti už transportą, maitinimą ir kitas sėkmingam praktikos įgyvendinimui reikalingas priemonės. Praktikos įprastai yra atliekamos vasarą ir yra prilyginamos darbui pilnu etatu, todėl studentas praranda galimybę užsidirbti atostogų laikotarpiu, o atliekamos funkcijos ir atsakomybės dažnai prilygsta toms, už kurias įstaigoje dirbantys asmenys gauna finansinį atlygį. Pateiktus įstatymo pakeitimą laukia klausimo svarstymas LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete ir tolimesnis LSS bei kitų studentams ir jaunimui atstovaujančių organizacijų darbas, kad šis įstatymo pakeitimas būtų įteisintas.

Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose jau studijuoja per 300 karo pabėgelių iš Ukrainos. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pradėjo mentorystės programą, kurios tikslas – padėti atvykusiems studentams integruotis akademinėje bendruomenėje, įsitraukti į studentiškas veiklas bei atsakyti į kilusius klausimus. Ukrainiečiams, pasirinkusiems studijuoti Lietuvoje, šiuo metu suteikiama galimybė studijuoti aukštosiose mokyklose ir apsigyventi bendrabučiuose nemokamai. Jie taip pat gali gauti 300 eurų siekiančią stipendiją, nemokamai užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą. LSS tikisi, kad mentorystės programa padės spręsti socialinės integracijos klausimą: studentai-mentoriai yra pasiruošę ne tik padėti įveikti akademinius sunkumus, bet ir atrasti laisvalaikio praleidimo užsiėmimus ir užmegzti naujas draugystes. „Mes galime tik mėginti įsivaizduoti, kaip jaučiasi į mūsų šalį atvykę ukrainiečiai, todėl siūlome jiems draugišką studentų pagalbą, kad studijos ir gyvenimas Lietuvoje jiems būtų kaip įmanoma paprastesni,“ – teigia šios programos koordinatorė Joana Jasilionytė. Ji pasakoja, kad mentoriams buvo organizuojami tiek svarbiausių teisinių, akademinių, socialinių žinių, tiek bendravimo psichologijos mokymai: „Mentoriai tikrai yra Skaityti plačiau