Preloader

Naujienos

LSS nuotoliniai mokymai #VEIK

Spalio 24–25 dienomis vyko LSS nuotoliniai mokymai „Veik“, skirti Lietuvos studentų savivaldų komitetų koordinatoriams ir aktyviems nariams. „Veik“ mokymų metu studentų atstovai gilino jau turimas žinias apie atstovavimą ir veiklą aukštosios mokyklos savivaldoje bei sužinojo apie komandinio darbo metodus. Taip pat buvo gilinamasi į atskirų komitetų veiklos specifiką. Pirmosios dienos, kurios metu buvo ugdomos bendrosios narių kompetencijos, pranešimai buvo transliuojami į LSS bendruomenės facebook grupę. Su pranešimais galite susipažinti ir čia: Viena kryptimi – tikslo link su LSS Valdybos nariu Luku Kijausku; Supraskime vadovus – kaip būti užnugariu savo prezidentui su LSS Valdybos nariu Matu Povilausku; Kaip vadovauti komandai? Tobulo komiteto pagrindai su KTU SA alumni Karolina Sokelye. Antrosios dienos programa vyko Zoom platformoje. Ji buvo skirta tik savivaldų komitetų koordinatoriams. Šios dienos metu buvo vykdomas darbas grupėse, kuriose kompetencijos buvo ugdomos pagal sritis.

Lietuvos švietimo tarybos siūlymai gali būtu pagrindas formuojant pokyčius

Spalio mėnesio pradžioje Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) posėdyje, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė poziciją, dėl būtinų švietimo sistemos pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio. Šią savaitę darbą pradėjo šios LSS pozicijos pagrindu sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – suformuoti siūlymus LR Vyriausybės programai, apimančius studentų bei kitų grupės narių išskirtas kryptis. LSS siūlomi pokyčiai, apibrėžti pozicijoje, yra susiję su: aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimu, keičiant finansavimo strategiją; studijų kokybės gerinimu, apimant studijų aplinką bei aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, bet jomis neapsiribojant; socialinės dimensijos įgyvendinimu aukštajame moksle. Sarkanas teigia, kad LSS pozicija bei jos pagrindu išplėtoti LŠT pasiūlymai galėtų būti puikus pagrindas naujai valdžiai formuojant ir įgyvendinant būtinus pokyčius aukštojo mokslo srityje: „Praktiškai visų politinių partijų rinkimų programose bei viešoje jų retorikoje švietimas yra įvardinamas kaip pagrindinis prioritetas naujai valdžiai. Tai tikrai džiugina, tačiau tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog aukštojo mokslo sektorius yra paliekamas šiek tiek nuošalyje ir mūsų – LSS Skaityti plačiau

Augustas Baltrėnas: Aš renkuosi savanoriauti dėl vertybių

Lietuvos studentų sąjungos organizacijos stiprinimo vadovas Augustas Baltrėnas dalinasi mintimis apie jaunų žmonių savanorystę organizacijose. Kviečiame skaityti. Veikiame organizacijoje, kuri paremta savanorystės principu, kuomet jauni žmonės / studentai veikia organizacijos naudai neatlygintinai, kaip manai, kokiu tikslu jie tai daro?  Žmonių motyvai, kodėl jie kažką daro, kažkur dalyvauja ar vykdo kažkokius projektus būna trijų rūšių: išoriniai, tai dalykai, kuriuos mes tikimės gauti iš kitų žmonių ar organizacijos; vidiniai, tai, kaip mes tikimės pasijausti ar kokie tikimės būti; altruistiniai, kai tikimės, kad nauda bus kažkam kitam, kai elgiamės vienaip ar kitaip dėl kitų žmonių. Savanoriška veikla yra graži tuo, kad joje galima tikėtis visų trijų motyvų išpildymo, kartais net vienu metu. Dažnai galvojama, kad žmonės savanoriauja, kad padėtų kitiems, kad kiti kažką gautų, bet altruistiniai motyvai labai dažnai eina kartu su vidiniais – padėdamas kitiems, tikiesi pasijausti geriau, didžiuotis savimi, kad padarei kažką gero, galbūt pasitikėti savimi labiau. Savanoriavimas gali atnešti žmogui Skaityti plačiau

Politinių partijų programų vertinimas 2020 m.

Rinkimai į LR Seimą jau finišo tiesiojoje, tačiau, prasidėjus išankstiniam balsavimui ir iki didžiosios dienos (sekmadienio) likus vos kelioms dienoms, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atkreipia dėmesį į tai, ką, į LR Seimą kandidatuojančios partijos, siūlo aukštojo mokslo sektoriui. Politinių partijų programose labiausiai akcentuojamas bendrasis ugdymas ir šio sektoriaus problemos bei iššūkiai, kurias būtina spręsti neatidėliotinai. Tuo tarpu aukštajam mokslui, be kelių išimčių, nėra skiriama itin daug dėmesio. Galima daryti prielaidą, jog aukštojo mokslo sektoriuje itin didelių iššūkių nėra, todėl nėra ir būtinos sisteminės intervencijos, tačiau išklausius politinių partijų debatus aukštojo mokslo tema, panašu, jog politikai tikrai turi, ką pasakyti, nors ne viskas nugulė į rinkimines programas. LSS dar rugpjūčio pabaigoje paskelbė savo poziciją dėl būtinų švietimo pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio, kurioje išskyrė tris studentams svarbiausias aukštojo mokslo kryptis bei pasiūlė konkrečius galimus sprendimo būdus: aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimas, keičiant finansavimo strategiją; studijų kokybės gerinimas, apimant studijų aplinką bei aukštųjų Skaityti plačiau

Joana Jasilionytė: Bendrabučių kokybės standartas

Dažnai socialinėje medijoje galima išvysti įvairius studentų įrašus ar straipsnius apie tragikomiškas bendrabučių gyvenimo sąlygas: krentančios lubos, pelėsis, tapęs interjero dalimi, bei kambario apdaila, nesikeičianti nuo bendrabučio pastatymo dienos. Liūdniausia šioje vietoje yra tai, kad aukštosios mokyklos siūlydamos ir leisdamos studentams gyventi tokiomis sąlygomis ne tik negerbia savo akademinės bendruomenės narių, bet kartu ir pasinaudoja studentų padėtimi. Žinoma, negaliu neigti fakto, kad egzistuoja ir renovuoti bendrabučiai, kuriuose studentams yra suteikiamos puikios gyvenimo sąlygos. Bendrabučių kokybės standartas (BKS) yra skirtas ne tik apibrėžti aukštųjų mokyklų teikiamų apgyvendinimo sąlygų minimalius reikalavimus (higienos normų atitikimas, tvarkingas inventorius ir pan.), bet ir įvertinti Lietuvoje esančių bendrabučių kokybės ir kainos santykį. Būtent šio įrankio pagalba, bus galima objektyviai įvertinti dabartinę bendrabučių situaciją, teikti rekomendacijas aukštosioms mokykloms bei dalintis geraisiais pavyzdžiais, taip prisidedant prie orių gyvenimo sąlygų studentams užtikrinimo. BKS šiuo metu yra rengimo stadijoje. Iš 14 studentų savivaldų atstovų sudaryta darbo grupė atlieka kokybės kriterijų Skaityti plačiau

2020 m. LR Seimo rinkimai: Kokių priemonių partijos ketina imtis, siekiant didinti studijų prieinamumą, apimant ne tik faktinį patekimą į aukštąją mokyklą?

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kokių priemonių Jūsų partija ketina imtis, siekiant didinti studijų prieinamumą, apimant ne tik faktinį patekimą į aukštąją mokyklą? Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais. Centro partija – tautininkai: „Sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir studijas, motinystę-tėvystę ir studijas. Nediskriminuoti ištęstines studijas pasirinkusių studentų. Gerinti bendrabučių ir studentiškų kavinių-valgyklų infrastruktūrą, diegti socialiai jautrią, valstybės iš dalies remiamą šių paslaugų kainodarą. Jauniems žmonės, kurie savo edukacinėje biografijoje kažkada atsipalaidavo, prasčiau išlaikė valstybinius egzaminus, turi būti išlyginamieji kursai prie universitetų, kolegijų. Ypač tiems jaunuoliams, kurie jau turi darbinės patirties ir jiems atsirado, subrendo motyvacija studijuoti, turi būti sąlygos tai daryti. Tarkime, kažkas padirbėjo 4-7 metus sanitaru, jam turi būti atvertas palengvintas kelias į socialinio darbo ar slaugos studijas, kažkas padirbo statybose, tokiam atverti kelią į statybos inžinerijos studijas ir pan. Pirmosios bakalauro studijos jaunuoliams apskritai turi būti Skaityti plačiau

2020 M. LR SEIMO RINKIMAI: Kaip šiuo metu partijos vertina studijų kokybę Lietuvoje ir kas per ateinančius ketverius metus turėtų pasikeisti?

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kaip šiuo metu partijos vertina studijų kokybę Lietuvoje ir kas per ateinančius ketverius metus turėtų pasikeisti? Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais.   Centro partija – tautininkai: „Universitetai prarado autonomiją, akademinė bendruomenė yra: a) „nugalinta“ sprendimų priėmimo ir savivaldos prasme; b) galimybių kritikuoti valdžią ir visuomenę prasme (tai – svarbi universiteto misija); marginalizuota ekonomine prasme (profesoriaus atlyginimas „į rankas“ siekia apie 1200-1300 eurų, o docento – tik apie 800 eurų). Vadinamoji „švietimo rinka“ ir kova už studento krepšelį sukūrė virš 2 tūkst. studijų programų, kas yra visiška profanacija. Taupymo sumetimais nuolat dinamas pedagoginis krūvis, užšaldant atlyginimus ir piktybiškai diegiant mokslininkams terminuotas darbo sutartis ir/arba mažinant turimą etato dalį. Aukštosios mokyklos „nugalintos“, marginalizuotos, paverstos „protinio darbo kumetynais“. Sisteminės prielaidos studijų kokybei yra visiškai sugriautos. Kokybės likučiai inertiškai laikosi ant pavienių dėstytojų, mokslininkų pasiaukojimo ir asmeninės Skaityti plačiau

2020 m. LR Seimo rinkimai: Kokių priemonių partijos ketina imtis, siekiant didinti finansavimą vienam studentui?

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kokių priemonių Jūsų partija ketina imtis, siekiant didinti finansavimą vienam studentui? Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais.   Centro partija – tautininkai: „Pagrindinė menko finansavimo priežastis – ydinga studijų krepšelio pro capita metodika, patvirtinta 2009 m. antikonstitucinės aukštojo mokslo reformos metu, kurią įvykdė konservatorių-liberalų koalicinė Vyriausybė. Metodika turi būti panaikinta arba kardinaliai patobulinta. Tą savalaikį ketinimą savo Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas, žadėjo padaryti dar A. Butkevičiaus Vyriausybė. Deja, tai nebuvo padaryta. Ir Karbauskio-Jovaišos valstiečiai ar Petrauskienė su Monkevičiumi to nepadarė. Universitetai pinigų spausdinimo mašinos neturi. Jei gauna papildomą finansavimą, pvz. tyrimams, tai jis yra tikslinis ir jo paskirtis negali būti pakeista, nukreipta studentui. Lietuvoje, lyginant su vakarų universitetais, yra išpūstas universitetų administracinis-biurokratinis aparatas ir valdymo išlaidos. Bent dalis rektorių piktnaudžiauja autonomija. Stiprinant centralizuotą valstybės kontrolę, išorinį auditą, galima priversti mažinti administravimo kaštus iki vakarų universitetų standartų Skaityti plačiau

Atsisakę išmokų studentai gali ir toliau gauti kitos rūšies finansinę paramą

Į Lietuvos studentų sąjungą (LSS) kreipęsi studentai pasakojo, kad dėl Vyriausybės skirtos paramos, jie prarado galimybę gauti didesnes pajamas – socialinę pašalpą ir socialinę stipendiją. Tačiau LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas teigia, kad išeitis yra ir studentai neturėtų leistis suklaidinami.   Vyriausybės parama pakišo koją kai kuriems studentams Vyriausybė, siekiant mažinti COVID-19 pandemijos pasekmes, dar pavasarį nusprendė skirti mėnesines darbo paieškos išmokas nedirbantiems asmenims. Nedirbantys studentai – ne išimtis. Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, kaip ir kiti asmenys, studentai turi teisę gauti šią finansinę paramą. Sarkano manymu, nors dėl valdžios paramos nedirbantiems asmenims galima džiaugtis, visgi dalis studentų, užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, tapo situacijos įkaitais. „Norėję pasinaudoti valstybės parama, skirta kovai su pandemijos pasekmėmis, dalis studentų neteko socialinės pašalpos bei socialinės stipendijos ir galiausiai dėl to nukentėjo finansiškai. Svarbu žinoti, kad studentai, jau kreipęsi dėl paramos ir dėl jos nukentėję finansiškai, būtų tinkamai informuoti apie galimybę paramos atsisakyti, nes tokia galimybė yra,“ – atkreipė Skaityti plačiau

Eigirdas Sarkanas: Šiemet į aukštąsias mokyklas neįstojo maždaug 27 mln. eurų

Baigėsi dar vienas studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendras priimtų studentų skaičius, palyginus su 2019 metais, paaugo, įstojusiųjų į pedagogikos studijas skaičiai taip pat gerokai didesni, taigi, atrodo, pozityvių postūmių, kuriais galima pasidžiaugti, tikrai yra. Lankstesni stojimo reikalavimai ir tikslinės kelių šimtų eurų stipendijos padėjo. Vis dėlto, jausmai dviprasmiški.   Dėl šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas – galimos pasekmės ateityje Iki šiol egzistavusios studijų prieinamumo ydos ne tik, kad nebuvo ištaisytos, tačiau, panašu, dar labiau pagilėjo. Visų pirma, vos trečdalis (!!!) šiais metais brandos atestatus įgijusių abiturientų turėjo teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas, tuo tarpu, likusiems dviems trečdaliams nemokamas aukštasis mokslas bus nepasiekiamas, nes abiturientai neatitinka minimalių stojimo reikalavimų. Antra, šiais metais LR Vyriausybė būsimiems studentams skyrė 16 500 VF studijų vietų, iš kurių du trečdaliai buvo skirti universitetams, o likusi viena dalis kolegijoms. Ši disproporcija ne tik iš esmės naikina kolegijų sektorių Lietuvoje, tačiau kartu Skaityti plačiau