Naujienos

Birželio 15–16 dienomis vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) „Veik“ mokymai, skirti studentų savivaldų sričių koordinatoriams. Jų metu studentų atstovai kėlė savo kompetencijas socialinių ir akademinių reikalų, ryšių su visuomene, projektų rašymo ir žmogiškųjų išteklių srityse. Ugdoma nauja koordinatorių karta Kaip ir kiekvienais metais, sričių koordinatoriai susirenka į „Veik“ mokymus, kurių metu turi galimybę susipažinti su naujais lektoriais, išgirsti aktualios informacijos ir išmokti reikalingų dalykų. LSS komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiūnaitė džiaugiasi, kad mokymuose sutiko ir studentų savivaldų pirmamečius: „Labai smagu buvo sutikti pirmamečius studentų atstovus „Veik“ mokymuose. Rodos, ką tik susipažinome „Startuok“ mokymuose, o šie jau sėdi koordinatoriaus kėdėje. Tos šviečiančios noru išmokti ir sužinoti akys man yra didžiausia motyvacija vykti į mokymus“. Studentų atstovai turėjo įvairias paskaitas. Galėjo tobulėti ne tik atstovavimo, komunikacijos, žmogiškųjų išteklių valdymo ar projektų rašymo srityse, bet ir komandiškumo, lyderystės ir bendruomeniškumo srityse.  Tai kam reikalingi tie mokymai?  LSS Ugdymo koordinatorė Kotryna Rajeckaitė teigia, kad mokymai Skaityti plačiau

Birželio 13 dieną vykusio LR Seimo posėdžio metu buvo pritarta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pasiūlytiems Karo prievolės įstatymo pakeitimams dėl privalomosios pradinės karo tarnybos. Naujame įstatyme pažymima, jog karo tarnybą turės atlikti jaunuoliai iš karto po mokyklos.  LSS palaiko visuotinį šaukimą Sąjunga nuo pat diskusijų apie Karo įstatymo pokyčius pradžios palaikė visuotinio šaukimo idėją, kai šaukimas būtų vykdomas iš karto po mokyklos. Visgi, laikomasi pozicijos, kad studentai turėtų būti nešaukiami studijų metu. Seime pritarta, kad studentai neturėtų būti šaukiami studijų metu. Todėl jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 metų iki jiems sukaks 22 metai. Nors Seimo posėdžio metu buvo patvirtinta, kad studentams studijų metu nebus privaloma atlikti karo tarnybos, tačiau lieka du būdai, kaip studentai galės derinti karo tarnybą ir studijas, jei privalomojo šaukimo sąrašuose atsidurs iki jiems įstojant į aukštąją mokyklą: Įstojus į aukštąją mokyklą derinti studijas ir jaunųjų karininkų Skaityti plačiau

Gegužės pabaigoje Albanijoje vyko Europos aukštojo mokslo erdvės konferencija, kurios metu buvo diskutuojama apie pagrindinius Europos aukštojo mokslo prioritetus. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus. Aukštojo mokslo prioritetai Europoje Susitikimo tikslas – patvirtinti Europos aukštojo mokslo prioritetus. Konferencijos metu buvo aptarinėjamas Tiranos komunikato turinys, kadangi šis dokumentas buvo rengiamas pastaruosius metus.  Tiranos komunikatas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, skirtas Europos aukštojo mokslo atstovams, kuriame atsispindi pagrindiniai aukštojo mokslo prioritetai ateičiai. Kiekvienos šalies atsakomybė yra jį įgyvendinti nacionaliniu mastu. Konferencijoje priimti nuostatai, kurių rekomendacijos ir gairės palaipsniui turės atsidurti nacionalinėje teisėje. Naujai patvirtintame komunikate aprašyti tokie prioritetai kaip, trijų ciklų studijų sistema (bakalauras, magistras ir doktorantūra), Lisabonos konvencijos įveiklinimas, tai yra kvalifikacijų pripažinimas visoje Europoje, kokybės užtikrinimo elementų integracija į aukštąjį mokslą.  LSS prezidentas P. Vaitiekus džiaugiasi, kad į komunikatą įtraukta ir studentija: „Akcentuojamas studijų prieinamumas visoje Europoje, tai atsispindi ir komunikato pagrindinėje žinutėje – „Prieinamas ir tarpusavyje Skaityti plačiau

Gegužės 31 dieną vyko nuotolinis susitikimas su Ukrainos prezidento biuru, kuriame dalyvavo įvairių šalių studentų atstovai, o tarp jų ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus. Pagrindinis susitikimo tikslas – aptarti Volodymyro Zelenskio taikos formulę, atsakyti į jaunimui kylančius klausimus bei aptarti jaunimo vaidmenį artėjančio „Peace Summit“ kontekste. Artėja „Peace Summit“: koks tikslas? Vienas iš pagrindinių klausimų susitikimo metu buvo apie birželio 15–16 dienomis Šveicarijoje vyksiantį „Peace Summit“. Pagrindinis tikslas priartinti Ukrainą prie dar 2022 metų lapkritį Prezidento Zelenskio paskelbtų 10 taikos punktų. Ten minima, kokiomis sąlygomis reikia veikti, kad būtų pasiekta taika ir atstatytas Ukrainos teritorijos vientisumas. Taip pat siekiama sukurti veiksmų plano, kuris padėtų įgyvendinti taikos punktus. Pasak LSS prezidento P. Vaitiekaus, susitikimo metu buvo akcentuojamas šalių solidarumas: „Pabrėžiama, kad kuo daugiau šalių turi dalyvauti susitikime, taip siekiant tarptautinės bendruomenės pagalbos bei pripažinimo ir taikos teisingomis sąlygomis“. Kokios yra teisingos taikos sąlygos? Ukrainiečiai akcentuoja, kad teisingos sąlygos Skaityti plačiau

2024 metų pradžioje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) subūrė darbo grupę, kurios tema yra tvarumas. Grupės iniciatorė LSS viceprezidentė Ieva Vengrovskaja teigia, kad idėja suburti tvarumu besidominčius žmones kilo 2023 metų Asamblėjoje. Būtent ten ir buvo padėti pirmieji tvarumo žingsniai Sąjungoje.

Gegužės 6–12 dienomis LSS prezidentas Paulius Vaitiekus ir socialinių ir akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė dalyvavo Europos studentų sąjungos (ESU) Valdybos posėdyje. Šį kartą LSS atstovai svečiavosi Šveicarijoje, Ženevoje.  ESU Valdybos posėdžiai vyksta du kartus per metus. Juose susitinka atstovai iš 40 šalių. Posėdžių metu aptariamos darbotvarkėje numatytos tuo metu aktualiausios temos, klausimai. Valdybos nariai gali kelti naujus klausimus diskusijai, kurie nebuvo iš anksto įtraukti į darbotvarkę. GABIJA: ESU Valdybos posėdyje dalyvavo pirmą kartą Kas labiausiai nustebino ar įsiminė iš posėdžio? Labai įstrigo rinkimai ir pats rinkimų procesas. ESU rinkimai turi pakankamai sudėtingą rinkimų sistemą, kuri vadinasi „Vieno perleidžiamo balso“ sistema. Įdomu tai, kad ši sistema yra naudojama siekiant užtikrinti proporcingą atstovavimą (siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui). Yra vaizdo įrašas, kuris puikiai paaiškina sistemos veikimą: https://www.youtube.com/watch?v=l8XOZJkozfI Minėjai anksčiau, kad daug dėmesio skirta pabėgelių krizės temai. Apie ką kalbėjote? Daugiausiai dėmesio skirta sąvokų išskyrimui, kadangi Skaityti plačiau

Studentai įstodami į aukštąją mokyklą turi susimokėti registracijos mokestį. Jau dabar nėra iki galo aišku, kur panaudojami studentų pinigai, tačiau kyla rizika, kad mokestis gali dar išaugti. Šiais metais keičiasi priėmimo į aukštąją mokyklą sistemos LAMA BPO finansavimas – už tai mokės pačios aukštosios mokyklos.  Procesas vyksta tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei LAMA BPO LAMA BPO yra sistema, per kurią studentai stoja į aukštąją mokyklą. LAMA BPO, laimėjus Europinį struktūrinių fondų projektą, buvo finansuojama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Socialinio Fondo Agentūros lėšų, todėl studentai nuo 2010 metų teikti prašymus studijuoti gali nemokamai. Visgi, šis projektas baigiasi šiemet, todėl nuo 2024 metų pačios aukštosios mokyklos turės išlaikyti studentų stojimo sistemą.  Dėl šių pasikeitimų, pasėkmes gali pajausti studentai, turėdami finansuoti stojimo sistemos išlaikymą Studentai neturėtų mokėti už stojimą į aukštąją mokyklą Studentai įstoję į universitetą ar kolegiją moka registracijos mokestį, kurio paskirtį nustato pati aukštoji mokykla. Visgi jau Skaityti plačiau

Gegužės 15 dieną vyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, kurio metu pritarta siūlymui šaukti jaunuolius iš karto po mokyklos. Visgi, pritarimas posėdyje dar nereiškia projekto patvirtinimo, siūlymai greitu metu pasieks Seimą. Vientisas studijų procesas ir išimtys Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus jau anksčiau buvo pristatęs Sąjungos poziciją ir nors ne į visus siūlymus buvo atsižvelgta, tačiau džiaugiasi, kad pavyko rasti susitarimą bent keliais klausimais. Į Sąjungos pastabas buvo atsižvelgta dalinai, tačiau Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko Artūro Žukausko pristatyti karo prievolės projekto siūlymai buvo patvirtinti. A. Žukausko siūlymai atspindėjo ir Lietuvos studentų sąjungos poziciją (LSS).  Pasak A. Žukausko, jaunuoliai turėtų būti šaukiami iš karto po mokyklos. Moksleiviai, dar būdami mokykloje, žinos, kad baigę mokyklą, turės eiti į kariuomenę, todėl įstojimas į aukštąją mokyklą, neleis išvengti karo prievolės.  Siūloma, kad būtų taikomos išimtys ypač gabiems moksleiviams, sportininkams ir menininkams. Siekiama, kad šiems jaunuoliams karo tarnyba būtų atidedama Skaityti plačiau

2023 metų sausio mėnesį pasirodžiusiame karo prievolės projekte pažymima, kad studentai bus išbraukiami iš išimtinių grupių. Šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos, siūlomi pokyčiai, siekiant surasti tinkamiausią tarnybos atlikimo laikotarpį. Todėl Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siekia, kad visuotinis šaukimas būtų vykdomas po mokyklos, o studentai tarnybą atliktų tik savanoriškai. Palaiko visuotinį šaukimą Pasak Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus, visuotinis šaukimas yra reikalingas, tačiau jis neturėtų būti vykdomas studijų sąskaita. Tikima, kad geriausias laikas jaunuoliams atlikti karo tarnybą yra iš karto po mokyklos, jiems dar nespėjus įstoti į aukštąją mokyklą. Tokiu būdu visi jaunuoliai atliks karo tarnybą tuo pačiu metu, netrikdant ateities planų. Studentų atstovai parengė savo poziciją dėl naujo karo prievolės įstatymo. Dokumentas buvo išsiųstas visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Krašto apsaugos ministerijai. Pozicijoje teigiama, kad studentams studijuoti nėra taip paprasta – daugelis studijas derina su darbu.  „Studentai, priklausomai nuo studijų krypties, turi nemažą mokymosi krūvį. Didelei daliai Skaityti plačiau

Artėjant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams, politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ kviečia studentus susipažinti su kandidatais iš arčiau. Rinkėjus kviečia dalyvauti debatuose, o nuo šiol užduoti klausimus kandidatams tiesiogiai atnaujintoje platformoje www.zinaukarenku.lt.  Platformoje rinkėjai ras informaciją apie kandidatus ir galės juos palyginti pagal tokius rodiklius kaip pajamos, turtas, mokamos užsienio kalbos. Taip pat klausimą bus galima užduoti pasirinktam kandidatų skaičiui: vienam, keliems ar visiems vienu metu. Platformos naudotojai matys, kurie kandidatai į klausimus atsako aktyviausiai, o kurie – nelinkę bendrauti. Gegužės 4 dieną „Žinau, ką renku“ taip pat kviečia visus rinkėjus atvykti gyvai į Lukiškių kalėjimą 2.0 (Lukiškių skg. 6) bei gyvai užduoti jiems aktualiausius klausimus. Daugiau apie debatus: https://www.facebook.com/events/4458209587736606 „Viešojoje erdvėje ne vienas pasigedo kandidatų į prezidentus rinkiminių kampanijų. Domėtis kandidatais ir mūsų, rinkėjų, pareiga, tad dabar kviečiame visus kandidatus susitikti akis į akį gyvuose debatuose bei kasdien iki rinkimų bendrauti su rinkėjais virtualiai. Tikime, kad tokie pokalbiai geriausiai Skaityti plačiau