Preloader

2024 M. SEIMO RINKIMAI: KURIOMS PARTIJOMS LABIAUSIAI RŪPI STUDENTAS?

Rinkimai į LR Seimą jau šį sekmadienį, o VRK duomenimis net apie 36% jaunimo neišreiškė savo balso 2020 m. Seimo rinkimuose. Tad gal atėjo laikas tai pakeisti?

 

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kviečia susipažinti su politinių partijų siūlymais aukštojo mokslo sektoriui ir atiduoti savo balsą reikšmingai.

 

Bendros įžvalgos apie politinių partijų programas

 

Daugelis partijų sutaria, kad reikia didinti finansavimą mokslui ir studijoms.

Tai gali prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus, tačiau dauguma partijų nenurodo aiškių priemonių, kaip tai pasiekti. Vyrauja siūlymai didinti studentų stipendijas, kurios galėtų padėti užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, pripažįstama, kad infrastruktūros plėtra, ypač bendrabučių renovacija, yra svarbi, tačiau vėlgi trūksta aiškių kriterijų, kaip lėšos bus paskirstomos. Planuose taip pat aukštojo mokslo finansavimo modelio pokyčiai, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų finansavimą.

Studijų kokybė – bendros intencijos su konkrečių priemonių trūkumu.

Daugelyje programų trūksta aiškių pasiūlymų dėl studijų proceso skaitmenizavimo, nepateikia aiškių sprendimų, kaip integruoti skaitmenines technologijas į aukštąjį mokslą. Kai kurios partijos pateikia konkrečias lankstumo priemones, tačiau bendras jų įgyvendinimas ir poveikis nėra aiškiai apibrėžtas.

Net pusė partijų (7 iš 13) visai neskiria dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui savo programose.

Kai kurios partijos teigia sieksiančios didinti aukštojo mokslo prieinamumą, tačiau nenurodo konkrečių priemonių, kaip tai bus pasiekta. Šie pasiūlymai lieka bendri ir abstraktūs, todėl rinkėjams neaišku, kokių realių pokyčių galima tikėtis. Partijų programose ypač trūksta priemonių ir būdų kaip užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą stojimo etape. Tik kelios partijos aptaria pagalbą studentams su individualiais poreikiais, bet neįvardija, kaip būtų užtikrinami reikalingi finansiniai ištekliai.

 

Diagrama 1. Kurioms partijoms labiausiai rūpi studentai? Diagrama 2. Kurioms partijoms labiausiai rūpi studentai?

 

Toliau pateikiame detalią politinių partijų programų vertinimo analizę* bei komentarus. Vertinimas suskirstytas į tris aktualias sritis:

  • Aukštojo mokslo finansavimas ir infrastruktūra;
  • Studijų lankstumas ir kokybės gerinimas;
  • Individualūs poreikiai ir studijų prieinamumas.

Šiose srityse priskyrėme 18 kriterijų, pagal kuriuos sprendėme – tai kiek politinėms partijoms rūpi studentai?

Tikimės, kad ši vertinimo analizė padės susidaryti išsamų vaizdą apie partijų planus ir jau šį sekmadienį tvirtai žinodamas atiduosi savo balsą, kuris lems ne tik tavo, kitų studentų, bet ir visos valstybės šviesesnę ateitį – juk mes, jaunimas, valdysime bei teiksime sprendimus ir savo rankomis, o tai prasideda jau dabar balsadėžėje!

 

AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS IR INFRASTRUKTŪRA

 

Lentelė 1. Aukštojo mokslo finansavimas (1) Lentelė 2. Aukštojo mokslo finansavimas (2)
Lentelė 3. Infrastruktūra (1) Lentelė 4. Infrastruktūra (2)

 

11. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Partija pritaria aukštojo mokslo finansavimo didinimui, nenurodo konkrečių mechanizmų, kaip įtraukti studentus į mokslinę veiklą:

  • Bus remiamas mokslas bei inovacijos – valstybės biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) aukštajame moksle bei valdžios sektoriuje sudarys ne mažiau kaip 0,75 proc. bendrojo vidaus produkto jau 2025 m., o iki 2030 m. pabaigos – ne mažiau kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai teoriškai gali prisidėti prie studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus, tačiau to negarantuoja. Neginčijame, jog finansavimas turi didėti, tačiau reikia užtikrinti, jog atsirastų įsipareigojimai įtraukti studentus į mokslinę veiklą iš visų pakopų.
16. Laisvės partija

Planuose gerinamos paskolų grąžinimo sąlygos, infrastruktūros plėtra bei studentų įtraukimas į mokslą, aiškių žingsnių trūkumas:

  • Partijos paskolų grąžinimo siejimas su pasiektu vidutiniu darbo užmokesčiu (toliau – VDU) yra sveikintinas, nes sukuria studentams, susiduriantiems su finansiniais iššūkiais, tam tikrą pagalvę, kuri leidžia ramiau jaustis finansiškai.
  • Žadamas visų pakopų studentų įtraukimas į mokslą taip pat yra pamatinė vertybė siekiant tamprios mokslo ir studijų sąsajos bei plečiant studento suvokimą apie mokslininko kelią. Vis dėlto, turėtų būti pateikti aiškūs žingsniai, kaip bus siekiama šio rodiklio.
  • Aukštųjų mokyklų infrastruktūros plėtra taip pat turėtų būti vykdoma tikslingai. Reikalinga sukurti metodiką, pagal kurią būtų galima skirti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia, bei monitorinti jų efektyvumą. Puikus to pavyzdys – bendrabučių kokybės standartas, kuris leis numatyti bent bazinę siekiamybę.
14. Liberalų sąjūdis

Visų studentų įtraukimas į mokslinę veiklą, tačiau nenurodyta, kaip:

  • Partija mano, jog didinamas finansavimas mokslui gali sukurti prielaidą turėti daugiau studentų, dirbančių moksliniuose tyrimuose, tačiau to negarantuoja. Taip pat mato būtinybę užtikrinti sąlygas visų pakopų studentams pilnavertiškai dalyvauti mokslinėje veikloje.
17. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Remiantis LSS kriterijais pagal pateiktą programą nieko nenumatyta aukštojo mokslo finansavimui ir infrastruktūrai.

3. Lietuvos socialdemokratų partija

Ilgalaikės sutartys su aukštosiomis mokyklomis, didesnės stipendijos bei palankesnės paskolų grąžinimo sąlygos, vėlgi trūksta konkrečių priemonių dėl infrastruktūros gerinimo:

  • Partija ketina keisti aukštojo mokslo finansavimo modelį numatant ilgalaikes sutartis su aukštosiomis mokyklomis bei užtikrinant valstybės užsakymą būtiniausiose srityse (švietime, sveikatos ir kitose strategiškai svarbiose kryptyse). Nepaisant jų statuso, numatoma visas finansuoti vienodai.
  • Yra planuojama skirti finansavimą ir infrastruktūrai, tačiau nėra kalbos apie konkrečius rodiklius ir priemones, kaip tai bus daroma.
  • Studentai taip pat galėtų džiaugtis didesnėmis stipendijomis, kurios siektų minimalų pragyvenimo lygį. Įsipareigojimas sveikintinas, tačiau nėra apibrėžta, kokia grupė gautų šį finansavimą ir kiek tokių studentų būtų.
  • Papildomas dėmesys yra skiriamas bendrabučių infrastruktūrai ir plėtrai, tačiau taip pat trūksta konkrečių kriterijų bei rodiklių, kiek bus renovuojama ar pagal ką bus skiriami pinigai. Verta paminėti, jog bendrabučiai Lietuvoje yra itin skirtingos būklės, todėl turėti mechanizmą, kaip ir pagal ką bus skiriamas finansavimas, yra būtina.
  • Taip pat pabrėžiama ir paskolų grąžinimo situacija, kada numatoma keisti grąžinimo terminus ir sieti juos su absolventų atlyginimo santykiu pagal VDU. Tai puiki iniciatyva, kurią ne kartą yra kėlusi ir LSS siekiant užtikrinti, jog studentai nepatirtų finansinės naštos, kai tam dar nėra pasirengę.
8. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Siūlomas nemokamas bakalauras, išlaidų mažinimas bei dėmesys bendrabučių infrastruktūrai, tačiau pasigendama tikslingos metodikos:

  • Nemokamo bakalauro idėja, jei įgyvendinama teisingai, yra itin sveikintina. Tačiau, jeigu numatoma remtis 2020 metų metodika, kuomet tiesiog skiriama daugiau VF vietų, tai gali turėti ir neigiamų pasekmių – turėtų būti užtikrinamas tvarus finansavimo mechanizmas tokios idėjos įgyvendinimui.
  • Planuojamas šiuo metu labai reikalingas papildomų išlaidų patyrimo užkirtimas, atsižvelgiant į tai, kad, priklausomai nuo studijų krypties, studentas gali patirti nuo 50 iki kelių šimtų eurų išlaidų, skiriamų studijoms. Jau dabar krepšelyje yra numatytos lėšos prekėms ir paslaugoms, tačiau jų nepakanka tikslingai ir efektyviai panaudoti su studijomis susijusioms prekėms įsigyti.
  • Dėmesys bendrabučiams taip pat sveikintinas, tačiau svarbu numatyti kriterijus, pagal kuriuos lėšos būtų skiriamos. Lietuvoje yra įvairaus stovio bendrabučių, todėl turėti aiškią metodiką, kaip pinigai bus skiriami ir kokiems objektams, yra būtina.
4. Lietuvos žaliųjų partija

Socialinių stipendijų ir doktorantų išmokų didinimas, tačiau nėra sprendimo paskolų sistemos problemoms:

  • Sveikintinas numatomas socialinių stipendijų didinimas iki MVPD (minimalių vartojimo poreikių dydžio), tačiau kyla klausimų dėl paskolų sistemos ir jų teikimo sustabdžius studijas. Tokios sistemos įdiegimas nebūtinai pagerintų studentų situaciją, atsižvelgiant į tai, kad finansiniai įsipareigojimai gali būti pertekliniai, tačiau norisi pasidžiaugti, jog grąžinimas būtų susietas su pasiekiamu VDU. Taip pat numatoma didinti doktorantų stipendijas iki VDU.
2. Nacionalinis susivienijimas

Remiantis LSS kriterijais pagal pateiktą programą nieko nenumatyta aukštojo mokslo finansavimui ir infrastruktūrai.

10. Partija „Laisvė ir teisingumas“

Siūlo paskolų grąžinimo sistemos tobulinimą, kuris gali turėti ir minusų:

  • Partija nurodo, kad būtina tobulinti valstybės remiamų studijuojančiųjų asmenų paskolų grąžinimo nuostatas nenutraukiant paskolos teikimo studijuojantiems asmenims, laikinai sustabdžiusiems studijas arba esantiems akademinėse atostogose. Tokios sistemos diegimas, nors ir gali būti naudingas, gali sukurti papildomų finansinių įsipareigojimų studentams, kas gali lemti ir neigiamas pasekmes.
12. Politinė partija „Nemuno aušra“

Remiantis LSS kriterijais pagal pateiktą programą nieko nenumatyta aukštojo mokslo finansavimui ir infrastruktūrai.

9. Taikos koalicija

Numatomas finansavimas, bet trūksta jo skyrimo detalių:

  • Partija numato, jog skiriamas finansavimas bus prilygintas EU vidurkiui skiriamam bendro vidaus produktui. Nors pati idėja ir šauni, tačiau Lietuvoje skiriami finansai yra reikšmingai siejami su pinigų panaudojimo efektyvumu, todėl kyla klausimas, kaip ir kam bus skiriami pinigai, kad jie pasiektų numatytas sritis, ir bus įsisavinami tikslingai.
1. Tautos ir teisingumo sąjunga

Finansavimo peržiūra, tačiau jokių detalių nepateikta:

  • Partijos akcentuojama aukštojo mokslo finansavimo sistemos peržiūra, nukreipta į studijų krepšelį, – būtų siekiama nelaikyti jo paslaugų gavėju. Deja, nors planuojama vizija yra teisinga, nepateikiamas aiškus pagrindimas, ką tai reiškia ir kokių priemonių numatoma imtis.
13. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Remiantis LSS kriterijais pagal pateiktą programą nieko nenumatyta aukštojo mokslo finansavimui ir infrastruktūrai.

 

STUDIJŲ LANKSTUMAS IR KOKYBĖS GERINIMAS

 

Lentelė 5. Studijų lankstumas ir kokybės gerinimas (1) Lentelė 6. Studijų lankstumas ir kokybės gerinimas (2)

 

11. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Numatomos priemonės mokytis visą gyvenimą, bet nesiorientuojama į studijų kokybę:

  • Pagirtinas dėmesys ir kelios konkrečios priemonės mokymosi viso gyvenimo sistemai, tačiau visiškai nėra skiriama dėmesio studijų proceso skaitmenizavimui ir studijų kokybės gerinimui.
16. Laisvės partija

Mikrokredencialai, aiškus studijų kokybės gerinimas, tačiau trūksta detalių apie finansavimą:

  • Pagirtinas konkretus mikrokredencialų diegimo pavyzdys (Airijos modelis).
  • Nėra aišku, kaip bus didinamos skatinamosios stipendijos studentams, t.y., remiantis kokiu piniginiu šaltiniu.
  • Pateikta daug konkrečių studijų kokybės gerinimo priemonių.
14. Liberalų sąjūdis

Akcentuojamas studijų lankstumas, darbo rinka:

  • Numatomos konkrečios studijų lankstumo priemonės.
  • Partija taip pat didelį dėmesį skiria studijų programų pritaikymui prie darbo rinkos poreikių.
  • Taip pat pagirtinas bendrųjų socialinių ir kultūrinių kompetencijų ugdymas, tačiau kyla klausimas, ar tai nevykdoma jau šiandien.
17. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Kalbama apie studijų kokybės gerinimą, bet trūksta konkretumo ir daugiau priemonių kokybės tobulinimo planams.

3. Lietuvos socialdemokratų partija

Mokymasis visą gyvenimą be tikslių priemonių. Nesuteikta aiškumo dėl mokymosi čekių sistemos:

  • Nors programoje yra kalbama apie mokymosi visą gyvenimą sistemą, nėra identifikuotos konkrečios studijų lankstumo priemonės.
  • Yra kalbama apie mokymosi visą gyvenimą čekių sistemos diegimą, tačiau nėra aišku, kuo tai skirtųsi nuo dabar egzistuojančios „Kursuok“ sistemos, kurioje suteikiama galimybė už valstybines lėšas ugdyti savo kompetencijas.
  • Taip pat trūksta numatytų konkrečių priemonių, susijusių su studijų proceso skaitmenizavimu ir studijų kokybės gerinimu.
8. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ištęstinių studijų galimybių tobulinimas be priemonių, nekonkretūs pasiūlymai dėl studijų kokybės gerinimo bei skaitmenizavimo:

  • Kalbama apie ištęstinių studijų formos galimybių tobulinimą, tačiau nėra įvardintos konkrečios priemonės, kaip to bus siekiama.
  • Numatytas nemažas kiekis studijų kokybės tobulinimo aspektų, tačiau jie nėra konkretūs, o skamba labiau kaip „norai“. Naudojami tokie žodžiai, kaip: tobulinsime, stiprinsime, kursime, remsime, didinsime, bet nėra aišku, kaip to konkrečiai bus siekiama, žinant tai, kad valstybės resursai yra riboti.
  • Trūksta studijų proceso skaitmenizavimo priemonių.
4. Lietuvos žaliųjų partija

Trūksta įžvalgų apie studijų kokybės tobulinimą, studijų proceso skaitmenizavimą, lanksčias studijų galimybes.

2. Nacionalinis susivienijimas

Labai ribotas dėmesys švietimui.

10. Partija „Laisvė ir teisingumas“

Žadamas lankstumas, bet mažai konkretumo:

  • Partija kalba apie doktorantūros studijų vykdymo lankstumo didinimą, tačiau nėra apibrėžtos aiškios priemonės, kaip tai bus įgyvendinta.
  • Studijų skaitmenizavimas nėra numatytas.
12. Politinė partija „Nemuno aušra“

Remiantis LSS kriterijais pagal pateiktą programą nieko nenumatyta studijų lankstumui ir kokybės gerinimui.

9. Taikos koalicija

Remiantis LSS kriterijais pagal pateiktą programą nieko nenumatyta studijų lankstumui ir kokybės gerinimui.

1. Tautos ir teisingumo sąjunga

Švietimo apie LGBTQ+ draudimas:

  • Draudimas mokyti(s) apie LGBTQ+ bendruomenę tiek stipriai prieštarauja žmogaus teisių užtikrinimui, tiek turi neigiamą įtaką studijų kokybei, nes studentai neįgyja kompetencijų, reikalingų sąveikaujant su skirtingomis socialinėmis grupėmis, bei negali ugdyti tolerancijos ir plėsti pasaulėžiūros apie egzistuojančią žmonių įvairovę.
13. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Šiek tiek lankstumo, dėmesys – darbo rinkai:

  • Numatomos kelios lankstumo priemonės ir jų diegimas.
  • Pagirtinos konkrečios studijų kokybės gerinimo priemonės, tačiau pastebima, kad jos yra itin orientuotos į darbo rinkos poreikius, kas nebūtinai patenkina besimokančiųjų poreikius kokybės atžvilgiu.

 

INDIVIDUALŪS POREIKIAI IR STUDIJŲ PRIEINAMUMAS

 

Lentelė 7. Individualūs poreikiai ir studijų prieinamumas (1) Lentelė 8. Individualūs poreikiai ir studijų prieinamumas (2)

 

11. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Remiantis LSS kriterijais partija neskiria jokio dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui.

16. Laisvės partija

Remiantis LSS kriterijais partija neskiria jokio dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui.

14. Liberalų sąjūdis

Aukštojo mokslo prieinamumas su priemonių trūkumu:

  • Partija sako, kad sieks didinti aukštojo mokslo prieinamumą, tačiau rinkėjui lieka neaišku, nes nėra paminėjusi jokių priemonių, kaip jį didinti: „Tobulinsime priėmimą į aukštąsias mokyklas ir paramą studijoms, siekdami, kad aukštasis išsilavinimas būtų prieinamas visiems jo siekiantiems Lietuvos gyventojams, o studentai būtų tinkamai pasirengę studijoms.“
17. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Prieinamumas studentams iš kaimo vietovių ir mažesnių pajamų šeimų, bet vėlgi – trūksta konkrečių priemonių:

  • Partija vos vienu abstrakčiu sakiniu užsimena apie aukštąjį mokslą, sakydama, jog didins aukštojo mokslo prieinamumą studentams su mažesnėmis pajamomis ir iš kaimo vietovių, tačiau nemini jokių priemonių kaip tai įgyvendinti: „Sieksime užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, kad mažesnės pajamos ar gyvenamoji vieta (pvz., kaimo vietovė) neapribotų jauno žmogaus galimybių studijuoti.“
  • Apie studentų su individualiais poreikiais studijų pritaikymą nekalbama apskritai.
3. Lietuvos socialdemokratų partija

Teigia, kad rūpinsis, bet neįvardijama kaip:

  • Partija nekalba apie individualius poreikius aukštajame moksle ir studijų prieinamumą, užsimena, kad rūpinsis, tačiau rinkėjui nėra suprantamos tokio pažado įgyvendinimo priemonės ir būdai.
8. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Parama ir stipendijų diferencijavimas studentams su specialiais poreikiais:

  • Bus siekiama studijuojančiųjų specialiųjų poreikių asmenų stipendijų skyrimo tvarką pritaikyti prie individualių atvejų: „Siūlysime diferencijuoti finansinę paramą, skirtą studijų prieinamumui didinti, atsižvelgiant į individualius asmens poreikius.“
  • Partija planuoja, kad studentams su individualiais poreikiais skiriama parama turėtų būti diferencijuojama, tačiau platesnių kalbų apie aukštojo mokslo prieinamumo didinimą nėra.
4. Lietuvos žaliųjų partija

Paramos sistemos studentams su negalia, tikslinis finansavimas:

  • Partija planuoja studentams su individualiais poreikiais paramos diferencijavimą. Taip pat finansuoti aukštasiąs mokyklas per tikslinį finansavimą, kad šios pagerintų studijų procesą ir sąlygas šiems studentams.
  • Numatoma decentralizuoti stojimą į aukštąjį mokslą ir pačioms aukštosioms mokykloms organizuoti tai.
  • Verta paminėti, kad ši partija pateikia šiek tiek detalesnių planų nei dauguma kitų partijų, tačiau orientuojasi tik į specifines studentų grupes.
2. Nacionalinis susivienijimas

Remiantis LSS kriterijais partija neskiria jokio dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui.

10. Partija „Laisvė ir teisingumas“

Remiantis LSS kriterijais partija neskiria jokio dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui.

12. Politinė partija „Nemuno aušra“

Remiantis LSS kriterijais partija neskiria jokio dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui.

9. Taikos koalicija

Remiantis LSS kriterijais partija neskiria jokio dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui.

1. Tautos ir teisingumo sąjunga

Prieinamumas visiems asmenims – jokių priemonių:

  • Partija savo programoje nenumato jokių planų studentų su individualiais poreikiais padėčiai gerinti.
  • Partija prisiima įsipareigojimą, kad užtikrins aukštojo mokslo prieinamumą visiems, kurie atitinka minimalų gebėjimų lygį, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Tokiam įsipareigojimui reikia ir nemažai finansinių išteklių, tačiau partija neįvardija jokių priemonių šiam tikslui pasiekti: „Užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir galimybes visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį, įgyti aukštąjį išsilavinimą.“
13. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Remiantis LSS kriterijais partija neskiria jokio dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui – nėra aišku, kaip interpretuoti vienintelį partijos paminėjimą: „Toliau stiprinsime įtrauktį švietime.“

 

Žodis rinkėjui

Tikimės, kad ši informacija padės rinkėjams susidaryti išsamų ir objektyvų vaizdą apie tai, kaip politinės partijos vertina ir planuoja tobulinti aukštąjį mokslą Lietuvoje. Aukštojo mokslo ateitis yra neatsiejama nuo ilgalaikės valstybės sėkmės, todėl kiekvienas rinkėjo balsas yra itin svarbus.

Esame įsitikinę, kad kiekvienas studentas turi teisę žinoti, kas labiausiai rūpinasi studentų interesais, siekia didinti švietimo prieinamumą, kokybę ir užtikrinti tvarią švietimo sistemos plėtrą, bei priimti informuotą sprendimą ir atiduoti savo balsą už partiją, kuri, jo nuomone, geriausiai atstovaus jam bei prisidės prie šviesesnės Lietuvos ateities.

Todėl kviečiame išnaudoti savo balsą prasmingai ir prisidėti prie teigiamų pokyčių švietimo srityje!

 

*Vertinimo analizė atlikta remiantis duomenimis, paviešintais iki VRK politinių partijų programų įkėlimo termino.

Neatlygintinai skleidžiama politinė reklama.