Preloader

Naujienos

Patvirtintos seksualinio priekabiavimo prevencijos ir atvejų nagrinėjimo gairės

Šiandien vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) nuotolinis posėdis, kurio metu vienbalsiai patvirtintos seksualinio priekabiavimo prevencijos ir atvejų nagrinėjimo gairės. Gairės įpareigoja universitetus peržiūrėti ir sukurti kovos su priekabiavimu politiką bei pasitvirtinti ją įgyvendinančią vidinę tvarką ar atnaujinti jau turimus akademinės etikos kodeksus. Gairių turinį sudaro vienuolikos užsienio šalių mokslo ir institucijų geroji praktika. Šios praktikos pagrindu buvo sukurtas dokumento turinys, kuris apima: • priekabiavimo apibrėžtį su visomis galimomis jo formomis, • prevenciją, • akademinės bendruomenės švietimą, • atvejų pranešimo bei nagrinėjimo procedūras, įgyvendinant konfidencialumo principą, sankcijų skyrimą ir apeliavimo tvarką. LURK darbo grupei vadovavo LSS viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė. „Tikiu, kad aukštosioms mokykloms gairės taps pavyzdžiu, padėsiančiu vykdyti reikiamus pokyčius savo viduje ir siekiančiu įveiklinti sukurtas vidines sistemas, kuriose neliktų spragų ar vietos interpretacijoms,“ – teigė darbo grupės vadovė V. Žilinskaitė.  

Nemokama psichologinė pagalba studentams nuotoliniu būdu

Lietuvos studentų sąjunga vykdo projektą „Sistemingo studentų psichinės sveikatos būklės stiprinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kurio metu Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams yra suteikiama nemokama psichologinė pagalba. Atsižvelgus į esamą situaciją Lietuvoje, pranešame, kad Lietuvos studentų bendruomenei psichologai nemokamas individualias konsultacijas teiks nuotoliniu būdu, studentui patogiausiu kanalu, lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Dėl psichologinių konsultacijų galima kreiptis ne tik asmeniniais klausimais ir klausimais susijusiais su psichine sveikata, bet ir su studijomis: laiko planavimo, efektyvaus mokymosi, motyvacijos stokos, viešo kalbėjimo klausimais ar ieškant patarimo kaip elgtis vienoje ar kitoje gyvenimiškoje situacijoje. Kviečiame registruotis el. paštu ar telefonu, nurodant vardą, pavardę bei aukštąją mokyklą. Vilniuje (lietuvių ir rusų kalbomis): Psichologė Marina Guptor, el. paštas: marina.guptor@lss.lt; Kaune (lietuvių ir anglų kalbomis): Psichologė Ugnė Vasilė, el paštas: ugne.vasile@lss.lt, tel. nr.: +370 609 43208; Klaipėdoje (lietuvių ir rusų kalbomis): Psichologė Kristina – Černiauskaitė – Lohynovych, el. paštas: kristina.cerniauskaite@lss.lt, tel. nr.: +370 678 48528; Alytuje ir Marijampolėje (lietuvių ir Skaityti plačiau

Lietuvoje paskelbtas karantinas, stabdomas judėjimas į užsienio šalis

[ENG below] Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, LR Vyriausybė neeiliniame posėdyje (kovo 14 d.) nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.  Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Pagal jį bus taikomi šie ribojimai (su nutarimu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą). Koronaviruso karštoji linija – 1808. Draudžiama vykti į ypatingos rizikos šalių grupei priskiriamas valstybes Ekstremalių operacijų centro vadovo sprendimu nuo kovo 14 d. Lietuvos piliečiams draudžiama vykti į ypatingos rizikos šalių grupei priskiriamas valstybes: Kinija Honkongo specialusis administracinis regionas Iranas Japonija Pietų Korėja Singapūras Italija Prancūzija Vokietija Ispanija Islandija Norvegija Švedija Austrija Danija Nyderlandai Šveicarija Egiptas Šis draudimas reiškia, kad nei lėktuvais, nei sausumos, nei jūrų keliais į sąraše esančias šalis išvykti nebus galima. Visi, į Lietuvą iš šių šalių atvykusieji turi izoliuotis namuose. Tai – privalomas reikalavimas, už kurio nepaisymą gresia atsakomybė. Kitoms šalims Užsienio reikalų ministerija taiko aukščiausio perspėjimo Skaityti plačiau

Koronaviruso prevencijos priemonės ir veiksmai Lietuvos aukštosiose mokyklose

Šiandien LR Vyriausybės posėdžio metu priimtas nutarimas, kad nuo kovo 13 d. rekomenduotinai, o nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, t.y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose. Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė. Kviečiame išlikti racionaliems, saugoti save ir kitus bei laikytis pagrindinių higienos taisyklių, siekiant išvengti koronaviruso. Kaip apsisaugoti? Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys. Kaip žmogus gali užsikrėsti? Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio Skaityti plačiau

Išrinkta naujoji LSS Valdyba

Kovo 7 d. ISM universitete vyko Lietuvos studentų sąjungos Tarybos posėdis, kurio metu buvo išrinkta naujoji LSS Valdyba. Dviejų metų kadencijai išrinktas buvęs Lietuvos sporto universiteto studentų atstovybės prezidentas Aurelijus Gutas, taip pat kadenciją baigusi Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto studentų atstovybės prezidentė Danielė Bučinskaitė bei Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės Alumni Vytautas Kučinskas. Vienerių metų kadencijai išrinktas Matas Povilauskas – buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybės prezidentas bei Lukas Kijauskas – buvęs Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės prezidentas. LSS Valdybą sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai, tad ateinančio LSS Tarybos posėdžio metu bus renkamas dar vienas Valdybos narys vienerių metų kadencijai. Valdybos sudėtis kasmet atnaujinama renkant 3 (tris) narius. Visi naujai išrinkti nariai jau ne vienerius metus yra Lietuvos studentų sąjungos dalis. Jų sukaupta patirtis bus naudinga stiprinant organizaciją bei jos vaidmenį priimant nacionalinės reikšmės sprendimus. Skaityti plačiau

Eigirdas Sarkanas: Už studijų kokybę bei prieinamumą pirmiausia atsakingos pačios aukštosios mokyklos

Kelias pastarąsias dienas švietimo bendruomenėje verda diskusijos dėl vasario 4 d. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašyto įsakymo išbraukti reikalavimą abiturientams, pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, universitete iš 3 valstybinių brandos egzaminų (matematikos, lietuvių kalbos bei vieno pasirenkamo) surinkti 40 proc. vidurkį bei 25 proc. vidurkį stojant į kolegijas. Šis ministro žingsnis, beje, sulaukė daugiau pasipiktinimo nei palaikymo.   Studijų prieinamumo klausimas yra sprendžiamas nenuosekliai Lietuvos studentų sąjunga (LSS), priešingai negu aukštosios mokyklos, siūlymui sumažinti minimalius reikalavimus stojantiesiems nepritarė. Nors daugelis nepalaikančių sprendimo sumažinti stojimo kartelę tai įvardino kaip grėsmę studijų kokybei dėl, neva, nemokytinų studentų, LSS prieštaravimo motyvai buvo kiek kitokie. Minėtas įsakymas, turėtų padėti didinti studijų Lietuvoje prieinamumą, tačiau problema yra ta, jog šis klausimas šiuo metu yra sprendžiamas nenuosekliai. Pirmiausia reikėtų keisti mokslo ir studijų įstatymą bei suvienodinti sąlygas stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas (VF), tiek į nefinansuojamas (VNF) vietas. Ir nesupraskit manęs neteisingai, Skaityti plačiau

Sąjunga nepritaria minimalių reikalavimų mažinimui

Vasario 4 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministras pasirašė naują įsakymą dėl minimalių reikalavimų norint stoti į valstybės finansuojamas vietas (Įsakymas). Lietuvos studentų sąjunga palaiko siekį didinti aukštojo mokslo prieinamumą, tačiau nepritaria pasirinktiems būdams ir siūlo tai įgyvendinti kompleksiškai. „Sąjunga dar sausio 23 dieną oficialiai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei išreiškė nepritarimą  minimalių reikalavimų mažinimui, kadangi studijų prieinamumo problema yra sprendžiama nenuosekliai ir priimtas sprendimas yra trumparegiškas, be aiškios ateities vizijos,“ – teigė Eigirdas Sarkanas. Dėl šios priežasties, dar praėjusių metų pabaigoje, Lietuvos švietimo tarybos kontekste, Sąjunga inicijavo bei LR Seimui pateikė Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kurioje siūlo keisti 59 MSĮ straipsnio nuostatas, numatant jog į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos arba vientisąsias studijas konkurso būdu būtų priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą bei išlaikę bent tris laisvai pasirenkamus valstybinius brandos egzaminus (šiuo metu norint stoti į aukštąją mokyklą užtenka būti išlaikius vos vieną valstybinį Skaityti plačiau

Informacija dėl Koronaviruso (COVID-19) – išlikime racionalūs

Lietuvoje vasario 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. )   Kaip apsisaugoti? Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys. Kaip žmogus gali užsikrėsti? Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Inkubacinis laikotarpis Skaityti plačiau

LSS ieško organizacijos stiprinimo vadovo(-ės)

„Labai džiaugiuosi turėjusi galimybę dirbti LSS’e, tikrai. Aš visuomet buvau pilna idėjų, kurių galbūt verslo sektoriuje nebūtų galimybės išbandyti, o čia man buvo duota laisvė ir pasitikėjimas, kas leido kurti naujas ugdymo metodikas, atrasti savo stilių vedant mokymus, inicijuoti visokiausias veiklas (paskutinį kartą komanda leido visą biurą perkelti dirbti į Klaipėdą, aš jau nekalbu apie tai kaip į mokymus išvažiavę prezidentai atsidūrė baidarėse ir du šimtai žmonių kepė dešrainius ant jūros kranto). Taip pat, labai smagu, kad dirbant nacionaliniu mastu, turėjau kokį tūkstantį naujų pažinčių – tai kasdienybės dalis, leidusi atrasti daugybę neįtikėtinų žmonių. Tai, jei taip trumpai, LSS’as buvo tobula vieta išbandyti save, mokytis ir klysti, o kartu ir tiek daug dalykų atrasti.” – Justina, organizacijos stiprinimo vadovė.   Organizacijos stiprinimo vadovas atlieka šias funkcijas: Organizuoja mokymus, seminarus, ugdymo sesijas studentų savivaldų nariams; Vadovauja žmogiškųjų išteklių komitetui; Organizuoja susitikimus su studentų savivaldomis; Atlieka veiklos kokybės analizę studentų savivaldose (16 Skaityti plačiau

Justina Štrimaitytė: Narių išlaikymas organizacijoje – kas pasikeitė?

Lietuvos studentų sąjungoje narių išlaikymas ilgą laiką buvo suprantamas kaip savaime įvykstantis procesas, nereikalaujantis didelių pastangų, tačiau atėjus naujosioms kartoms į organizaciją, pastebėjome, kad studentų nubyrėjimas vyksta vis dažniau ir dėl to nebegalime kaltinti trijų/ ketverių metų studijų laikotarpio, mažėjančio studentų skaičiaus aukštosiose mokyklose, Erasmus studijų ar panašių veiksnių. Nariai palieka organizaciją dėl nepateisintų lūkesčių, motyvacijos trūkumo ar pasikeitusių prioritetų, tačiau turime suprasti, kad šie aspektai rodantys prastą narių išlaikymą, yra ne priežastys, o padariniai. Mano nuomone, narių išlaikymas susideda iš trijų pagrindinių komponentų, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant užtikrinti organizacijoje tęstinumą ir kuo mažesnį talentų nubyrėjimą. Įsitraukimas į veiklą. Pats įsitraukimas yra asmens noras diskutuoti, ieškoti sprendimų, siūlyti idėjas, būti neabejingam, prisidėti bei aktyviai įsitraukti į viską, kas vyksta aplinkui. Tokie žmonės dažniausiai surenka daugiausiai „taškų“ integracinėse sistemose ir yra visiems gerai žinomi. Taip vyksta todėl, kad asmuo identifikuoja save su darbu, savo atliekama role organizacijoje (Kahn 1990) „aš Skaityti plačiau