Viešojoje erdvėje netrūksta skambių antraščių apie augantį jaunimo nedarbą ir darbo rinkos problemas – motyvacijos stoką ar per aukštus lūkesčius darbo sąlygoms. Tačiau dažnai nutylima sisteminė spraga, kuri daro įtaką profesinio kelio pradžiai – neapmokamos praktikos. Šiandien jos tampa norma, kurios daugelis studentų sau negali leisti.
Tikroji praktikų kaina
Europos jaunimo forumo duomenimis, vidutinė šešių mėnesių neapmokama praktika gali kainuoti apie 6169 eurus. Šią sumą sudaro bazinės pragyvenimo išlaidos – būstas, maistas, transportas. Dar 7218 eurų – tiek vidutiniškai prarandama pajamų per pusmetį pasirinkus neapmokamą praktiką vietoje apmokamo darbo. Tai taip pat reiškia prarastas valstybės biudžeto pajamas, nes nuo šių sumų nėra mokami mokesčiai.
Duomenys rodo ir aiškią socialinę nelygybę: jaunuoliai iš pasiturinčių šeimų net aštuonis kartus dažniau nurodo galimybę „įpirkti“ neapmokamas praktikas, lyginant su jaunuoliais iš nepasiturinčių šeimų. Studentai, atliekantys neapmokamas praktikas, patiria didesnę riziką negauti valstybinės socialinės paramos, nes rečiau atitinka reikalavimus, leidžiančius pasinaudoti socialine apsauga.
Apie trečdaliui jaunų žmonių reikia derinti apmokamą darbą su neapmokama praktika. Susirūpinimą kelia įrodymai, kad tai kenkia jų sveikatai ir gerovei dėl darbo valandų pertekliaus. Studentai jaučiasi „perdegę“ ir išnaudojami – daroma neigiama įtaka jų psichologiniam gerbūviui.
Liečia ne tik jauną žmogų
Tyrimai atskleidžia, kad už neapmokamas praktikas dažniausiai „sumoka“ praktikantų tėvai, draugai arba patys studentai iš savo santaupų. Kai dėl intensyvios praktikos studentas negali pilnavertiškai dirbti, kasdienes išlaidas neretai tenka dengti artimiesiems. Taip neapmokama praktika tampa visos šeimos finansine našta, ypač skaudžiai paliečiančia mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius ir dar labiau didinančia socialinę atskirtį.
Be to, vis daugiau žmonių Lietuvoje persikvalifikuoja būdami 30 metų ar vyresni. Jie dažnai turi didelių finansinių įsipareigojimų – šeimas, paskolas, vaikų išlaikymo išlaidas. Privaloma neapmokama praktika tokiu atveju tampa barjeru prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms.
Ką daro Europa?
Daugelyje Europos valstybių praktikų sistema sprendžiama kompleksiškiau. Egzistuoja teisiniai mechanizmai, skirti apsaugoti praktikantus nuo išnaudojimo.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje praktikantams draudžiama atlikti įprastas darbuotojų funkcijas, o praktikos, trunkančios ilgiau nei du mėnesius, turi būti apmokamos. Rumunijoje neapmokamos praktikos apskritai yra draudžiamos, o praktikantams užtikrinamos socialinės garantijos.
Ar artėjantys pokyčiai Seime išspręs problemą?
Rytoj (gegužės 7 dieną) Seime bus svarstoma Darbo kodekso pataisa, siūlanti įteisinti studentų praktikos darbo sutartį, numatant ne mažesnį nei minimalų atlyginimą. Tai galėtų tapti pirmu žingsniu skaidresnės sistemos link, tačiau Lietuvos studentų sąjunga pabrėžia – vien naujos sutarties formos nepakaks. Lietuvos studentų sąjungos akimis, reikalingas platesnis ir sisteminis požiūris į šį klausimą. Tolimesnėse diskusijose būtina aiškiai įtvirtinti:
- praktikų kokybės standartus;
- kompensacinius mechanizmus;
- realią studentų apsaugą nuo išnaudojimo.
Lietuvos studentų sąjunga toliau siekia studentų praktikų apmokėjimo
Sąjungos viduje su studentų atstovais iš įvairių aukštųjų mokyklų analizuojama problematika ir ruošiami konkretūs siūlymai minėtiems iššūkiams spręsti. Siūlymai bus teikiami suinteresuotoms šalims, inicijuojant diskusijas dėl jų įgyvendinimo nacionaliniu mastu.
