Balandžio 13 d. vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikime studentai išreiškė palaikymą universitetuose prasidėjusiems konsolidacijos procesams, vis dėlto studentai nuogąstauja, kad susijungimo kriterijuose neskiriama dėmesio studentų nuomonei dėl studijų programų optimizavimo ir studijų kokybės. Anot LSS prezidento Pauliaus Baltoko, šalia kriterijuose numatytų stojimų, absolventų įsidarbinamumo ir kitų rodiklių neabejotinai turėtų atsirasti ir studentų atsiliepimų apie studijų proceso organizavimą kriterijus.
Premjero ir studentų susitikimas
Savo ruoštu, Ministras Pirmininkas A. Butkevičius paragino studentus aktyviai reikšti nuomonę dėl prasidėjusių konsolidacijos procesų ir sekti vykstančius procesus. „Planuojančios jungtis aukštosios mokyklos turi dar šiemet pateikti aiškius ir detalius susijungimo planus, kuriuose būtų numatyti finansai reikalingi susijungimui. Investicijos į aukštųjų mokyklų konsolidacijos procesą numatomos kitais metais“, – teigė A. Butkevičius.
Studentai ragino Vyriausybės atstovus išreikšti aiškią viziją dėl aukštųjų mokyklų jungimosi procesų, pateikiant tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planus. Anot studentų atstovų, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje išteklius sujungė dvi aukštosios mokyklos – Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, įkuriant Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, tuo tarpu kitose valstybėse aukštųjų mokyklų konsolidacijos procesai kur kas spartesni, tiek kaimyninėje Estijoje, tiek Suomijoje ar Jungtinėje Karalystėje tokiu pačiu laikotarpiu išteklius optimizavo dešimteriopai daugiau aukštųjų mokyklų.
„Aukštųjų mokyklų jungimasis svarbus siekiant Lietuvos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Norime matyti aiškius valdžios ketinimus dėl universitetų jungimosi, nes visgi šiai dienai tiek studentai, tiek abiturientai yra palikti nežinioje ir dažniausiai apie susijungimus sužino tik tada kai būna pasirašytos sutartys“, – sako P. Baltokas.
Studentų atstovų ir Vyriausybės susitikime taip pat keltas klausimas dėl doktorantūroje studijuojančių studentų, kurie susilaukia vaikų padėties gerinimo. Anot studentų atstovų, šiuo metu yra pateikta Išmokų vaikams įstatymo pataisa, kurioje numatoma, kad vienkartinę išmoką ir vaiko priežiūros išmoką gali gauti tik asmenys iki 26-metų. Vis dėlto studentai ragino atkreipti dėmesį į tai, kad dažniausiai tokio amžiaus sulaukę asmenys tik pradeda studijuoti doktorantūros studijose ir numatoma tvarka verčia studentus rinktis arba mokslus, arba šeimos kūrimą.
„Džiaugiamės, kad nuo 2015 m. spalio doktorantūros studentai gauna ketvirtadaliu padidintas stipendijas. Vis dėlto šie žmonės yra itin finansiškai pažeidžiami, kadangi dažnai jiems tenka derinti tiek studijas, tiek darbą, tiek šeimos kūrimą. Manome, kad tiek vaiko priežiūros išmokas, tiek motinystės pašalpą turi gauti studentai, kurių amžius yra iki 35 metų, taip pat doktorantams norintiems gauti motinystės pašalpą neturėtų būti taikomas numatytas 12 mėnesių darbo stažo reikalavimas, kadangi šie žmonės siekia aukštų akademinių pasiekimų ir dažnai neturi reikalaujamos darbo patirties, dėl to jie neturėtų būti finansiškai atgrasomi nuo šeimos kūrimo“, – teigia P. Baltokas.