Spalio 16-ąją dieną švenčiama tarptautinė Boso diena. Ta proga Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus pasidalino savo įžvalgomis apie pirmuosius prezidentavimo metus, lyderystę ir darbą komandoje.
Praėjo metai, kai esi prezidentas, kokiu savo bei savo komandos nuveiktu darbu labiausiai džiaugiesi?
Iš vidinės organizacijos pusės labai džiaugiuosi, kad su komanda pavyko įgyvendinti pertvarką pačioje organizacijoje. Mes dabar turime platesnį patį biurą, nes atsirado naujų pareigybių, kurios dengia įvairesnes sritis. Patobulėjo darbo našumas ir struktūra, o darbai vyksta sklandžiau ir efektyviau.
Kalbant apie visą organizaciją, tai atstovavimo srityje galiu pasidžiaugti atnaujintu socialinės dimensijos planu, dabar lieka jo įveiklinimo darbai. Labai džiaugiuosi narystės strategijos įveiklinimu, nors ir pradžia sudėtinga ir nenuosekli, bet tai yra labai svarbus žingsnis tvarios ir atsakingos organizacijos link.
Asmeninis pasiekimas, kuriuo džiaugiesi?
Džiaugiuosi, kad LSS tapo matomas ir tarptautinėje erdvėje, aš LSS integravimo į Europos studentų sąjungą idėją, projektą jau senokai stengiausi nešti į priekį. Tai džiugu, kad esame atpažįstami ir tarptautinių partnerių.
Kaip tau sekasi dirbti komandoje? Kas atrodo sudėtingiausia?
Manau, kad, kaip ir kiekviena komanda, turime pakilimų ir nuopolių, tačiau tikiu, kad mums sekasi gerai. Dirbti su tokia įvairia ir skirtinga komanda, kurios patirtys yra skirtingos, labai įdomu. Keletas biuro darbuotojų atėjo iš vadovaujančių pozicijų organizacijoje, tačiau yra, kurie visiškai nebuvo įsitraukę į organizaciją prieš įsidarbinat. Todėl turime derintis vienas prie kito ir atrasti balansą, ieškoti kompromisų. Tačiau nors tai ir sunkiausia, bet tuo pačiu ir įdomiausia dalis dirbant komandoje, kadangi biure kuriame tokią kultūrą, kokios norime, įnešdami savo naujų idėjų.
Esi studentų lyderis. Kaip manai, kas įeina į lyderio sąvoką?
- Atsakomybė.
- Stiprybės ir silpnumo sinergija. Stirpumas, kad aš turiu gebėti priimti sprendimus, kurie nebūtinai bus patogūs visiems, bet silpnumas, tai iš tos pusės, kad turi gebėti pasipasakoti savo komandai apie tai, ko galbūt nežinai, nesupranti, pasidalinti savo rūpesčiais, sunkumais. Koks atviras yra vadovas su komanda, tokia atvira bus ir komanda.
- Išskirtinai į studentų lyderio sąvoką, manau, kad įeina studentiškumas. Priminti sau dėl ko dirbame ir leisti sau elgtis jaunatviškai, drąsiai, energingai. Reikia mokėti pažiūrėti į problemas, situaciją iš įvairių pusių ir nebijoti vykdyti kartais labiausiai „nurautų“ idėjų.
Kaip tu motyvuoji save ir savo darbuotojus?
Asmeniškai mane motyvuoja pati komanda, su kuria aš dirbu, nes mane supa, norintys dirbti ir veikti, žmonės. Todėl mane, kaip lyderį, skatina pasitempti pati komanda. Mane taip pat motyvuoja nestandartinės situacijos darbe, kai reikia priimti sprendimą, kuris nėra šabloninis ar iš anksto aiškiai žinomas. Tokiais atvejais įprastai reikia pabendrauti su daugiau žmonių, planuotis susitikimus, pasitarti, todėl darosi vis įdomiau dirbti.
Biurą, manau, motyvuoja vienas kito nuolatinis palaikymas: skatiname dalyvauti, įsitraukti į įvairias veiklas. Visgi, čia irgi yra labai individualus dalykas, nes vienam galbūt užtenka, kad vadovas juos pagirtų dėl nuveikto darbo, kitam galbūt reikia kritikos, patarimo, tačiau besąlygiško pasitikėjimo, kad darbuotojas gali padaryti geriau. Tikiu, kad biurą motyvuoja ir artimas komandos ryšys, kai darosi vis smagiau dirbti drauge.
Galbūt turi savo „role model“ vadovą, kurio vadovavimo stilius tave žavi?
Ne, vieno autoriteto neturiu. Aš esu matęs labai įvairių vadovavimo principų. Lyderius sutikau jau nuo to laiko, kai žaidžiau futbolą, ten pamačiau lyderių, kurie labai skirtingai imdavosi lyderystės. Gyvenime mačiau nemažai ir neigiamų lyderystės pavyzdžių, iš kurių pasimokiau, kaip nereikėtų daryti.
Komandos vadovas esi jau ne pirmą kartą, kokius principus atsinešei iš vadovavimo Vytauto Didžiojo Universiteto studentų atstovybei?
Vienareikšmiškai atvirumą, visada stengiuosi vadovautis tuo, kad komanda yra pirmoje vietoje ir su komanda turi būti atviras. Labai svarbu su kolegomis kalbėti apie situaciją taip, kaip yra, o ne slėpti ar kalbėti užuolankomis, teigiant, kad viskas yra gerai. Natūralu, kad darbe ne visada viskas yra gerai. Geriau atvirai apie problemas kalbėti kartu su visais negu statyti tylos sienas nuo savo komandos.
Taip pat, nepaisant to, kad mes visi esame savo sričių specialistai, visada kartu sprendžiame klausimus. Kiekvieną komandos narį vertiname lygiavertiškai ir kartu dalyvaujame diskusijose. Dažnu atveju sprendimas vis tiek gula ant lyderio pečių, bet visais atvejais reikia būti lygiu su komanda ir kartu ieškoti geriausių sprendimo būdų.
Kita savybė, kad mes negalime būti rimti dėdės ir tetos. Reikia prisiminti, kad esame studentai ir galime rimtus dalykus komunikuoti ar vykdyti linksmai, su studentišku prieskoniu. Labai svarbu, kad tai, ką mes darome, būtų ir smagu, ir įdomu, o svarbiausia, kad dirbdami matytume prasmę.
Savo darbe susiduri su aukštųjų mokyklų studentų savivaldų vadovais, kaip manai, ko gali iš jų pasimokyti?
Galima pasimokyti įvairiapusiškumo. Aš jau ilgą laiką veikiu studentų judėjime, sukuosi toje pačioje srityje, todėl aš jau turiu savo aiškius darbo principus. Žinau, kur įprastai man reikia kreiptis, su kuo pasitarti. Visgi, Taryba mato daugiau naujų kelių, kaip būtų galima pažiūrėti į problemą, kas galėtų mums padėti, išeinant iš tradicinių mano būdų. Todėl manau, kad aš galėčiau pasimokyti iš Tarybos mąstymo už ribų.
Ir ko galėtum jiems palinkėti?
Noriu palinkėti drąsos klausti klausimus. Nes yra nusistovėjęs fenomenas, kad, jeigu ne pilnai suprantu situaciją, tai aš geriau neklausiu ir nesiaiškinsiu, nes mano indelis į problemą bus nenaudingas. Tai labai stengiuosi ir pats jiems paaiškinti, kad nei aš, nei biuras, nei LSS Taryba, nėra visų sričių specialistai, todėl visiškai normalu kažko nesuprasti. Taigi, linkiu būti smalsiems ir dalintis mintimis, kurios bet kuriuo atveju išaugs į diskusiją.