„Aš atsisakiau apie 4000 USD / mėn., darbo JAV ir sutikau su pasiūlymu, kuris skambėjo taip: „gal ir mokėsim 400 Lt / mėn. (115 EUR), o gal ir ne – nežinom“. Tai buvo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento S. Jakučio pasiūlymas prieš man tampant atsakinguoju LSS sekretoriumi“, – taip apie kelio Sąjungoje pradžią prieš kelis mėnesius savo Facebook paskyroje rašė LSS Alumni Erikas Viršilas. Šiandien jis dalijasi, ką šis gyvenimo laikotarpis suteikė ir ko galima iš to pasimokyti.
Nuo ko prasidėjo jūsų kelionė studentiškame judėjime ir kas atvedė į LSS?
Jeigu labai sutrumpintai, pirmiausiai buvau pakviestas prisijungti prie Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Studentų atstovybės. Po kelių mėnesių tapau atstovybės prezidentu, bet neišbuvęs kadencijos, buvau pakviestas prisijungti prie LSS. Buvau paskirtas atsakinguoju sekretoriumi (nežinau, ar tokia pozicija dar egzistuoja). Vėliau laimėjau konkursą į Nacionalinės studentų agentūros direktoriaus poziciją, kur pabaigęs darbus pasukau į verslą.
Kokį įvykį / patirtį LSS smagiausia prisiminti šiandien?
Reikėtų atskiro prisiminimų vakaro atsakyti į šį klausimą. 🙂 Smagiausia buvo suprasti, kokios kompetencijos ir supratimo žmonės mane supa ir kaip valdo situaciją, kaip drąsiai atstovauja studentų organizacijoms bet kokiame lygyje ir su studentų nuomone skaitomasi labai rimtai. Pradžioje mane tai stebino, kad Seime, ministerijose studentų balso klausomasi, o mes juk buvome tik jaunimėlis su ambicijomis. Na, o linksmų atsitikimų tikrai buvo, bet neišsiplėsiu.
Kokias pamokas išsinešėte iš veiklos Sąjungoje?
- Kontaktai yra labai svarbu.
- Alumni turi būti labiau išnaudojamas studentiškų organizacijų saviugdai.
- Rimtai į tave niekas nežiūrės, jei pats į save rimtai nežiūrėsi.
- Masiškumas suteikia jėgos.
- Komanda.
Viena iš LSS vertybių yra kompetencija. Kaip manote, kokios yra svarbiausios kompetencijos, kurias savanoriaudamas gali ugdyti žmogus?
Kartais laukiame galimybių ir tikimės, kad jos mus pačios susiras, nors mes net iš namų neišeiname. Ieškome darbo neturėdami patirties ir tikimės, mums už tai dosniai mokės. Dažnai tai trumparegiška.
Reikia eiti mokytis pas tuos, kurie įsileidžia, o jei neįsileidžia, reikia jiems susimokėti, kad tik galėtume dirbti greta patirtį ir pasiekimus turinčių žmonių. Vėliau tai suveiks kaip dopingas jūsų karjerai.
Ko palinkėtumėte dabartiniams studentų atstovams?
- Turėti svajonę ir tikslą kaip jos sieksi.
- Nesusireikšminti.
- Nepervertinti karjeros, nenuvertinti ir mokytis asmeninių santykių valdymo.
- Skaityti ir keliauti.