Iki Parlamento rinkimų likus vos savaitei, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pakvietė penkių didžiųjų partijų atstovus akademinių pusryčių metu aptarti jų planų aukštojo mokslo srityje. Studentai partijų kandidatams į švietimo ir mokslo ministro pareigas pateikė dešimt labiausiai akademinį jaunimą kamuojančių problemų susijusių su priėmimu į studijas, studijų kokybės ir studentų socialinės bei finansinės gerovės užtikrinimu bei įsidarbinimu po studijų. Susitikime su studentų atstovais dalyvavo: Darbo partijos (DP) atstovas Vydas Gedvilas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) kandidatas į švietimo ir mokslo ministro pareigas Gintaras Steponavičius, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Rimantas Vaitkus, Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LVŽS) kandidatė į švietimo ir mokslo ministro pareigas Vilija Salienė ir vienas iš trijų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) kandidatų į švietimo ir mokslo ministro pareigas Mantas Adomėnas.
Lietuvos ir užsienio piliečių priėmimas į studijas
Akademiniuose pusryčiuose kandidatai į Švietimo ir mokslo ministro pareigas.
Nuotr. J. Svidras
Anot Lietuvos studentų sąjungos atstovų, viena labiausiai politikų dėmesio reikalaujančių problemų yra socialinės aukštojo mokslo dimensijos strategijos trūkumas. „Lietuvoje jaučiamas itin didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto vietovėse vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų, pastariesiems aukštasis mokslas kur kas labiau prieinamas. Lygiai tokia pati nelygybė siekti aukštojo išsilavinimo pastebima tarp abiturientų iš mažiau finansiškai pasiturinčių šeimų. Manome, kad aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems priklausomai nuo jų talento, motyvacijos ir gebėjimo studijuoti, tačiau ne nuo finansinės ar socialinės padėties“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Anot studentų atstovų, socialinės aukštojo mokslo dimensijos strategijos sukūrimas ir diegimas padėtų išlyginti šiuos skirtumus ir leistų aukštojo išsilavinimo siekti visiems talentingiems jaunuoliams. Studentų teigimu, siekiant, kad daugiau abiturientų liktų studijuoti Lietuvoje būtina pertvarkyti studijų paskolų sistemą ir jų grąžinimą sieti su absolventų pajamomis (diegti Jungtinės Karalystės modelį), taip pat siekiant sumažinti aukštosioms mokykloms nepalankios demografinės situacijos padarinius reikia kurti aktyvią studentų iš trečiųjų šalių pritraukimo politiką. Pirmiesiems dviem Studentų sąjungos įvardintiems tikslams pritarė visų partijų atstovai. Tam, jog Lietuva turėtų vykdyti aktyvią trečiųjų šalių pritraukimo politiką pritarė visi, išskyrus iš dalies pritarusį DP atstovą V. Gedvilą.
Studentų atstovai akcentavo ir tai, jog priėmimas į studijas turėtų būti labiau individualizuotas ir remtis ne tik abiturientų brandos egzaminų rezultatais, bet ir stojančiojo motyvacija, visuomenine veikla ir kitais kriterijais. Šiam tikslui pritarė visų partijų atstovai, LSDP atstovas pritarė iš dalies.
Kokybiškos studijos ir studentų padėties gerinimas
Viena svarbiausių prielaidų studijų kokybės gerinimui – dėstytojų kompetencija. Vis dėlto ne visose aukštosiose mokyklose dėstytojų kompetencijos kėlimui skiriama pakankamai lėšų, tad, anot studentų atstovų, dėstytojų kompetencijų kėlimas turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu mastu. Šiam tikslui pritarė LSDP atstovas R. Vaitkus, kiti pritarė iš dalies.
„Kita studentus kamuojanti problema yra nelygios galimybės nuolatinėje ir ištęstinėje studijų formoje studijuojantiems studentams. Pastarieji neturi nuolaidų transportui, taip pat nėra valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Manome, kad abiejų formų studentų teisės turi būti nedelsiant sulygintos, kadangi daugumoje aukštųjų mokyklų šie studentai mokosi pagal tą patį tvarkaraštį“, – sako P. Baltokas. Tam, kad studentai turi turėti vienodas teises nepriklausomai nuo studijų formos pritarė visų partijų atstovai, išskyrus R. Vaitkų, pritarusį iš dalies.
Visų partijų atstovai sutiko su tuo, kad geriausi studentai turi gauti tokio dydžio stipendijas, kad visą savo laiką galėtų skirti studijoms. Studentų sąjungos skaičiavimais tam reiktų numatyti 6 BSI dalį studijų krepšelyje (šiuo metu studentų skatinimui studijų krepšelyje skiriama 3,1 BSI). Politikai taip pat pritarė, jog turi būti pradėta bendrabučių vidaus rekonstrukcija ir mažinama studentų praktikų metu patiriama finansinė našta.
Įsidarbinimas po studijų
Studentai jau nebe pirmus metus kelia kolegijų absolventų galimybės įsidarbinti valstybės tarnybos A lygio kategorijoje klausimą. Šiuo metu ši kategorija prieinama tik baigusiems universitetus. „Atsižvelgiant į itin didelį specialistų poreikį regionuose, taip pat į tai, kad tiek universitetuose, tiek kolegijose įgytas išsilavinimas yra priskiriamas tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, būtų teisinga sudaryti lygias sąlygas universitetų ir kolegijų absolventams dalyvauti konkurse į valstybės tarnybą“, teigia P. Baltokas. Šiam tikslui pritarė visų partijų atstovai.