Aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje ir Švedijoje

Birželio mėnesį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė tyrimą[1] apie aukštojo mokslo (AM) prieinamumą Lietuvoje: „Ar skirtingo SES (socioekonominio statuso) vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?“. 2017 m. panašaus pobūdžio tyrimą[2] atliko ir UKÄ – “Swedish Higher Education Authority“ – Švedijos valstybinė agentūra, nuolat atliekanti aukštojo mokslo būklės stebėseną.

MOSTA atliktame tyrime labiausiai dominuoja SES pagal finansinės padėties kriterijų, o UKÄ daugiausia rėmėsi tėvų išsilavinimo lygiu. Abu tyrimai atskleidė panašias tendencijas. Pirmiausia vertėtų paminėti tai, jog tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje, skirtumai tarp skirtingo SES vaikų yra jaučiami tik iki patenkant į aukštąjį mokslą. Jau patekus į AM sistemą, remiantis statistika, kiek studentų yra pašalinami iš studijų arba jas nutraukia patys, skirtumai beveik išsilygina. Tačiau tyrimai rodo, jog skirtingą socialinį statusą turintys studentai yra linkę rinktis nevienodas studijų programas.

Skirtumai renkantis studijų kryptis bei programas

Tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje, vaikai, turintys aukštesnį SES, renkasi ilgesnes ir labiau prestižines studijas. Taip pat jie stoja į programas, kurios reikalauja aukštesnių pažymių vidurinėje mokykloje ir nutiesia kelią į profesiją su daugiau karjeros galimybių. Švedijoje sąlyginai didelė dalis įstojusių į prestižinėmis laikomas programas (tokias kaip medicina, inžinerija, farmacija, odontologija, aviacija, kt.) turi aukštąjį išsilavinimą įgijusius tėvus. Studentai, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo, Švedijoje dažniausiai renkasi trumpesnes ir ne tokias prestižines programas. Lietuvoje tokias programas renkasi moksleiviai iš mažų pajamų šeimų. Pavyzdžiui, pedagogika Švedijoje yra populiariausia žemesnio SES studentų tarpe – ikimokyklinį ugdymą renkasi mokiniai, turintys vidutiniškai žemiausią SES, o tuo tarpu mediciną – atvirkščiai – vidutiniškai aukščiausią SES turintys moksleiviai. Švedijoje sąlyginai didelė proporcija studentų, turinčių tėvus su aukštuoju išsilavinimu, studijuoja menų programas.

Lietuvos atveju skirtumas jaučiamas renkantis ne tik konkrečią studijų kryptį ar programą, bet ir pačią AM. MOSTA atliktas tyrimas atskleidė, jog žemesnio SES moksleiviai beveik taip pat dažnai kaip likusieji įstojo į kolegijas, tačiau į geriausius QS reitinguojamus universitetus ir LSMU – daugiau nei 3 kartus rečiau. Skirtumai taip pat matomi ir renkantis studijų kryptį. Iš mažų pajamų šeimų kilę moksleiviai 1,5–2 kartus rečiau studijavo gamtos, gyvybės, istorijos, filosofijos ir kultūros bei matematikos ir kompiuterių mokslo krypčių studijų programose. Kaip ir Švedijoje, žemesnio SES moksleivių tarpe, populiaresnės yra švietimo ir ugdymo studijų krypčių programos.

Išsilavinę tėvai – išsilavinę vaikai

Anot UKÄ atlikto tyrimo, SES yra svarbiausias faktorius stojant į aukštąsias mokyklas, apimantis visus likusius faktorius. Ypatingas dėmesys vėlgi skiriamas tėvų išsilavinimui – kuo jis aukštesnis, tuo labiau tikėtina, kad vaikas stos į aukštąją mokyklą. Viso 44 proc. studentų, gimusių 1988 metais, pradėjo studijuoti būdami jaunesni nei 25 metų. Tuo tarpų tų, kurių bent vienas tėvų turėjo mokslinį laipsnį,  yra 84 proc. Remiantis SES ir aukštojo mokslo prieinamumo koreliacija, situacija Švedijoje nesikeitė jau dešimtmetį.

Lietuvoje matoma tendencija – kuo žemesnis SES, tuo mažesnė dalis moksleivių ketina siekti aukštojo išsilavinimo. Net 87 proc. aukšto SES moksleivių planavo stoti į AM, kai tuo tarpu žemo SES moksleivių tokių buvo tik 44 proc. Studijuoti universitete ar kolegijoje ketino 71 proc. vidutinio SES moksleivių Lietuvoje. Remiantis statistika, mažų pajamų šeimų moksleiviai 1,7 karto dažniau neįgyja nei brandos atestato, kuris privalomas norint studijuoti AM, nei profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento (profesines mokyklas žemo SES moksleiviai renkasi dvigubai dažniau nei likę).

Studijuojant skirtumai beveik išsilygina

Remiantis MOSTA pateiktais duomenimis, jau įstoję į AM, studentai iš mažų pajamų šeimų studijas baigė taip pat dažnai (skirtumas neviršijo procento) arba, atskirais atvejais, dažniau nei likusieji. Išimtiniai atvejai pastebėti viso 2 koleginių ir 2 universitetinių studijų kryptyse, kurios pasižymi itin dideliu nubyrėjimu. Pavyzdys yra informatikos mokslai – jas mažų pajamų šeimų moksleiviai baigė rečiau nei likusieji.

Švedijoje taip pat nėra pastebimas ryšys tarp jau studijuojančių studentų ir SES įtakos. Vienintelė studijų programa, kurioje buvo nustatyta koreliacija tarp SES ir studentų nubyrėjimo yra antrosios pakopos inžinerijos studijos. Švedijoje mažiausiai studentų nubyra medicinos krypties studijų programose – tokių yra 8 proc., kai tuo tarpu didžiausias nubyrėjimas (35 proc.) yra ikimokyklinio ugdymo srityje[3]. Įdomu tai, jog didžiausias studentų nubyrėjimas būtent šioje srityje yra jaučiamas dėl amžiaus, kada pradedama studijuoti (jauni žmonės studijas nutraukia arba yra pašalinami dažniau) bei kilmės (švedų kilmės studentai studijas nutraukia arba yra pašalinami rečiau).

Aukštojo mokslo prieinamumo didinimas

Kalbant apie Lietuvą, MOSTA pastebi, jog didinant reikalavimus stojantiesiems ir tuo pačiu metu lygiagrečiai nekeičiant kitų reikalavimų, moksleivių galimybės darysis vis labiau neproporcingos. 2019 m. įsigalios reikalavimas, kad siekiančiųjų studijuoti kolegijose išlaikytų matematikos, užsienio ir lietuvių kalbų valstybinių brandos egzaminų vidurkis siektų 25 balus, o siekiančiųjų studijuoti universitetuose – 40 balų. Remiantis 2016 m. duomenimis, kartelę stojantiesiems į kolegijas pakėlus iki 40 balų vidurkio, ją įveikti galėtų 33 proc. didesnių pajamų šeimų moksleivių ir beveik tris kartus mažiau (13 proc.) mažų pajamų šeimų moksleivių.