Mėnuo: 2022 gegužės

Iš užsienio į Lietuvą atvykusių studentų dalis sudaro tik maždaug 8,5 proc. visų šalies studentų. Siekiant stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtini pokyčiai: nuo finansinės naštos atvykstantiems sumažinimo iki efektyvesnės integracijos. Praėjusią savaitę Seime patvirtintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto pateikimas. Jame numatytos permainos gali padėti kuriant palankesnes sąlygas užsieniečiams studijuoti Lietuvoje. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo nuomone, dėl ir taip mažėjančio studentų skaičiaus aukštosios mokyklos praranda dalį finansavimo. Studentų iš užsienio pritraukimas padėtų užtikrinti didesnes lėšas studijų sąlygų gerinimui. Jeigu teisinė sistema būtų palankesnė, tikėtina, kad baigę studijas užsieniečiai noriau ieškotų darbo Lietuvoje. Dabar jų įdarbinimo rodiklis siekia tik 7 proc.  Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte numatyta perpus sumažinti rinkliavą už laikino leidimo gyventi (LLG) išdavimą ir keitimą, atleisti nuo rinkliavos vieną kartą, kai studentas baigia studijas bei sutrumpinti LLG išdavimo ir keitimo trukmę vienu mėnesiu. Taip pat, siekiama panaikinti darbo laiko ribojimą bakalauro studentams, nes Skaityti plačiau

Praėjusiais metais LR Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas: nuo 2024 m. mokslo ir studijų institucijos iki 20 proc. finansavimo galės gauti už studijų kokybės rezultatus. Šiuo metu vyksta pirminis rodiklių, už kuriuos bus skiriamas skatinimas, kūrimo etapas. Jau dabar kyla grėsmė, kad gera idėja taps dar vienu absurdišku biurokratiniu mechanizmu. Seimo sprendimu numatyti šeši formalieji kriterijai: studijų rezultatyvumas, tarptautiškumas, studentų įsidarbinimas į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjeros sėkmė, studijų prieinamumas bei paramos studijoms pritraukimas. Šiuo metu specialiai suburtoje darbo grupėje yra diskutuojama, kokius rodiklius pagal kiekvieną iš pateiktų kriterijų turėtų pasiekti aukštoji mokykla, kad gautų skatinamąjį finansavimą. Ir čia atsiskleidžia Lietuvos švietimo sistemos sustabarėjimas: institucijų atstovai skatina vertinti pagal tai, ką apskaičiuoti būtų paprasta, o ne ieškoti esminių problemų sprendimų.  Pavyzdžiui, studijų tarptautiškumą siūloma matuoti pagal iš užsienio į Lietuvą atvykstančių studentų skaičių, tačiau į pagal mainų programas išvykstančių studijuoti lietuvių rodiklius atsižvelgti nenorima. Bet juk Skaityti plačiau

Prieš kiek daugiau kaip du mėnesius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų parlamentas vadovavimą Studentų atstovybei (SA) patikėjo psichologijos antrakursei Ievai Vengrovskajai. Jai tai jau antra prezidentės kadencija. Kas tave paskatino tęsti vadovavimą VDU SA? Nėra vienos priežasties, kuri paskatino kandidatuoti į prezidentės poziciją antrai kadencijai. Priimti galutinį sprendimą padėjo supratimas, kad dar turiu viziją ir tikslų, kuriuos noriu pasiekti ateinančiais metais. Aišku, prie šių priežasčių prisidėjo ir tai, kad aplinkiniai žmonės palaikė ir ragino kandidatuoti. Kas buvo sudėtingiausia praėjusiais metais?  Atrodo, kad viskas buvo ir sudėtinga, ir lengva vienu metu. Metų pradžioje buvo sunku suprasti, ką veikiu, kas turėtų būti prioritetas, ką ir kam galiu deleguoti. Metų eigoje buvo sunku suvokti, kiek daug skirtingų veiklų yra, kokie biurokratiniai mechanizmai mane supa ir kad nepavyks įgyvendinti visų tikslų, kuriuos pati išsikėliau su komanda. Metai ėjo lėtai ir prabėgo taip greitai, tad supratau, kad noriu mėgautis kiekvienu iššūkiu. Kokiais pasiekimais gali pasidžiaugti? Skaityti plačiau