Praėjusiais metais LR Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas: nuo 2024 m. mokslo ir studijų institucijos iki 20 proc. finansavimo galės gauti už studijų kokybės rezultatus. Šiuo metu vyksta pirminis rodiklių, už kuriuos bus skiriamas skatinimas, kūrimo etapas. Jau dabar kyla grėsmė, kad gera idėja taps dar vienu absurdišku biurokratiniu mechanizmu.
Seimo sprendimu numatyti šeši formalieji kriterijai: studijų rezultatyvumas, tarptautiškumas, studentų įsidarbinimas į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjeros sėkmė, studijų prieinamumas bei paramos studijoms pritraukimas.
Šiuo metu specialiai suburtoje darbo grupėje yra diskutuojama, kokius rodiklius pagal kiekvieną iš pateiktų kriterijų turėtų pasiekti aukštoji mokykla, kad gautų skatinamąjį finansavimą. Ir čia atsiskleidžia Lietuvos švietimo sistemos sustabarėjimas: institucijų atstovai skatina vertinti pagal tai, ką apskaičiuoti būtų paprasta, o ne ieškoti esminių problemų sprendimų.
Pavyzdžiui, studijų tarptautiškumą siūloma matuoti pagal iš užsienio į Lietuvą atvykstančių studentų skaičių, tačiau į pagal mainų programas išvykstančių studijuoti lietuvių rodiklius atsižvelgti nenorima. Bet juk išvykęs studentas įgyja tarptautinės patirties, naujų žinių ir grįžęs gali pasiekti dar geresnių rezultatų. Ar tai nėra studijų kokybė?
Jau nekalbu apie tai, kad pasiūlius atsižvelgti, kiek lietuvių studentų aukštesnės pakopos studijas nusprendžia tęsti prestižiniuose pasaulio universitetuose ar pagal specialybę įsidarbina užsienyje, atsakoma „Neturime tokių duomenų, kad galėtume vertinti“. Nors tokie faktoriai taip pat atspindi kokybišką studento parengimą. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, o problemų, kurias galėtume spręsti pritaikant skatinimo mechanizmą, yra nemažai.
Studijų rezultatyvumas: neturime kokybiškai nacionaliniu lygmeniu veikiančio studentų nuomonės surinkimo įrankio. Pasitikėkime studentų vertinimu ir sukurkime patogią apklausos priemonę! Tokį rodiklį finansavimo modeliuose taiko tokios šalys kaip Suomija ar Nyderlandai. Laikas ir mums ištraukti galvas iš smėlio ir įsiklausyti į tai, ką sako studentai. Be to, įrankis padėtų ne tik gerinti studijų kokybę, bet ir atlikti nacionalinę studijų stebėseną.
Vertinant studijų rezultatyvumą siūloma atsižvelgti ir į studijas pabaigusių studentų dalį. Čia svarbu suprasti, ką mes matuojame. Reikia nubrėžti ribą tarp nubyrėjimo, kurį toleruojame, kai studentas ieško savęs, ir studijų nutraukimo, kurį sukelia nekokybiškas mokymosi turinys ar akademinės pagalbos trūkumas. Optimalus variantas – neriboti laisvo pasirinkimo, bet ir skatinti aukštųjų mokyklų dėmesį studentui ne kaip „krepšeliui“, o kaip asmenybei. Negalime pamiršti ir doktorantų. Naujausio Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) tyrimo duomenimis, beveik kas penktas doktorantas teigia, jog nutrauks studijas neįgijęs daktaro laipsnio. Tokius ketinimus lemia nepakankamas įsitraukimas į studijų procesą ir nepalankūs instituciniai veiksniai (LJMS tyrimas).
Apie studijų tarptautiškumo rodiklius jau užsiminiau, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad svarbus ne tik studentų, bet ir akademinio personalo mobilumas siekiant kokybiškesnių studijų.
Studentų įdarbinimo į mokslo, meno ir studijų veiklas mastą lengviausiai galima suskaičiuoti pagal Lietuvos mokslo tarybos mokslinių tyrimų konkursuose laimėjusių ar į juos pretendavusių studentų skaičių. Kita vertus, tai tik maža dalis to, ką galima skatinti remiantis šiuo kriterijumi. Reikėtų nepamiršti ir aukštosiose mokyklose studijų ar mokslo srityse dirbančių studentų.
Absolventų karjeros sėkmė galėtų būti matuojama ne tik pagal karjerą Lietuvoje, bet ir prieš tai minėtą pasisekusį įsidarbinimą užsienyje. Gyvendami globaliame pasaulyje negalime žiūrėti vien į savo daržą tik todėl, kad neturime statistikos, kuria galėtume įvertinti išvykusių studentų karjeros sėkmę. Skatinkime ir už tai, kad absolventai rinktųsi magistrantūros ir doktorantūros studijas, nes kol kas tęsiančių studijas aukštesnėje pakopoje procentas Lietuvoje nesiekia Europos vidurkio.
Vertinant studijų prieinamumą reikia atsižvelgti ne tik į centralizuotai Valstybinio studijų fondo teikiamą paramą (tarsi didėjantis stipendijas gaunančių skaičius reikštų geresnį prieinamumą), bet ir matuoti tiesioginę aukštosios mokyklos teikiamą pagalbą individualių poreikių turintiems asmenims. Tam aukštosios mokyklos turi pateikti detalias ataskaitas, kaip ir kiek prisideda prie prieinamumo gerinimo. Tik tuomet galima kalbėti apie papildomą skatinimą. Lygiai toks pat atskaitingumas reikalingas ir vertinant paramos studijoms pritraukimą.
Galiausiai, visame šiame vertinimo procese reikia nepamiršti vieno – papildomo finansavimo galimybė yra paskatinimas daryti geriau, bet jokiu būdu nekelti nereikalingos konkurencijos. Jos ir taip pakanka studijų krepšelių varžybose. Šis mechanizmas turėtų skatinti kiekvieną aukštąją mokyklą pralenkti pačiai save: finansavimui pradėjus veikti, reikia stebėti pozityvių pokyčių ir augimo dinamiką, už kurią irgi būtų skiriama piniginė paskata.
Vytautas Kučinskas yra Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas. LSS atstovauja studentams nacionaliniu lygmeniu ir vienija Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldas.