Naujienos

Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji. Populiariausios informatikos ir technologijų studijos Atsižvelgiant į darbo rinkoje išaugusį IT specialistų poreikį, išskiriama nauja informatikos, informacijos sistemų, programos sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupė, kuriai universitetuose skiriama 700 valstybės finansuojamų studijų vietų. Tai 20 proc. daugiau nei buvo skirta 2014 m. „Džiugu, kad valstybėje vis daugėja šių studijų programų profesionalų, tačiau socialinius mokslus ištinka krizė. Populiarieji mokslai valstybę verčia ne ieškoti papildomų finansų, o apkarpyti lėšas, kurios yra skirtos socialiniams mokslams“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Anot P. Baltoko, tai kelia nerimą, nes nebelieka balanso ir darnos Skaityti plačiau

Pasibaigus dar vieneriems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vasarą mokslus baigę moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d. imtinai. Tai reiškia, kad pasibaigus šiam laikotarpiui, jei jaunuoliai neįstos mokytis toliau, jie nepateks į valstybės lėšomis draudžiamųjų sąrašus. Jei jie neįsidarbins, turės savarankiškai draustis ir mokėti PSD įmokas. Jei jaunuoliai nuspręstų tęsti nuolatines studijas, jie būtų draudžiami valstybės ir patiems nereikėtų mokėti PSD įmokų. VLK primena, jei jaunuoliui įsidarbins, už juos PSD įmokas mokės darbdavys, jei nuspręs užsiimti individualia veikla, šias įmokas turės savarankiškai susimokėti „Sodrai“, o jei pradės individualią veiklą pagal verslo liudijimą – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei jaunam žmogui nėra galimybės verstis darbine veikla, jam reikėtų užsiregistruoti darbo biržoje – įgijus bedarbio statusą valstybė jaunuolį apdraus PSD. Tai bus laikina socialinė apsauga ir valstybės pagalba, kol jaunuolis suras nuolatinę veiklą. Skaityti plačiau

Liepos 4-6 dienomis vyko Lietuvos studentų sąjungos sąskrydis. Švenčionių rajone, šalia Galono ežero, savo stovyklavietes įkūrė studentai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Antrą kartą vykęs sąskrydis šiais metais sukvietė net 150 studentų. „Šiandien čia, susirinkome tam, kad visi kartu galėtume smagiai pabūti, pabendrauti. Smagu, kad šiemet mūsų susirinko tiek daug. Toki susibūrimai, neoficialioje aplinkoje, visuomet stiprina Lietuvos studentų sąjungos bendradarbiavimą, tvirtina ryšius“ – atvykusius sąskrydžio atidaryme pasveikino Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. LSS sąskrydį šiais metais organizavo savanorės Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto studentų savivaldos. Antrą kartą vykusiame renginyje skambėjo muzika, buvo deginami laužai, prie kurių studentai galėjo plėsti savo pažinčių ratą, dalintis patirtimi, bei linksmai leisti laiką. Sąskrydyje vyko tinklinio turnyras, kurio metu studentų atstovybės iš įvairių Lietuvos miestų varžėsi dėl LSS prezidento taurės. Visą dieną vykusių varžybų nugalėtojais tapo Kauno kolegijos studentų atstovybė. „Kas suburia Lietuvos studentų savivaldų atstovus į šį sąskrydį? Tai galimybė praleisti Skaityti plačiau

Birželio 15-16 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vykdė apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti studentų nuomonė apie rezultatų vertinimą skirtingose aukštosiose mokyklose bei studijų programose. Apklausoje dalyvavo 2361 studentas. Tyrimo aktualumas grindžiamas šią savaitę Seime svarstoma Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisa, kuria siekiama įtvirtinti „gerai besimokančio“ studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis aukštesnis nei „7“ ir neturinčio akademinių skolų. LSS atliktas tyrimas atskleidė, kad 81 proc. studentų mano, kad vienose aukštosiose mokyklose yra lengviau gauti įvertinimą „7“ negu kitose. „Vertinimo kultūra skirtingose aukštosiose mokyklose, netgi skirtingose tos pačios aukštosios mokyklos katedrose skiriasi, tai reiškia, kad vienose aukštosiose mokyklose ar studijų programose gauti „7“ yra lengviau arba sunkiau nei kitose. Įstatyme reiktų įtvirtinti, jog visi gerai besimokantys galėtų gauti Valstybės finansavimą savo studijoms“, – sako P. Baltokas. Panaši studentų nuomonė ir kalbant apie vertinimą skirtingose studijų srityse. 87 proc. apklaustųjų teigia, kad vienose studijų srityse yra lengviau arba sunkiau gauti Skaityti plačiau

Šią savaitę Seime bus svarstoma Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisa, kuria siekiama įtvirtinti gerai besimokančio studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis didesnis nei „7“ ir neturinčio akademinių skolų. Manome, kad toks siūlymas nėra teisingas, kadangi: papildomi finansai tinkamam įstatymo įgyvendinimui nebus skiriami, o tai reiškia, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius studijų programoje išliks tas pats, t.y. studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamoje vietoje, perkopę „7“ vidurkį ir neturintys akademinių skolų nebūtinai gaus valstybės finansavimą; akademinė skola skirtingose aukštosiose mokyklose traktuojama nevienodai; vertinimo kultūra aukštosiose mokyklose ir studijų programose skiriasi, tai reiškia, kad vienose aukštosiose mokyklose ar studijų programose gauti „7“ yra lengviau arba sunkiau nei kitose. Paklausk Seimo nario: Kodėl mokydamasis geriau nei „7“ vis dėlto nebūtinai gausi valstybės finansuojamą vietą, nors LR Konstitucijoje ir teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje ar studijų programoje bus lengviau tapti „gerai besimokančiu“ nei kitoje? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje Skaityti plačiau

Mokslo metams artėjant į pabaigą Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai kviečiami į diplomų įteikimo šventes. Daugelis šiai šventei renkasi tradicišku jau vadinamą mantijos apsiaustą. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai stebisi šia tendencija ir kiekvienais metais verslu pavirstančia studijų baigimo švente. „Kasmet Lietuvos aukštąsias mokyklas baigia apie 25 tūkst. studentų. Didžioji dalis absolventų į diplomų įteikimo šventę keliauja su šiuo apdaru. Mantijos kaina svyruoja nuo 6 iki 20 eurų, Lietuvoje yra vos kelios įmonės nuomojančios mantijas, tad matematika čia paprasta“, – teigia LSS prezidentas Paulius Baltokas. Mantija – pigus apdaras diplomų teikimams? Kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai pastebi, kad studentams įsigyti išleistuvių suknelę ar kostiumą yra kelis kartus brangiau nei nuomotis mantiją. Vis dėlto Lietuvos studentų sąjungos tyrimas atskleidė, kad mantijos kaina skirtingose aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 6 iki 20 eurų. Brangiausiai mantijas nuomoja LCC Tarptautinis universitetas, šios aukštosios mokyklos studentams mantijos kainuoja 20 eurų. 18 eurų kainuojančias mantijas iš įmonės nuomojasi Skaityti plačiau

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas patvirtino Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kurioje gerai besimokančiu studentu laikomas studentas, kurio vidurkis aukštesnis nei 7 ir neturintis akademinių skolų. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritikuoja tokį siūlymą, teigdami, kad jis prieštarauja Vyriausybės programai ir yra neapgalvotas, tuo labiau neišdiskutuotas akademinėje bendruomenėje. Siūlymas prieštarauja Vyriausybės programai Vyriausybės programoje nurodoma, kad bus siekiama atsisakyti studentų skirstymo į dvi grupes: mokančius ir nemokančius už studijas. Studentai piktinasi, pasiūlymas, kuris jau kitą savaitę pasieks Seimą, ne tik neatsisako studentų skirstymo, bet ir sukurs keturias studentų kategorijas. LSS teigimu šis įstatymo pakeitimas suskirstytų studentus į keturias kategorijas: gerai besimokančius ir nemokančius už studijas, prastai besimokančius ir mokančius už studijas, prastai besimokančius ir nemokančius už studijas ir gerai besimokančius ir mokančius už studijas. Anot LSS prezidento Pauliaus Baltoko, didžiausia problema šioje sistemoje gerai besimokantys, tačiau už savo studijas mokantys studentai. „Imkime studijų programą, kurioje studijuoja 100 žmonių, dešimt iš Skaityti plačiau

Šiandien, birželio 11 d., Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai susitiko su naujai paskirta Švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene. Naujajai ministrei studentai įteikė simbolinį studijų programos aprašą, kuriame įvardino juos labiausiai kamuojančias aukštojo mokslo problemas ir palinkėjo ministrei per likusią kadencijos dalį jas aktyviai spręsti. Susitikimo metu studentai kėlė nuolatinėse ir ištęstinėse studijose studijuojančių studentų nelygybės problemą. „Transporto lengvatų įstatyme numatyta, kad nuolaidas transportui gauna tik nuolatinių studijų studentai. Tačiau, šiuo metu tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų studentai mokosi panašiu grafiku, netgi lanko tas pačias paskaitas, tad nuolaidų jiems reikia irgi tokių pačių. Šis ištęstinių studijų studentų diskriminavimas turėtų būti kuo greičiau panaikintas“, – teigia LSS prezidentas P. Baltokas. A. Pitrėnienė sutiko su studentų nuogąstavimu, anot jos ši problema turi būti sprendžiama kuo greičiau. Ministrė žadėjo paramą šiuo metu parlamentaro Juro Poželos įregistruotai LR Transporto lengvatų pataisai, kuria siekiama išlyginti ištęstinėse ir nuolatinėse studijose studijuojančių studentų teises. Studentų teigimu, vienas Skaityti plačiau

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį susitiko su Lietuvos studentų sąjungos atstovais, apžiūrėjo Saulėtekio alėjoje Vilniuje renovuojamus studentų bendrabučius ir aptarė, kaip būtų galima paskatinti renovacijos procesą. „Šiuo metu bendrabučių modernizavimo programoje dalyvauja 3 universitetai, 3 kolegijos,1 profesinio rengimo centras. Finansavimui iš „Jessica“ programos šiuo metu yra skirta 13 mln. Eurų, Vykdoma renovacija – aktualus klausimas studentams, nes studijuojantys jauni žmonės nori gražios, sutvarkytos aplinkos ir gyventi šilčiau. Džiaugiuosi vykdoma renovacija, po kurios visi pastatai pasieks C energetinę klasę“, – sako Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Šiuo metu pasirašyta 16 bendrabučių renovacijos sutarčių, rangos darbai vyksta 13-oje pastatų. „Būtina susikoncentruoti į naują 2014–2020 ES finansavimo laikotarpį, iš jo finansuoti tolesnius bendrabučių renovacijos projektus. Kalbėsiu su energetikos ministru artimiausiu metu ir, manau, tikrai išspręsime klausimą, kaip paskubinti renovaciją iš naujos finansinės perspektyvos. Siūlysiu peržiūrėti parinktų neefektyvių objektų sąrašą ir papildyti naujais viešosios paskirties objektais, kad kuo daugiau studentų bendrabučių gautų finansavimą renovacijai, tačiau tuo Skaityti plačiau