Naujienos

Mokslo metams artėjant į pabaigą Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai kviečiami į diplomų įteikimo šventes. Daugelis šiai šventei renkasi tradicišku jau vadinamą mantijos apsiaustą. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai stebisi šia tendencija ir kiekvienais metais verslu pavirstančia studijų baigimo švente. „Kasmet Lietuvos aukštąsias mokyklas baigia apie 25 tūkst. studentų. Didžioji dalis absolventų į diplomų įteikimo šventę keliauja su šiuo apdaru. Mantijos kaina svyruoja nuo 6 iki 20 eurų, Lietuvoje yra vos kelios įmonės nuomojančios mantijas, tad matematika čia paprasta“, – teigia LSS prezidentas Paulius Baltokas. Mantija – pigus apdaras diplomų teikimams? Kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai pastebi, kad studentams įsigyti išleistuvių suknelę ar kostiumą yra kelis kartus brangiau nei nuomotis mantiją. Vis dėlto Lietuvos studentų sąjungos tyrimas atskleidė, kad mantijos kaina skirtingose aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 6 iki 20 eurų. Brangiausiai mantijas nuomoja LCC Tarptautinis universitetas, šios aukštosios mokyklos studentams mantijos kainuoja 20 eurų. 18 eurų kainuojančias mantijas iš įmonės nuomojasi Skaityti plačiau

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas patvirtino Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kurioje gerai besimokančiu studentu laikomas studentas, kurio vidurkis aukštesnis nei 7 ir neturintis akademinių skolų. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritikuoja tokį siūlymą, teigdami, kad jis prieštarauja Vyriausybės programai ir yra neapgalvotas, tuo labiau neišdiskutuotas akademinėje bendruomenėje. Siūlymas prieštarauja Vyriausybės programai Vyriausybės programoje nurodoma, kad bus siekiama atsisakyti studentų skirstymo į dvi grupes: mokančius ir nemokančius už studijas. Studentai piktinasi, pasiūlymas, kuris jau kitą savaitę pasieks Seimą, ne tik neatsisako studentų skirstymo, bet ir sukurs keturias studentų kategorijas. LSS teigimu šis įstatymo pakeitimas suskirstytų studentus į keturias kategorijas: gerai besimokančius ir nemokančius už studijas, prastai besimokančius ir mokančius už studijas, prastai besimokančius ir nemokančius už studijas ir gerai besimokančius ir mokančius už studijas. Anot LSS prezidento Pauliaus Baltoko, didžiausia problema šioje sistemoje gerai besimokantys, tačiau už savo studijas mokantys studentai. „Imkime studijų programą, kurioje studijuoja 100 žmonių, dešimt iš Skaityti plačiau

Šiandien, birželio 11 d., Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai susitiko su naujai paskirta Švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene. Naujajai ministrei studentai įteikė simbolinį studijų programos aprašą, kuriame įvardino juos labiausiai kamuojančias aukštojo mokslo problemas ir palinkėjo ministrei per likusią kadencijos dalį jas aktyviai spręsti. Susitikimo metu studentai kėlė nuolatinėse ir ištęstinėse studijose studijuojančių studentų nelygybės problemą. „Transporto lengvatų įstatyme numatyta, kad nuolaidas transportui gauna tik nuolatinių studijų studentai. Tačiau, šiuo metu tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų studentai mokosi panašiu grafiku, netgi lanko tas pačias paskaitas, tad nuolaidų jiems reikia irgi tokių pačių. Šis ištęstinių studijų studentų diskriminavimas turėtų būti kuo greičiau panaikintas“, – teigia LSS prezidentas P. Baltokas. A. Pitrėnienė sutiko su studentų nuogąstavimu, anot jos ši problema turi būti sprendžiama kuo greičiau. Ministrė žadėjo paramą šiuo metu parlamentaro Juro Poželos įregistruotai LR Transporto lengvatų pataisai, kuria siekiama išlyginti ištęstinėse ir nuolatinėse studijose studijuojančių studentų teises. Studentų teigimu, vienas Skaityti plačiau

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį susitiko su Lietuvos studentų sąjungos atstovais, apžiūrėjo Saulėtekio alėjoje Vilniuje renovuojamus studentų bendrabučius ir aptarė, kaip būtų galima paskatinti renovacijos procesą. „Šiuo metu bendrabučių modernizavimo programoje dalyvauja 3 universitetai, 3 kolegijos,1 profesinio rengimo centras. Finansavimui iš „Jessica“ programos šiuo metu yra skirta 13 mln. Eurų, Vykdoma renovacija – aktualus klausimas studentams, nes studijuojantys jauni žmonės nori gražios, sutvarkytos aplinkos ir gyventi šilčiau. Džiaugiuosi vykdoma renovacija, po kurios visi pastatai pasieks C energetinę klasę“, – sako Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Šiuo metu pasirašyta 16 bendrabučių renovacijos sutarčių, rangos darbai vyksta 13-oje pastatų. „Būtina susikoncentruoti į naują 2014–2020 ES finansavimo laikotarpį, iš jo finansuoti tolesnius bendrabučių renovacijos projektus. Kalbėsiu su energetikos ministru artimiausiu metu ir, manau, tikrai išspręsime klausimą, kaip paskubinti renovaciją iš naujos finansinės perspektyvos. Siūlysiu peržiūrėti parinktų neefektyvių objektų sąrašą ir papildyti naujais viešosios paskirties objektais, kad kuo daugiau studentų bendrabučių gautų finansavimą renovacijai, tačiau tuo Skaityti plačiau

Birželio 3 d. Lietuvos studentų sąjunga kreipėsi į LR Seimo narius dėl Darbo kodekso pokyčių. Kreipimesi nurodoma, kad LSS palaiko planuojamus Darbo kodekso pakeitimus, kadangi rinkos sąlygos keičiasi greitai ir naujoms, veržlioms įmonėms, sukurtoms studentų ir neseniai studijas baigusių žmonių, būtina galimybė greitai ir efektyviai persiorientuoti į naują produktą ar rinką. Su kreipimosi tekstu galite susipažinti čia: raštas Seimo nariams dėl DK

Šiandien, birželio 2 d. Lietuvos studentų sąjunga pristato tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015”. Trečią kartą atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti efektyvesnių būdų su juo kovoti. „Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Studentų atstovai džiaugėsi, kad akademinio nesąžiningumo mastai aukštosiose mokyklose šiek tiek sumažėjo, tačiau  tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai studentų iš nesąžiningo elgesio formų dažniausiai pasitaikančiomis laiko nesąžiningumą atliekant savarankiško darbo užduotis, šią veiklą paplitusia laiko 61 proc. studentų, ir nesąžiningą elgesį viešų atsiskaitymų metu (48 proc.). Nesąžiningiausi – biomedicinos ir fizinių mokslų studentai Akademinio sąžiningumo lygis pakankamai ženkliai skiriasi lyginant įvairias studijų sritis. Sąžiningiausi – menų Skaityti plačiau

Keturi Seimo nariai, tarp jų ir kandidatė į Švietimo ir mokslo ministrės pareigas Audronė Pitrėnienė pateikė Seimui projektą dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo. Projekte siūloma vertinimo skalėje pervadinti septynetą (iki šiol reiškusį „vidutiniškai“) teigiant, kad balas 7-yni nuo šiol reiškia „pakankamai gerai” ir su šiuo balu sieti studentų finansavimą. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį kandidatės į Švietimo ir mokslo ministrės pareigas siūlymą kritikuoja, teigdami, kad toks mokslo ir studijų įstatymo keitimas, nekeičiant dabartinio studentų krepšelio skirstymo, sukurs sistemą,  kurioje turėsime milžinišką akademinės skolos kainą, keturias studentų kategorijas ir geru balu įstojusių studentų privilegijavimą. „Šiame siūlyme numatyta, kad studentai, gavę valstybės finansuojamą studijų krepšelį jį išlaikytų tuo atveju, jei jų vidurkis būtų didesnis nei 7-ynį ir jie neturi akademinių skolų. Jei šis asmuo rotacijos metu visgi turi akademinę skolą arba jo vidurkis nukrenta žemiau septynių, jo krepšelis atitenka kitam toje studijų programoje geriausiai besimokančiam studentui, kai pastarojo vidurkis yra septyni Skaityti plačiau

Gegužės 14-15 d. Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) Ministrų susitikime ir ketvirtajame Bolonijos proceso politikos forume priimtas Jerevano komunikatas, kuriuo ministrai sutarė  dėl aukštojo mokslo prioritetų, iki 2018 m. Jerevano komunikate numatyti valstybių dalyvaujančių Bolonijos procese, tarp jų ir Lietuvos, įsipareigojimai aukštojo mokslo srityje. Reikėtų pastebėti, kad praėjus daugiau nei 15-ai metų po 1999 m. pasirašytos Bolonijos deklaracijos, kurioje buvo įvirtinti tokie siekiai kaip: aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas Europoje, švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai, aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas ir kt., didžiąją dalį tikslų vis dar siekiama įgyvendinti. Galima pasidžiaugti, kad Ministrai svarbiausiais prioritetais laiko: į studentą orientuotą mokymąsi, socialinę aukštojo mokslo dimensiją, didesnę akademinę laisvę bei geresnį aukštojo mokslo prieinamumą. Taip pat ministrai įsipareigojo studentų atstovus pripažinti visateisiais partneriais priimant su aukštuoju mokslu susijusius sprendimus ir siekiant aukštojo mokslo kokybės gerėjimo. Studentų atstovai pabrėžia, kad Skaityti plačiau

Artėjant vasarai vaikai, paaugliai ir studentai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų; tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių veiklos sričių įmonėms. Tačiau tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir savo pareigas. Todėl jau šią savaitę Valstybinė darbo inspekcija (VDI), bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centrais, pradeda jaunimo vasaros konsultacijas. Konsultacijos jaunimui vyks teritorinių darbo biržų Jaunimo darbo centruose visą gegužės mėnesį ir birželio pradžioje. Šių renginių grafikas yra paskelbtas VDI interneto svetainėje www.vdi.lt ir Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje www.ldb.lt . Grafike nurodytu laiku norinčiųjų pasitarti dėl jaunų asmenų įdarbinimo ypatumų, išsamiau sužinoti, kokios turi būtų darbo sąlygos, darbo laikas, galimi atlikti darbai ir pan., lauks inspektoriai – darbo teisės specialistai. VDI primena: kokio amžiaus jaunasis darbuotojas būtų, svarbiausia, kad jis įsidėmėtų – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys Skaityti plačiau

2015 m. balandžio 29 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pateikė LR Seimo peticijų komisijai daugiau nei 4 000 studentų pasirašytą peticiją, kuria siekiama pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą. Anot studentų atstovų, galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija sukuria nepagrįstai prastesnes sąlygas kolegijų absolventams įsidarbinti Valstybės tarnyboje. Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo 7 str. numato, kad A lygio Valstybės tarnautojų pareigas gali užimti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. LSS atstovai mano, kad nuostata, leidžianti kolegijų absolventams užimti tik B arba C lygio tarnautojų pareigas, diskriminuoja kolegijų absolventus ir nepagrįstai apribojant jų galimybes įsidarbinti darbo vietose, adekvačiose įgytam išsilavinimui. LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, bakalauro (universitetinės) ir profesinio bakalauro (kolegijinės) laipsniai savo turiniu ir apimtimi nėra atskirti esminiais skirtumais ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, tad absolventai turi turėti lygias galimybes Valstybės tarnyboje. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų, tad keista, kad vieni gali užimti aukštesnes pareigas nei Skaityti plačiau