Autorius: admin

Rugsėjo 19-20 dienomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos prezidentų, administratorių ir finansininkų mokymai. Dvi dienas dalyviai laikėsi kareivinių režimo – klausėsi mokymų, nakvojo akademijos patalpose, žygiavo rikiuotėje ir drauge su kariūnais pietavo, vakarieniavo bei pusryčiavo valgykloje. Apie organizacijų finansinių dokumentų valdymą ir atskaitomybę valstybės institucijoms dalyviams pasakojo buvusi Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkė, UAB „Verslo valdymo konsultacijos“ vadovė Silvinija Simonaitytė. Savivaldų atstovai išgirdo daug naudingos informacijos ir teiravosi patarimų teisingai dokumentacijai, dalinosi patirtimi su kolegomis. Po mokymų LKA Kariūnų tarybos nariai dalyviams rodė naudojamą ginkluotę, pasakojo apie kariūnų studijas bei leido taiklumą išmėginti lazeriniame tire. Vakare studentų atstovų jėgas išbandė kariūnų kliūčių ruožas, kuriame buvo išbandyta ištvermė bei atiduotos paskutinės jėgos. Antrąją dieną pasitikę rytine mankšta ir kareiviškais pusryčiais, mokymų dalyviai kalbėjo apie naujas sąjungos veiklas, projektus bei artėjančią Tarptautinę studentų dieną. Po paskutinės rikiuotės kupini įspūdžių studentai paliko LKA ir rinkosi LSS Skaityti plačiau

Vakar, rugsėjo 21 d., buvo įregistruota nauja LR Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuria siekiama „gerai besimokančio piliečio“ sąvoką sieti ne su pažymių vidurkiu, o su studijų programos tikslų įgyvendinimu. Nauja pataisa siūloma gerai besimokančiais studentais laikyti tuos, kurie yra įvykdę aukštosios mokyklos tvarka studijų plane numatytus einamojo žinių patikrinimo reikalavimus, yra surinkę ne mažiau kaip 45 kreditus per vienerius studijų metus ir neturi akademinių skolų. Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko, tokia gerai besimokančio piliečio apibrėžtis skatintų progresyvų požiūrį į studijas ir jų vertinimą. „Panašus modelis, kai studijų finansavimas siejamas su įgytomis kompetencijomis (ar jų išraiška tarptautiniais ECTS kreditais), o ne su jų įvertinimu pažymiu egzistuoja Danijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse. Manome, kad „gerai besimokančio piliečio“ sampratos, o kartu ir finansavimo siejimas su per metus surinktais ECTS kreditais atvers kelius laisvesnėms studijų programoms aukštosiose mokyklose, suteikiant studentams galimybę planuotis savo krūvį per numatytą laikotarpį. Tai leis rinktis Skaityti plačiau

Šiandien, rugsėjo 17 d., vykusiame studentų atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų susitikime pristatyta Lietuvos studentų sąjungos pozicija dėl „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo. Susitikime dalyvavo Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaite-Žvinienė, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Šiuo metu Seime yra pateikta Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kurioje siūloma gerai   besimokančiais laikyti studentus, kurių akademinių rezultatų vidurkis yra geresnis nei „septyni“. LSS griežtai prieštarauja šiam siūlymui. Dar pavasarį LSS atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis studentų teigia, jog skirtingose aukštosiose mokyklose bei skirtingose studijų programose pažymio „septyni“ vertė skiriasi, kadangi Lietuvoje nėra vieningos rezultatų vertinimo kultūros, taip pat studentų atstovai pabrėžia, kad modernus požiūris į aukštąjį mokslą vakarų šalyse daugiau siejamas su studentų įgyjamomis kompetencijomis, o ne su jų įvertinimu balais. „Problema dėl „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo sprendžiama jau kelis metus. Vieningas sutarimas Skaityti plačiau

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui nusprendus į darbotvarkę sugrąžinti siūlymą įteisinti septynių balų vidurkį kaip gerai besimokančio studento kriterijų, studentija svarstys visas įmanomas priemones užkirsti kelią šio sprendimo priėmimui ir pristato galimą rotacijos mechanizmo alternatyvą. Savo bendroje pozicijoje Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS) teigia, jog naujasis rotacijos mechanizmas gali būti siejamas ne su konkrečiu balu, o su studijų programos įgyvendinimo rezultatais. „Sprendimų priėmėjams nesileidžiant į diskusijas su studentais ir tvirtinant ydingą rotacijos mechanizmąneatsižvelgus į galimus kitokius variantus, nutarėme patys siūlyti savo alternatyvą, kuri šiuo metu atrodo ir tinkamesnė, ir priimtinesnė visoms suinteresuotoms šalims – studentams ir, drįstame teigti, aukštosioms mokykloms. Tikimės, jog noras susieti studijų finansavimą su kreditais ir studijų plano įgyvendinimu taps pagrindu naujoms diskusijoms ir leis išlipti išpasenusio mąstymo modelio, kuris mus nuves ne kur kitur, o į dar vieną Konstitucinio Teismo išaiškinimą“, – teigia LSS prezidentas Paulius Baltokas. Pagal studentų Skaityti plačiau

Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji. Populiariausios informatikos ir technologijų studijos Atsižvelgiant į darbo rinkoje išaugusį IT specialistų poreikį, išskiriama nauja informatikos, informacijos sistemų, programos sistemų, sveikatos informatikos, matematikos ir kompiuterių mokslo studijų krypčių grupė, kuriai universitetuose skiriama 700 valstybės finansuojamų studijų vietų. Tai 20 proc. daugiau nei buvo skirta 2014 m. „Džiugu, kad valstybėje vis daugėja šių studijų programų profesionalų, tačiau socialinius mokslus ištinka krizė. Populiarieji mokslai valstybę verčia ne ieškoti papildomų finansų, o apkarpyti lėšas, kurios yra skirtos socialiniams mokslams“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Anot P. Baltoko, tai kelia nerimą, nes nebelieka balanso ir darnos Skaityti plačiau