Naujienos

Viktorija Kurmanskytė – Vilniaus kolegijos studentų atstovybės (VIKO SA) prezidentė. Užimti šias pareigas bankininkystės studentę paskatino noras veikti studentų labui. Ji sako, kad norint padėti studentams, pirmiausia, reikia suprasti jų poreikius. Kviečiame susipažinti su Viktorija iš arčiau! Kaip sugalvojai prisijungti prie VIKO SA?  Prie SA prisijungiau pirmo kurso viduryje tapusi socialinių ir akademinių reikalų koordinatore. Į šią poziciją atėjau norėdama įgyti daugiau kompetencijų ir žinių, kaip veikia organizacija, ką joje galima nuveikti ir kiek jos nariai gali padaryti studentų labui. Ką veikei SA prieš tapdama prezidente?    Prieš tapdama VIKO SA prezidente, buvau fakultetinės Studentų atstovybės socialinių ir akademinių reikalų koordinatorė. Vėliau tapau centrinio biuro socialinių ir akademinių reikalų vadove. Kas tave paskatino kandidatuoti į šį postą?  Apie kandidatavimą į šią poziciją galvojau tik atėjusi į centrinį biurą, jaučiausi motyvuota: norėjau veikti studentų labui drauge su visa Studentų atstovybe. Apsispręsti man padėjo ir VIKO SA alumni, kurie išklausę mano idėjas ir Skaityti plačiau

Ukrainos studentų asociacija, bendradarbiaudama su Europos studentų sąjunga, parengė rezoliuciją, kurioje Europos sąjungos šalių lyderiai raginami suteikti ES kandidatės statusą Ukrainai.  Dokumente nurodoma, kad kelią europietiškų vertybių link Ukrainos žmonės pasirinko dar 2014 m. revoliucijos metu. Šį sieki, kaip šalies vystymosi tikslą, Konstitucijoje įtvirtino ir Aukščiausioji Rada. Be to, Ukraina yra sudariusi Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, kurioje numatyti būtini pokyčiai įvairiose valstybės srityse, siekiant galimybės įstoti į Europos Sąjunga. „Mes suprantame, koks svarbus šis sprendimas yra ukrainiečiams, tai aiškiai deklaruoja ir Ukrainos studentų asociacija, todėl su studentų sąjungomis iš 40 šalių aktyviai raginame valstybių lyderius Europos vadovų taryboje priimti teisingą sprendimą“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Paulius Vaitiekus. Rezoliuciją dėl palaikymo suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą Europos studentų sąjungoje patvirtinta vienbalsiai.

Vyriausybė pritarė papildomų 900 tūkst. eurų skyrimui ukrainiečių tikslinėms stipendijoms. Šis sprendimas leis užtikrinti paramą ir vasaros mėnesiais. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį sprendimą sveikina, tačiau atkreipia dėmesį, kad finansinė parama reikalinga ir prieš karą studijas Lietuvoje pradėjusiems Ukrainos piliečiams. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja beveik 400 ukrainiečių, atvykusių čia nuo Rusijos pradėto karo pradžios. Kas mėnesį jiems yra skiriama 300 eurų dydžio tikslinė stipendija.  „Džiugu, kad Ministerija išgirdo studentų sąjungos argumentus ir stipendiją ukrainiečiai gaus ir vasaros laikotarpiu. Galbūt, kai kam tai pasirodys nesuprantama, kadangi lietuviams stipendijos vasarą nėra mokamos, tačiau turime suvokti du dalykus. Pirma, studentų iš Ukrainos finansinė situacija yra labai sudėtinga. Antra, studijas jie pradėjo ne nuo mokslo metų ar semestro pradžios, todėl jos gali būti individualizuotos ir galimai tęsis ilgiau nei įprastai“, – apie situaciją pasakoja LSS Tarybos narė, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentė Ieva Vengrovskaja. Ji taip pat kelia klausimą, kodėl tikslinės Skaityti plačiau

Artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas, būsimiems studentams reikia apsispręsti: studijuoti universitete ar kolegijoje? Jau dabar kyla nemažai klausimų, kuo skiriasi studijos skirtingose įstaigose, jei dauguma studijų programų yra panašios. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad dabartiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymai gali dar labiau sumažinti takoskyrą tarp universitetų ir kolegijų. Nuo 2000 m. Lietuvoje veikia binarinė aukštojo mokslo sistema. Tai reiškia, kad greta universitetinių studijų veikia koleginės studijos. Pagal šį modelį universitetai yra labiau orientuoti į teorines žinias, mokslinius tyrimus ir aukšto lygmens profesionalųjį meną, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama pasirengimui profesinei veiklai, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir profesionaliam menui.  Šiuo metu akademinėje bendruomenėje daug diskusijų kelia ŠMSM parengtų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų poveikis binarinei aukštojo mokslo sistemai. Juose numatoma, kad tam tikri universitetai galės vykdyti trumpąsias ir profesinio bakalauro studijas (orientuotas į profesinį parengimą), o kolegijose bus galima pasirinkti profesinės magistrantūros studijas.  „Tokie pakeitimai gali stipriai sujaukti Skaityti plačiau

Praėjusią savaitę Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) administruojanti UAB „Mecenatum“ pasirašė sutartį su siuntų paslaugų įmone „LP Express“. Pagal susitarimą, nuo rudens studentai pažymėjimą galės gauti ne tik į namus, bet ir užsisakyti jį į paštomatą. Taip pat planuojama plėsti LSP atsiėmimo punktų tinklą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Stengiamės nuolat tobulinti LSP projektą, kad jis būtų patrauklus studentams ir atlieptų jų įpročius, – teigia LSP projekto vadovė Greta Grunskytė. – Praėjusiais metais atnaujinome LSP užsakymo sistemą bei internetinę svetainę, todėl studentai pažymėjimą gali užsisakyti daug patogiau tiek naudodamiesi kompiuteriu, tiek išmaniuoju telefonu.“ G. Grunskytė atskleidžia, kad planuojama ir LSP skaitmenizacija: „Apie šį poreikį girdime tiek iš studentų, tiek patys jį suprantame, todėl ieškome partnerių, kurie tai įgyvendintų. Tikimės, kad jau kitais metais studentai galės naudotis skaitmeniniu LSP.“ LSP yra reikalingas kiekvienam studentui, nes šis dokumentas įrodo jo, kaip studento, statusą. Pateikus pažymėjimą suteikiama viešojo transporto lengvata: nuolatinių studijų studentai tarpmiestiniu viešuoju transportu Skaityti plačiau

Prieš kiek daugiau kaip du mėnesius Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybė (KTU SA) išrinko naują prezidentą – elektros inžinerijos ketvirtakursį Daną Černecką. Įsibėgėjus jo kadencijai, kviečiame iš arčiau susipažinti su KTU SA vadovu, jo tikslais bei pomėgiais.  Kodėl atėjai į atstovybę? Atėjau į atstovybę, nes mokykloje nelabai įsitraukiau į popamokines veiklas, todėl įstojus į universitetą atsirado noras kompensuoti tai. Ką veikei ir ką pasiekei prieš tapdamas KTU SA prezidentu? Buvau KTU Elektros ir elektronikos Studentų atstovybės organizacinių reikalų koordinatorius. Vėliau tapau to pačio padalinio pirmininku. Kartu su komanda pavyko atkurti tuo metu nusilpusią akademinę padalinio veiklą, iškelti atstovybės nario, kaip kompetentingo akademinių procesų žinovo, autoritetą prieš universiteto administraciją.  Kas paskatino tave kandidatuoti ir siekti šios pozicijos? KTU SA yra gan daug pasiekusi ir tikrai džiugiuosi girdėdamas, kad daug dėmesio skiriame studijų kokybei ir atstovavimui. Tačiau sau dar turime atsakyti į klausimą, ar tikrai kokybė yra geriausia, kokia galėtų būti.  Kita Skaityti plačiau

Augustas Baltrėnas – Lietuvos studentų sąjungos Organizacijos stiprinimo vadovas.   Tradiciniai ritualai ir rutinos – veiksniai, kuriais yra paremtos stiprių organizacijų kultūros. Tačiau tai ne tik procesai, kurie yra tęsiami ilgą laiką: tradicijos atlieka svarbią funkciją organizacijos kultūroje. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad tradicijomis nereikia sekti aklai, nes toks požiūris gali nuvesti nekūrybiškumo ir kultūrinio nelankstumo keliu. Tradicijos, kurios nekenkia Taigi, kas iš tų tradicijų? Pasikartojantys veiksmai ir ritualai, kurie yra žinomi kiekvienam, suteikia tai, į ką organizacijos narys gali „įsikibti“, gerbti ar tęsti, padeda užmegzti ar stiprinti ryšį tarp žmonių. Puoselėjant tradicijas, kuriamos bendros patirtys ir istorijos, žmonės susiejami tarpusavyje, stiprinamas priklausymo bendruomenei jausmas, organizacijos identitetas, kuriama įtrauki darbo aplinka. Svarbu suprasti, kad tradicijos nėra tik renginiai ar veiklos, kurios tęsiasi metai iš metų. Tai yra ir organizacijos narių mąstymo modeliai, požiūris į organizaciją, darbo aplinką bei žmonių elgesys. Studentų savivaldų atveju, geras pavyzdys yra pirmakursių stovykla – savotiška Skaityti plačiau

Gegužės 23–27 dienomis Paryžiuje vyko 82-asis Europos studentų sąjungos (ESU) Valdybos posėdis. Jo metu išrinktas ESU Prezidiumas, Vykdomasis komitetas, Priežiūros komiteto narys ir paminėtas 40-tasis organizacijos jubiliejus. Naujuoju Sąjungos vadovu tapo Matteo Vespa iš Italijos studentų sąjungos. Visą savaitę vykusio susitikimo metu patvirtinta kadenciją baigusios komandos ataskaita, pozicijos dėl protų nutekėjimo priedas, veiklos planas ir lyčių lygybės strategija. Taip pat priimtas ESU Politinių klausimų įvadas, kuriame nurodoma, ko kiekviename susijusių institucijų organe bus siekiama Europos ir tarptautiniu lygmeniu. „Lietuvos studentų sąjungos (LSS) balsas ESU yra girdimas ir esame aktyviai įsitraukę į sprendimų priėmimą. Man pačiam teko dalyvauti diskusijoje su Bolonijos tolimesnės veiklos grupės, Europos kokybės užtikrinimo agentūros, Maltos švietimo ministerijos atstovais apie leidinį „Bologna with stakeholder eyes“ ir rekomendacijas, kurios bus taikomos šio projekto rėmuose“, – pasakoja posėdyje dalyvavęs LSS Viceprezidentas Paulius Vaitiekus. „Taip pat nuoširdžiai sveikinu Katrīna Sproģe iš Latvijos studentų sąjungos, kuri yra gera LSS bičiulė. Ji buvo Skaityti plačiau

Iš užsienio į Lietuvą atvykusių studentų dalis sudaro tik maždaug 8,5 proc. visų šalies studentų. Siekiant stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtini pokyčiai: nuo finansinės naštos atvykstantiems sumažinimo iki efektyvesnės integracijos. Praėjusią savaitę Seime patvirtintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto pateikimas. Jame numatytos permainos gali padėti kuriant palankesnes sąlygas užsieniečiams studijuoti Lietuvoje. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo nuomone, dėl ir taip mažėjančio studentų skaičiaus aukštosios mokyklos praranda dalį finansavimo. Studentų iš užsienio pritraukimas padėtų užtikrinti didesnes lėšas studijų sąlygų gerinimui. Jeigu teisinė sistema būtų palankesnė, tikėtina, kad baigę studijas užsieniečiai noriau ieškotų darbo Lietuvoje. Dabar jų įdarbinimo rodiklis siekia tik 7 proc.  Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte numatyta perpus sumažinti rinkliavą už laikino leidimo gyventi (LLG) išdavimą ir keitimą, atleisti nuo rinkliavos vieną kartą, kai studentas baigia studijas bei sutrumpinti LLG išdavimo ir keitimo trukmę vienu mėnesiu. Taip pat, siekiama panaikinti darbo laiko ribojimą bakalauro studentams, nes Skaityti plačiau

Praėjusiais metais LR Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas: nuo 2024 m. mokslo ir studijų institucijos iki 20 proc. finansavimo galės gauti už studijų kokybės rezultatus. Šiuo metu vyksta pirminis rodiklių, už kuriuos bus skiriamas skatinimas, kūrimo etapas. Jau dabar kyla grėsmė, kad gera idėja taps dar vienu absurdišku biurokratiniu mechanizmu. Seimo sprendimu numatyti šeši formalieji kriterijai: studijų rezultatyvumas, tarptautiškumas, studentų įsidarbinimas į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjeros sėkmė, studijų prieinamumas bei paramos studijoms pritraukimas. Šiuo metu specialiai suburtoje darbo grupėje yra diskutuojama, kokius rodiklius pagal kiekvieną iš pateiktų kriterijų turėtų pasiekti aukštoji mokykla, kad gautų skatinamąjį finansavimą. Ir čia atsiskleidžia Lietuvos švietimo sistemos sustabarėjimas: institucijų atstovai skatina vertinti pagal tai, ką apskaičiuoti būtų paprasta, o ne ieškoti esminių problemų sprendimų.  Pavyzdžiui, studijų tarptautiškumą siūloma matuoti pagal iš užsienio į Lietuvą atvykstančių studentų skaičių, tačiau į pagal mainų programas išvykstančių studijuoti lietuvių rodiklius atsižvelgti nenorima. Bet juk Skaityti plačiau