Preloader

Naujienos

Artėjant savivaldų rinkimams, nustatytas statistinio kandidato portretas

Vasario 3 d., likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis ir kt. Informacija apie šiuos duomenis yra nuolat prieinama viešai VRK interneto svetainėje. VRK apibendrino visus turimus duomenis ir iš jų sukūrė vieno statistinio kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus portretą. Domenys parodė, kad artėjančiuose rinkimuose dalyvauja beveik 49 metų sulaukęs, santuokoje gyvenantis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia apie 100 tūkstančių eurų. Dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais. VRK turimi duomenys rodo, kad šiemet į savivaldybių tarybas kandidatuoja 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Tačiau kovoje dėl merų postų lyčių dinamika Skaityti plačiau

Savaitgalis skirtas žinioms – įvyko „Veik“ mokymai

Sausio 21–22 dienomis Vilniuje vyko tradicija tapę LSS „Veik“ mokymai. Savaitgalį Lietuvos aukštųjų mokyklų savivaldų atstovai praleido gilindami savo žinias apie komunikaciją, lyderystę, žmogiškuosius išteklius, projektų rašymą, socialinius ir akademinius klausimus. Mokymų dalyviai žinių sėmėsi iš LSS alumni, biuro darbuotojų ir kviestinių svečių. Šio savaitgalio tikslas buvo surinkti įvairių aukštųjų mokyklų savivaldų koordinatorius ir praplėsti jų žinias, supratimą apie savo sritį bei užmegzti naudingus ryšius su dalyviais ir lektoriais. Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės viceprezidentė ir socialinių reikalų koordinatorė Emilija Drabužinskaitė džiaugiasi, kad galėjo pagilinti žinias ne tik socialinių reikalų srityje: „Koordinavimo ir lyderystės temos man buvo mažiau girdėtos ir nagrinėtos, todėl šie mokymai suteikė galimybę išgirsti daug naujų dalykų. Diskusijų metu drąsiai klausiau rūpimų klausimų, į kuriuos lektoriai išsamiai atsakė.“ Pasak mokymų dalyvio Edvino Kybarto, Kauno Kolegijos studentų atstovybės ryšių su visuomene koordinatoriaus, gauta informacija pravers ne tik komiteto veikloje: „Žinios padės man ir ateityje, kadangi studijuoju komunikaciją. Džiaugiuosi, Skaityti plačiau

Mindaugas Reinikis: tu turi daryti tai, dėl ko tave išrinko arba pasirinko

Mindaugas Reinikis – Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Garbės narys, organizacijai vadovavęs 2002–2004 m. Gruodžio pabaigoje LSS bendruomenė jį išrinko metų alumni. M.Reinikis savo kadenciją prisimena kaip nuotykį ir dalijasi patarimais dabartiniams studentų atstovams. Ką beprotiškiausio esi nuveikęs, kai Sąjungoje veikei kaip narys ar prezidentas? Yra dalykų, kurių net nelabai galiu pasakoti. Buvo ir 12 valandų trukusi ataskaitinė konferencija, ir bandymų atstatydinti. O šiaip, iš tokių labiausiai įstrigusių, tai anksčiau buvo dvi nacionalinės studentų organizacijos – LSS ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). Mums reikėjo deleguoti studentų atstovus į Lietuvos mokslų tarybą ir visi tikėjosi, kad tai bus studentai. Sugalvojom, kad deleguosim Gintarą Valinčių ir Vytautą Daujotį. Jie buvo profesoriai, reformatoriai, o tuo metu kaip tik buvo kalbama apie esminius aukštojo mokslo pokyčius. Pamenu, ryte turi vykti posėdis, kuriame bus tvirtinamos tos kandidatūros, tiesiog toks formalumas. 11 valandą vakaro man skambina švietimo viceministras, sako „Tai ką jūs čia darot?“. Buvo spaudimas Skaityti plačiau

Studentų sąjunga: finansinis aukštųjų mokyklų skatinimas proveržio nežada

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu nuo 2024 metų Lietuvos mokslo ir studijų institucijos galės gauti skatinamąjį finansavimą iš valstybės už studijų veiklos pasiekimus. Pokyčių tikslas – motyvuoti aukštąsias mokyklas tobulinti studijų organizavimo procesus ir siekti kokybės. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) idėją palaiko, tačiau pastebi nemažai spragų vertinimo metodikoje. Studijų pasiekimai ir kokybė bus vertinami remiantis šešiais kriterijais. Jie apima studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą ir prieinamumą, studentų įdarbinimą, absolventų karjeros sėkmę bei išorinės paramos pritraukimą. Kiekvienas iš kriterijų bus vertinamas pagal tam tikrus rodiklius. Sudarant juos, LSS teikė savo siūlymus, tačiau į pastabas ministerija atsižvelgė tik iš dalies. Pasak Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus, apmaudu, kad rinktasi lengviausiai pamatuojamus, bet ne proveržį skatinančius rodiklius. Laiku baigtos studijos neatspindi geros jų kokybės Tvarkos apraše nurodyta, kad studijų rezultatyvumas bus vertinamas pagal tai, ar studentas laiku baigė studijas (įskaitant galimą vienerių metų pertrauką). LSS prezidento teigimu, sunku suprasti, ką bendro su rezultatyvumu turi Skaityti plačiau

Baigiantis metams Lietuvos studentų sąjunga pristatė svarbiausius veiklos rezultatus

2022 metais Lietuvos studentų sąjunga (LSS) aktyviai reagavo į tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Besibaigianti pandemija ir rusijos karas prieš Ukrainą, nulėmė kitus veiklos prioritetus, tačiau Sąjunga kryptingai siekė ir veiklos tikslų, numatytų organizacijos strategijoje. Socialinės dimensijos vystymas LSS jau eilę metų siekia, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems, nepaisant socialinės ir ekonominės padėties bei individualių poreikių. Šiemet Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta socialinės dimensijos sąvoka, prisidėta prie socialinės dimensijos plano kūrimo. Jame numatytos priemonės padės tikslingai siekti studentų įvairovės užtikrinimo aukštajame moksle. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas dar iki šių metų pabaigos.  Dar viena svarbi studijų prieinamumo pergalė – įteisintas papildomas būdas patekti į aukštąją mokyklą. Nuo 2024 m. asmenys iš socialiai jautrios aplinkos, baigę trumpąsias studijas arba turintys darbo ar savanorystės patirties, į aukštąją mokyklą galės stoti per papildomą konkursinę eilę.  Kokybiškų studijų sąlygų užtikrinimas Vienas iš strateginių LSS tikslų – studentų nubyrėjimo valdymo įrankių įgalinimas aukštosiose Skaityti plačiau

Prasidedant sesijai ragina nesukčiauti: gresia net išmetimas iš aukštosios mokyklos

Gruodžio–sausio mėnesiais studentai galvoja ne tik apie kalėdines dovanas, bet ir egzaminų sesiją. Prieš trejus metus atliktas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimas parodė, kad nusirašinėjimo atvejų aukštosiose mokyklose mažėja, bet vis dar yra. Tai turi įtakos studento pasirengimui ir gali lemti net išmetimą iš aukštosios mokyklos. LSS patirtis rodo, kad studentai nusirašydami (sukčiaudami) egzaminų metu dažniausiai mano, jog tai yra paprasčiausias ir lengviausias būdas gauti teigiamą įvertinimą. Vieni elgiasi akademiškai nesąžiningai, nes pritrūko laiko pasiruošti atsiskaitymui, antri – siekia aukščiausių įvertinimų ir bet kokia kaina nori to pasiekti, treti – jaučia stiprų stresą prieš atsiskaitymus ir mano, kad savo jėgomis negalės gauti norimo įvertinimo. Sąjungos viceprezidentė Joana Jasilionytė ragina nerizikuoti ir pasitikėti savo jėgomis: „Sukčiaudamas studentas apgauna tik pats save, nes neįgija žinių, kurios jam bus vertingos ateityje.“ Siekiant, kad atsiskaitymų sesija būtų sėkminga, J.Jasilionytė pataria planuotis savo laiką, dalyvauti egzaminų konsultacijose: „Kai kuriems padeda mokymasis grupėse – tokiu būdu ne Skaityti plačiau

Tarptautinės studentų dienos proga LSS kviečia švęsti studentų įvairovę

Lapkričio 17 dieną minima Tarptautinė studentų diena. Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 100 tūkst. asmenų, kurie yra labai skirtingi, tačiau juos vienija studento statusas. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kviečia laužyti stereotipus ir atkreipti dėmesį į studentų įvairovę.  Viešojoje erdvėje dažnai susiduriame su steoretipu, kad studentas yra jaunuolis, kuris pietums valgo greitai paruošiamus makaronus, o jo kišenėse švilpia vėjai.  „Studentų bendruomenė yra labai įvairi – nuo asmenų, auginančių vaikus, vyresnio amžiaus žmonių iki įmonių vadovų ar neįgaliųjų. Šiuos skirtumus turime vertinti ir atsižvelgti į įvairius poreikius, kurdami aukštojo mokslo ateitį“, – sako LSS prezidentas Paulius Vaitiekus. Jis atkreipia dėmesį, kad prieš kiek daugiau kaip 20 metų, kuriant bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, buvo iškeltas tikslas, kad studentų bendruomenė atspindėtų visuomenės sudėtį – tai yra vienas iš socialinės dimensijos principų. „Lietuvoje šio tikslo link mes judame ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Gerinant studijų prieinamumą reikalingas didesnis finansavimas studentų paramos priemonėms ir Skaityti plačiau

Paulius Vaitiekus: kiekvienas studentas turi suprasti savo teises ir pareigas

Pirmadienį 18-asis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus oficialiai pradėjo eiti savo pareigas. Rinkimuose jis teigė, kad skatins studentų sąjungos proaktyvumą ginant teisėtus studentų lūkeščius. Naujo LSS vadovo manymu, svarbus ir pačių studentų įsitraukimas į šiuos procesus. Kas paskatino tave prisidėti prie studentų atstovavimo veiklos? Kadangi būdamas moksleivis į panašią veiklą neįsitraukiau, iš pradžių kiek skeptiškai žiūrėjau į studentų atstovybės kvietimą prisijungti. Mano požiūrį pakeitė grupiokai, kurie paragino bent pabandyti. Supratau, kad neturiu ko prarasti ir taip studentų atstovavimo veikloje sukuosi jau 6 metus. Kaip manai, ką studentui suteikia įsitraukimas į studentiškas organizacijas? Sutinku su nuomone, kad universitetas ar kolegija nėra tik vieta, kurioje įgyjamas išsilavinimas. Čia plečiasi tavo pasaulėžiūra, ugdomas kritinis mąstymas, kitos žmogiškosios kompetencijos. Dalyvavimas studentiškų organizacijų veikloje leidžia burtis į bendraminčių bendruomenę, suprasti, kaip skirtingos idėjos ir nuomonės gali vesti bendro tikslo link. Galiausiai, lavina gebėjimą dirbti komandoje, kas yra labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje. Studijų kokybė, Skaityti plačiau

Socialinės dimensijos temai reikalingas individualistinis požiūris

Spalio 20–23 dienomis Geteborge, Švedijoje, vyko 82-asis Šiaurės ir Baltijos šalių studentų atstovų susirinkimas (NOM). Jo tikslas – aptarti regiono studentams aktualias problemas ir pasiruošti artėjančiam Europos studentų sąjungos Valdybos susitikimui. NOM Lietuvos studentų sąjungai (LSS) atstovavo organizacijos viceprezidentas Paulius Vaitiekus. Studentui palankios aplinkos kūrimas Susitikime ypač aktualus buvo psichologinės studentų būsenos klausimas. Šalių atstovai dalijosi patirtimi, kaip sukurti aplinką, kurioje studentas jaustųsi emociškai saugus. „Nepaisant studento individualių poreikių ar psichikos sveikatos problemų, studijų procesas ir aplinka turi būti optimizuoti taip, kad jis patirtų kuo mažiau diskomforto. Taip pat svarbu, kad įstojęs į aukštąją mokyklą studentas gautų visą reikalingą informaciją apie tai, kur rasti jam reikalingą pagalbą ar priemones bei kokią paramą gali suteikti pati aukštoji mokykla“, – teigia P. Vaitiekus. LSS viceprezidentas pastebi, kad Šiaurės ir Baltijos šalyse stigma apie psichikos sveikatos problemas nyksta, tačiau akademinės bendruomenės edukacija šiuo klausimu išlieka svarbi. Dėmesys socialinei dimensijai P. Vaitiekus pasakoja, kad Skaityti plačiau

Studentai už būstą gali mokėti mažiau: retas kuris pasinaudoja šia galimybe

Studentai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje studijuoja, gali pasinaudoti būsto nuomos dalies kompensacija. Ji taikoma tiek nuomojantiems būstą, tiek gyvenantiems bendrabutyje. Kompensacija gali siekti iki 379 eurų, priklausomai nuo miesto ir nuomojamo būsto ploto. Vis dėlto, pavyzdžiui, Vilniuje šia lengvata pasinaudoja tik apie 100 studentų. Sutaupo 340 eurų Vilniuje studijuojanti Paula pasakoja, kad dėl būsto nuomos dalies kompensacijos kreipėsi prieš metus: „Gyvename su kambarioke. Už savo trijų kambarių butą turėtume mokėti 500 eurų, tačiau pritaikius kompensaciją sumokame tik 160 eurų.“ Studentė atskleidžia, kad dokumentų pateikimas gali užtrukti, bet turėti kantrybės tikrai apsimoka. „Tai leidžia pasirinkti geresnės kokybės būstą, kuris yra arčiau aukštosios mokyklos ir nesumokėti kosminės sumos.“ Galioja atitinkami kriterijai Kompensacija yra skiriama, kai asmens be šeimos deklaruotas turtas yra iki 13 671 Eur, o grynosios metinės pajamos – iki 9 114 Eur. Ja gali pasinaudoti neturintys nuosavo būsto. Taip pat ir nuosavo būsto savininkai, kurių  turimas Skaityti plačiau