Preloader

Naujienos

„Gyventi čia ir dabar“: Maksimas Milta apie darbą Ukrainoje, pilietinį aktyvumą ir vertybių išgryninimą

„Labiausiai jaučiasi – kad žmonės nori gyventi gyvenimą čia ir dabar.“ – apie gyvenimą Kijeve kalba buvęs Lietuvos studentų sąjungos(LSS) viceprezidentas. Maksimas Milta dalinasi savo patirtimis LSS, Europos studentų sąjungoje(ESU), bei dabartinėje darbovietėje – „The Reckoning project“   Maksimai, šiuo metu gyveni Kijeve ir vadovauji The Reckoning Project Ukrainos biurui. Galbūt galėtum bendruomenei papasakoti truputėlį plačiau apie savo dabartinę veiklą? Mes užsiimame trimis pagrindinėmis veiklomis. Viena iš jų yra susijusi su karo nusikaltimų dokumentavimu. Daugiausiai mes dirbome ties civilių kankinimų ir vaikų deportacijų dokumentavimu.  Antroji mūsų veikla yra susijusi su teisiniu darbu. Strategijos, kaip, kurioje vietoje, kokiu metu, pagal kurį statutą labiausiai apsimoka imtis pastangų, kad nusikaltėlius patraukti atsakomybėn. Ir pagal tai rengiami ar tai skundai, ar tai raportai, ar kita medžiaga. Ir trečias žingsnis yra apie tai, ką mes vadiname „viešosios opinijos teismu“. Kaip mes galime dėti pastangas tam, kad viešasis diskursas apie Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje būtų grįstas Skaityti plačiau

Ar studentų balsas bus išgirstas? Lietuvių jaunimo siūlymai valdžiai – ambicingi ir aktualūs visiems

Ar žinote, kad Lietuvos studentai siūlo pokyčius, kurie gali pagerinti ne tik jų pačių gyvenimo kokybę, bet ir prisidėti prie visos šalies pažangos?

Kaip Lietuvos ir Ukrainos studentai randa vienybę karo šešėlyje

Lietuvių studentų delegacija leidosi į kelionę, kurioje susidūrė su karo realybe ir pažino Ukrainos jaunimo stiprybę bei kasdienybę. Ši kelionė ne tik leido giliau suprasti sudėtingą Ukrainos situaciją, bet ir atskleidė studentų bendruomenių tarpusavio ryšio svarbą. Kiekviena diena buvo kupina emocijų, naujų potyrių ir iššūkių, o patirtys paliko gilų įspaudą kiekvieno dalyvio širdyje. Susipažinkite iš pirmų lūpų – LSS prezidento Pauliaus Vaitiekaus 6 dienų Ukrainoje liudijimas. Pirmoji diena: Atvykimas į karo realybę Kirtus Ukrainos sieną, delegacijos nuotaika akimirksniu pasikeitė. Buvo sunku nepastebėti pokyčių ore, tačiau vietinių elgesys nustebino – atrodė, lyg viskas tęstųsi kaip įprasta. Važiuodami per miestus bandėme pastebėti kažką, kas primintų karo laikotarpį, tačiau aplinka atrodė stebėtinai rami ir normali. Atvykus į Vinitsą mus pasitiko su tradicine duona ir druska. Pasitikimas buvo toks šiltas, kad jautėmės lyg atvykę į vieną iš Lietuvos miestų. Tai suteikė jaukumo ir artumo jausmą. Pirmosios dienos veiklos prasidėjo filmo „The Hardest Hour“ peržiūra. Skaityti plačiau

2024 M. SEIMO RINKIMAI: KURIOMS PARTIJOMS LABIAUSIAI RŪPI STUDENTAS?

Rinkimai į LR Seimą jau šį sekmadienį, o VRK duomenimis net apie 36% jaunimo neišreiškė savo balso 2020 m. Seimo rinkimuose. Tad gal atėjo laikas tai pakeisti?   Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kviečia susipažinti su politinių partijų siūlymais aukštojo mokslo sektoriui ir atiduoti savo balsą reikšmingai.   Bendros įžvalgos apie politinių partijų programas   Daugelis partijų sutaria, kad reikia didinti finansavimą mokslui ir studijoms. Tai gali prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus, tačiau dauguma partijų nenurodo aiškių priemonių, kaip tai pasiekti. Vyrauja siūlymai didinti studentų stipendijas, kurios galėtų padėti užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, pripažįstama, kad infrastruktūros plėtra, ypač bendrabučių renovacija, yra svarbi, tačiau vėlgi trūksta aiškių kriterijų, kaip lėšos bus paskirstomos. Planuose taip pat aukštojo mokslo finansavimo modelio pokyčiai, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų finansavimą. Studijų kokybė – bendros intencijos su konkrečių priemonių trūkumu. Daugelyje programų trūksta aiškių pasiūlymų dėl studijų proceso skaitmenizavimo, nepateikia Skaityti plačiau

Seimą pasiekė projektas dėl registracijos mokesčio studentams

Šiandien LR Seimą pasiekė Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) projektas, kuriuo siekiama, kad studentas neturėtų mokėti registracijos mokesčio įstojant į aukštąją mokyklą. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įvairiose diskusijose pasisakė, kad šis mokestis yra nepagrįstas ir net prieštarauja įstatymui.  Neaišku, kodėl mokestį moka studentai  Pasak Švietimo komiteto narės Editos Rudelienės, kuri užregistravo šį projektą, nepriklausomai nuo to, koks mokesčio dydis yra aukštojoje mokykloje, jis neturėtų būti mokamas iš studentų kišenės.  LSS remiantis LR Konstitucija ir MSĮ, pastebi, kad dabartinis stojimo mokestis yra neteisingas. Pagal Konstituciją valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims. Norint įgyvendinti šią sąlygą, turi būti užtikrinama, jog jokie išoriniai faktoriai, tokie kaip centralizuoto priėmimo vykdytojo pasikeitimai, neturėtų neigiamos įtakos studentų finansinei būklei. LSS prezidentas Paulius Vaitiekus remiasi Sąjungos pozicija: „Mokesčiai mokami prieš studentui pasirašant sutartį prasideda nuo 50 eurų. Norint užkirsti kelią tokiems ir bet kokiems papildomiems mokesčiams, Skaityti plačiau

Mikrokredencialai Lietuvoje: kokias galimybes jie atskleistų?

Mikrokredencialai yra trumpalaikiai mokymosi patvirtinimai, leidžiantys asmenims įgyti specifinių įgūdžių ar žinių. Lietuvoje ši mokymosi naujovė dar nėra įtvirtinta, nors Europos Sąjungos Taryba priėmė šią rekomendaciją dar 2022 metais. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) parengė pozicija dėl mikrokredencialų įteisinimo Lietuvoje. Kuo naudingi mikrokredencialai? Mikrokredencialas yra įrašas apie mokymosi rezultatus, kuriuos besimokantis asmuo pasiekė baigęs nedidelės apimties mokymosi kursus, kurių trukmė yra mažesnė nei įprastai besimokant aukštosiose mokyklose, profesinėse mokyklose ar kitose įstaigose.  Mikrokredencialai primena kursus, tačiau labai didelę reikšmę turi mikrokredencialų įprasminimas teisiškai.  LSS socialinių ir akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė kartu su darbo rengė poziciją. Pasak jos, mikrokredencialai gali padėti patekti į aukštąjį mokslą: „Kai kuriose šalyse mikrokredencialų kaupimas gali padėti patekti į aukštąjį mokslą tiems, kurie prasčiau išlaikė brandos egzaminus. Taip pat galimas jų lengvesnis įskaitymas aukštosiose mokyklose, nes atsiranda tam tikri pripažinimo kriterijai.“ Besimokydamas mikrokredencialų sistemoje asmuo įgis ne tik vertingų žinių, bet kartu ir bus patvirtinta mokymosi Skaityti plačiau

Studentų sąjungos Asamblėjoje strategijos dirbtuvės ir debatai su politikais

Rugpjūčio 23–25 dienomis vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja. Tai aukštojo mokslo ekspertų ir studentų lyderių suvažiavimas, kuris tradiciškai, jau 25 metus, vyksta Lietuvos pajūryje. Šiemet, artėjant LR Seimo rinkimams, Sąjunga nusprendė surengti studentiškus debatus su kandidatais į Seimą. Ar politikai toli nuo studento? Debatais buvo siekiama išgirsti politinių partijų švietimo prioritetus ateinančiai kadencijai, koks politikų požiūris į studentiškas problemas bei ar jie labai nutolę nuo studento. Debatuose nuskambėjo labai įvairūs klausimai: tokie kaip studento finansai, socialinė dimensija, LGBTQ bendruomenės aukštosiose mokyklose, studentų bendrabučiai. Debatuose sutiko dalyvauti šių partijų atstovai: Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai, Taikos koalicijos.  Debatus moderavęs LSS prezidentas Paulius Vaitiekus teigia, kad debatai turėtų padėti apsispręsti, už ką balsuoti rinkimuose: „Debatų tikslas – supažindinti studentiją su politikų vizija apie aukštąjį mokslą ateinančiai kadencijai. Kiekvienas studentas turėjo progą įsivertinti, ar politikų keliami punktai veda link Skaityti plačiau

Lietuvos studentų atstovai susiburs į Asamblėją Lietuvos pajūryje

Rugpjūčio 23–25 dienomis, Lietuvos pajūryje susirinks virš 130 studentų atstovų iš visos Lietuvos. Klaipėdoje ir Palangoje vyks tradicija tapusi Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja „Užkurkime ugnį rytojui“, kurios metu aukštojo mokslo ekspertai ir studentai diskutuoja įvairiomis švietimo temomis. Šių metų renginys išsiskiria tuo, kad penktadienį vyks studentiški debatai, kuriuose dalyvaus įvairių Lietuvos politinių partijų atstovai. Ar Lietuvos politikai supranta studentą? LSS Asamblėja prasidės nuo studentiškų debatų su Lietuvos politinių partijų atstovais. Studentai sieks išsiaiškinti, kokie politikų švietimo prioritetai kitai kadencijai, koks jų požiūris į studentą ir kaip toli politikai yra nuo studento. Sąjunga į debatus kvietė visų partijų atstovus, šiuo metu žinoma, kad dalyvaus 8 partijų atstovai.  Debatai atviri ne tik LSS bendruomenei, bet ir kiekvienam studentui, kuris nori pažinti kandidatus į LR Seimą.  Pasak Sąjungos vadovo Pauliaus Vaitiekaus debatai turėtų būti įdomūs ir naudingi kiekvienam jaunam žmogui: „Debatų pagrindinė tema bus Lietuvos aukštasis mokslas ir studentiškos problemos. Sieksime išsiaiškinti, Skaityti plačiau

Minimalus stojamasis balas: ar tai daro įtaką studento pasirinkimui?

Nuo šių metų Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) yra numatyta būtinybė išlaikyti tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vienas pačio stojančiojo pasirinktas. Rezultatų virtimas į konkursinį balą kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra skirtingas. Pagrindinio egzamino vertė yra 0,4 balo, o kitų – 0,2. Aukštosios mokyklos pačios gali nusistatyti minimalų stojamąjį balą. Kelias į aukštąją mokyklą Svarbu paminėti, kad skiriasi minimalus egzaminų išlaikymo balas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Norint įstoti į kolegiją, minimalus egzamino išlaikymo balas yra 16, o norint studijuoti universitete, reikia gauti iš egzamino bent 36 balus. Galime pastebėti, kad minimali stojimo kartelė yra labai skirtinga, pagal aukštąją mokyklą. Pavyzdžiui, vienoje kolegijoje reikia vos 1 balo, kad galėtum įstoti, o kitoje reikia bent 3,2 balų. Panaši situacija ir universitetuose: vienur reikia 4,34 balo, o kitur 5,4 balų. Ar šie skaičiai nusako studijų kokybę? Ar minimalaus stojamojo balo kartelė sufleruoja studijų kokybę? Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos atstovė sėdo prie Jungtinių Tautų Organizacijos diskusijų stalo

Birželio 19–21 dienomis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) akademinių ir socialinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė svečiavosi Šveicarijoje, Ženevoje. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) specialioji pranešėja Farida Shaheed  surengė susitikimą, į kurį buvo kviečiami įvairūs ekspertai, o tarp jų ir G. Juzėnaitė. Dirbtinis intelektas švietime Trijų dienų susitikimo tema buvo dirbtinio intelekto panaudojimas švietime iš žmogaus teisių perspektyvos. G. Juzėnaitė Sąjungoje yra pagrindinis žmogus, kuris domisi, konsultuoja bei diskutuoja dirbtinio intelekto aukštajame moksle tema įvairiais formatais. Visgi šis susitikimas buvo itin svarbus, jo tikslas – padėti įvertinti vyraujančias tarptautines, nacionalines, įmonių ir akademinių institucijų gaires bei teisės aktus, taip pat naujovišką dirbtinio intelekto naudojimo švietimo įstaigose praktiką. Šis įvertinimas atsispindės ataskaitoje, kuri bus pristatyta 2024 metų Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai. LSS atstovė buvo vienintelis studentų balsas visame susitikime. Pasak JTO specialiosios pranešėjos, jie ieškojo žmonių, kurie turėtų praktinių žinių apie dirbtinio intelekto panaudojimą švietime. Gabija Juzėnaitė buvo žmogus, kuris Skaityti plačiau