2022 metų pabaigoje sparčiai išpopuliarėjo dirbtinio intelekto įrankis ChatGPT. Jo pagalba studentai gali rašyti darbus, ieškoti informacijos, kurti eilėraščius ar kitaip išnaudoti šį įrankį. Tobulėjant technologijoms, kyla klausimų dėl akademinio sąžiningumo ir, kaip pastebėti, ar studentas rašto darbą parašė naudodamasis dirbtinio intelekto priemonėmis.
Dirbtinio intelekto įrankiai ne visada patikimi
Naujosios technologijos prisideda prie kasdienių darbų, užduočių atlikimo, ne išimtis gali būti ir studijų procesas. Kiekviena technologija reikia naudotis sąmoningai ir atsakingai, tokiu būdu bus galima pasiekti gerų rezultatų.
Pasak Akademinės etikos kontrolierės Loretos Tauginienės, šį įrankį studentai turėtų naudoti atsakingai ir suprasti, kad šis ne visada pateikia tik teisingą informaciją: „ChatGPT negali būti darbo bendraautorius. Todėl studentas pats lieka atsakingas už jo darbe pateiktos informacijos patikimumą“.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentė Ieva Vengrovskaja pastebi, kad ChatGPT nėra patikimas informacijos šaltinis: „Ieškoti naudingos, moksliniams darbams skirtos informacijos šio įrankio pagalba nėra vertinga. Gautą informaciją būtina patikrinti, nes didelė dalis pateikiamų šaltinių neegzistuoja“.
ChatGPT panaudojimas studijų procese
LSS akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė teigia, kad ChatGPT puikiai tinka idėjų generavimui, kūrybiniams darbams. „Išmokus tinkamai naudotis šiuo įrankiu galima sutaupyti daug laiko, tačiau vertingą atsakymą galima gauti tada, kai tinkamai suformuluojamas klausimas. Kuo daugiau informacijos apie savo norimą produktą pateikiame klausiant, tuo tikslesnio atsakymo galime tikėtis“.
Viceprezidentė I. Vengrovskaja paantrina G. Juzėnaitei ir tiki, kad ChatGPT gali būti išnaudojamas kūrybiškai: „Kartais susiduriama su idėjų, kūrybiškumo stygiumi, todėl šis įrankis gali pasiūlyti naujų kampų, variantų, net ir galvojant rašto darbo pavadinimą“.
Akademinės etikos kontrolierė L. Tauginienė taip pat įžvelgia keletą panaudojimo būdų studijų procese: „Studentui gali būti skiriama rengti darbą dirbtinio intelekto tema, todėl gali tekti testuoti ir kitaip išsamiau įvertinti „ChatGPT“ ir kitų dirbtiniu intelektu grįstų technologijų ypatumus, pateikti jų analizę. Kitas pavyzdys – aukštoji mokykla įvertina ir priima sprendimą, kad „ChatGPT“ ar bet kurios kitos dirbtiniu intelektu grįstos technologijos naudojimas leistinas prieš atliekant konkretų darbą“.
Kas atsakingas už dirbtinio intelekto įrankių reguliavimą studijų metu?
Nors atsiranda priemonių, kurios gali užfiksuoti mechaninį tekstą, kurtą ChatGPT įrankio pagalba, tačiau išlieka neaišku, kas turi reguliuoti šį procesą. Kol kas nėra jokio sprendimo, kuris draustų studentams naudotis dirbtinio intelekto įrankiais studijų procese.
L. Tauginienė teigia, kad atsakomybė ir sprendimų priėmimas šiuo metu tenka aukštosioms mokykloms. „Jos turėtų imtis įvairių priemonių, siekdamos užtikrinti studentų sąžiningą konkurenciją akademinės etikos prasme: įtvirtinti labai aiškias taisykles, kokiais atvejais galima sąžiningai pasitelkti dirbtiniu intelektu grįstas technologijas, kodėl naudinga patiems ir pačioms atlikti dėstytojų paskirtas užduotis. Visa tai reikėtų išsamiai paaiškinti ir įsitikinti, kad studentai taisykles suprato“, – paaiškino akademinės etikos kontrolierė.
Tobulėjant technologijoms, aukštosios mokyklos turėtų atkreipti dėmesį ir į darbų vertinimą, dėstymo metodus, atsiskaitymų formas. „Aukštosios mokyklos yra atsakingos už studijų kokybę, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į besikeičiančią technologijų aplinką. Svarbu pastebėti, ar studentams šiuo metu pateikiamos užduotys yra įtraukios, sukelia gilesnį dalykinį domėjimąsi“, – teigia L. Tauginienė.