Naujienos

Ukrainos studentų asociacija (UAS) kreipėsi į Europos studentų sąjungą, kurios narė yra ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS), nurodydama veiksmus, kuriais galima padėti Ukrainos studentams. Kreipimesi nurodoma, kad Ukrainos studentams reikalinga informacinė, humanitarinė, socialinė ir akademinė pagalba. UAS prašo organizuoti humanitarinę pagalbą savo šalyse, bendradarbiaujant su „Raudonojo kryžiaus“ organizacija, palaikyti ir dalintis pozicijomis ir iniciatyvomis. UAS taip pat skatina kreiptis į atsakingas institucijas dėl studentų vizų suteikimo arba pratęsimo, stipendijų įsteigimo, karo pabėgėlių apgyvendinimo, studentų iš Ukrainos atvykimo koordinavimo, finansinės paramos studentus priimančioms ir remiančioms aukštosioms mokykloms. UAS nurodo, kad prie pagalbos Ukrainos studentams galima prisidėti bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis: greitai organizuojant vietas, kuriose būtų apgyvendinti Ukrainos studentai ir akademikai, įsteigiant specialias stipendijas ir dėstytojų bei mokslininkų darbo vietas. Dalies kreipimesi nurodytų priemonių įgyvendinimą Lietuvos valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir aukštosios mokyklos jau yra pradėjusios. LSS sieks, kad būtų imtąsi visų reikalingų veiksmų teikiant pagalbą Ukrainos akademinei bendruomenei.

Kovo 27 dieną vyksiančiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje bus renkama nauja Valdyba. Trys Valdybos nariai bus renkami dvejų metų kadencijai. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas iki kovo 13 d. 23:59 val. el. paštu info@lss.lt (laiško temos eilutėje nurodyti: „Valdybos rinkimai“) turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar  LSS darbuotoju.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogų trūkumo problemą siūlo spręsti keičiant stipendijų skyrimo tvarką. Planuojama, kad jas gaus tik tie, kurie studijuoja prioritetines specializacijas arba įsipareigoja įgyję prioritetinę specializaciją dirbti sutartoje savivaldybėje. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) mano, kad susidomėjimas specialybėmis, kurių trūksta, ten, kur jų labiausiai reikia, didėtų, jeigu tam būtų kuriamos patrauklesnės sąlygos. Stipendijas skirstys pagal valstybės poreikį  Šiuo metu įstoję į valstybės finansuojamas pedagogikos studijų vietas kiekvieną mėnesį gauna 300 eurų stipendiją.  Ministerija pripažįsta, kad dabartinė paramos sistema nesprendžia pedagogų trūkumo problemos. Dėl to, ruošiamasi paramą skirti tik tiems, kurie renkasi studijas arba tolimesnį karjeros kelią pagal valstybės poreikį. 300 eurų stipendija būtų skiriama įstojusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą ir pasirinkusiems prioritetinę specializaciją. 500 eurų paramą gautų tie studentai, kurie pasirinktų prioritetinių specializacijų pedagogikos studijas ir sudarytų sutartis su savivaldybe ir (ar) savivaldybės mokykla, ar valstybine mokykla ir įsipareigotų baigę studijas dirbti pagal įgytą specializaciją Skaityti plačiau

Sausio 27 dieną įvyko visuotinis oficialių Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybės (MRUSA) narių susirinkimas. Jo metu išrinkta nauja organizacijos prezidentė – Komunikacijos ir skaitmeninės rinkodaros antrakursė Aleksandra Kostojanskaja. Kviečiame iš arčiau susipažinti su ja ir jos komanda.  Kodėl nusprendei kandidatuoti į MRUSA prezidentės poziciją? Tai buvo labai apsvarstytas žingsnis mano gyvenime. Manau, kad bet koks žmogus kandidatuodamas į prezidento poziciją turi gerai įvertinti visas galimybes ir atsakomybes.  Aš matau prasmę šioje organizacijoje, noriu kad studentų balsas visada būtų išgirstas, nes kas, jei ne mes, galime pasirūpinti universiteto studentų ateitimi. Taip pat, turėjau ne vieną pokalbį su komandos nariais, iš kurių sulaukiau begalinį palaikymą. Jeigu žmonės tiki manimi, reiškia aš iš tikrųjų galiu padaryti tai, todėl prisiėmiau atsakomybę už organizaciją ir esu pasiruošusi atiduoti visas jėgas jai. Ką kaip nauja vadovė norėtum pasiekti? Kokius pokyčius įgyvendinti? Tikslų iš tikrųjų yra nemažai. Būtent dabar kartu su komanda bandome tinkamai sudėlioti prioritetus. Vienas Skaityti plačiau

Rūta Visockytė – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ketvirtakursė, akademijos Studentų atstovybės pirmininko pavaduotoja. Kaip sako pati, jos kelias į akademiją nebuvo tiesus. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Rūta dalinasi, kodėl pasirinko karo tarnybą ir ką jai reiškia gyventi nepriklausomoje valstybėje. Nuo turkologijos iki karininko profesijos Rūta pasakoja, kad pirmosios mintys apie karininko profesiją atsirado dar mokykloje, tačiau tuomet ji abejojo savo jėgomis ir jautėsi nepasiruošusi stoti į akademiją: „Kai reikėjo rinktis studijas, padariau šiek tiek impulsyvų sprendimą ir pasirinkau turkologijos studijas Vilniaus universitete, tačiau jau pirmaisiais studijų metais jas nutraukiau, nes jaučiau, kad tai ne mano dalykas.“  Kai mintys apie karybą sugrįžo, mergina susidomėjo jungtine Istorijos ir pilietinio ugdymo studijų programa Lietuvos edukologijos universitete ir karo akademijoje. Baigusi pirmą kursą ir iš arčiau susipažinusi su karininko profesija ji pasirinko papildomus Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM). „Po metų JKVM galutinai supratau, kad noriu tapti karininke. Baigus JKVM tampi karininku, Skaityti plačiau

Dar 2021 m. viduryje LR Seimas 2022-uosius metus paskelbė Lietuvos jaunimo metais. Praeitų metų gruodžio mėnesi 2022-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos jaunimo metais ir  sudarė unikalią galimybę atkreipti dėmesį į jaunimo politiką tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Jaunimo metai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir jaunimo problemas Lietuvoje ir Europoje, inicijuoti diskusijas ir tinkamų sprendimų priėmimą bei palengvinti jaunimo pilietinio aktyvumo įsitvirtinimo procesą Lietuvoje. Pagrindinė jaunimo metų tema – jaunimo  įgalinimas. Siekdamas atskleisti šią temą Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) kartu su partneriais išsikėlė 4 tikslus: pasiekti jaunus žmones, kurie anksčiau nebuvo pasiekti ir informuoti juos apie galimybes nacionaliniu ir ES lygmeniu; pastebėti ir dalytis gerąja praktika ES jaunimo politikos ir ES programų įgyvendinimo srityje; skatinti jaunimo organizacijų ir jaunimo aktyvumą; plėtoti jaunimo ir sprendimų priėmėjų dialogą temomis, kuriuos liečia jaunimą. „Pandemija nenuginčijamai kelia ekonomines ir socialines pasekmes Lietuvos ir Europos jaunimui. Skaityti plačiau

Šių metų sausio mėnesį Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) prasidėjo nauja iniciatyva – „Strategijos akademija“. Tai nuotoliniai mokymai, skirti įgyti žinių, reikalingų organizacijos strategijos įgyvendinimui.  Įvairios kompetencijų ugdymo metodikos Sąjungoje kuriamos siekiant sumažinti narių rotacijos padarinius, į įvairius procesus įtraukti didesnį studentų atstovų skaičių bei dalintis aktualiausia informacija strategijos įgyvendinimo laikotarpiu.  „Norime, kad strateginiai LSS tikslai būtų suprantami kiekvienam organizacijos nariui, todėl „Strategijos akademijoje“ gilinsimės į temas, kurios tuo metu yra aktualios Strategijoje numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui,“ – apie iniciatyvos reikšmę pasakoja LSS Organizacijos stiprinimo vadovas Augustas Baltrėnas. Sausio 30 dieną jau įvyko pirmieji „Strategijos akademijos“ mokymai. Jų metu daugiau kaip pusšimtis organizacijos narių gilinosi į studentų nubyrėjimo problematiką.

Studentų nubyrėjimo problema yra aktuali visoms Lietuvoje veikiančioms aukštosioms mokykloms. 2017–2020 m. laikotarpiu studijas Lietuvoje nutraukė 15,8 proc. kolegijų ir 13,4 proc. universitetų studentų. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) teigimu, laiku identifikuoti studentų patiriami sunkumai, suteikiant jiems reikiamą ir savalaikę pagalbą, padidintų studentų galimybes išlikti aukštajame moksle ir sėkmingai baigti studijas.  Priežastys – įvairios Valstybės kontrolės duomenimis, aukštųjų mokyklų studentų atstovybės išskiria dvi pagrindines studentų iškritimo priežastis: netinkamas studijų krypties pasirinkimas ir netenkinanti tam tikrų studijų dalykų (modulių) kokybė.  Pačios aukštosios mokyklos pastebi, kad didesnis procentas studentų nutraukia studijas pirmame kurse, tačiau daugėja tokių, kurie nubyra paskutiniais studijų metais ir neparengia baigiamojo projekto. Dažna to priežastis – nepavyksta suderinti studijų ir darbo. „Beveik pusė dirbančių studentų pripažįsta, kad darbas kenkia jų studijų rezultatams, o tai dažniausiai lemia darbo sukeliamas nuovargis ir laiko trūkumas savarankiškam studijų darbui. Taip pat kartais mažiau laiko studijoms tenka skirti ir dėl to, kad yra sudėtinga suderinti Skaityti plačiau

Pirmadienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją (LURK) ir Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją (LKDK), siekdama atkreipti dėmesį į prevencinių koronaviruso plitimo priemonių laikymąsi aukštosiose mokyklose. Sulaukusi studentų nuogąstavimų dėl saugumo reikalavimų užtikrinimo šalies universitetuose ir kolegijose, kreipimesi Sąjunga primena apie būtinąsias ir papildomas prevencijos priemones kaip saugių atstumų laikymasis, srautų valdymas, patalpų vėdinimas bei dezinfekcija, studentų lankomumo žymėjimas, nuolatinis informavimas apie galiojančius reikalavimus ir t. t. „Dabartiniai COVID-19 atvejų skaičiai kelia nerimą, todėl labai svarbu, kad akademinė bendruomenė neatsipalaiduotų ir griežtai laikytųsi būtinųjų prevencijos priemonių“, – sako LSS Prezidentas Vytautas Kučinskas. Jo teigimu, kintanti situacija reikalauja tuo metu tinkamiausių sprendimų: „Nors ir pasisakome už kontaktinį mokymąsi, kaip formą įgyti kokybiškesnes studijas ir sėkmingiau integruotis į akademinę bendruomenę, šiuo metu kviečiame aukštąsias mokyklas pagal galimybę pradėti pavasario semestrą mišriu arba nuotoliniu būdu. Juk svarbiausia – sveikata ir saugumas.“ V. Kučinskas pabrėžia, kad svarbus ne tik aukštųjų mokyklų, Skaityti plačiau

Dr. Arūnas Žiedelis, psichologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto asistentas 2013 m. podoktorantūros stažuotoja Katia Levecque, dėliodama galutinius Belgijos doktorantų anketinės apklausos štrichus, nusprendė įterpti keletą klausimų ir apie jų psichologinę savijautą. Gauti rezultatai atskleidė daugeliui doktorantų pažįstamą, tačiau viešai neafišuojamą šio studijų etapo pusę. Doktorantūra – tai ne vien sterilios laboratorijos, freskomis numarginti bibliotekų skliautai ir kolegų plojimai konferencijose. Palyginus su kitais išsilavinusiais žmonėmis, doktorantai 1,5 karto dažniau išgyvena nuolatinę įtampą, 2 kartus dažniau jaučiasi prislėgti, nelaimingi, negebantys susikaupti ir įveikti kasdienių sunkumų bei daugiau kaip 3 kartus dažniau jaučiasi niekam tikę. Nenuostabu ir tai, kad tik maždaug kas antras, įstojęs į doktorantūrą, sugeba finišuoti laikydamas rankose daktaro diplomą. Doktorantų sunkumų priežastys Apie doktorantams kylančių sunkumų priežastis žinome anaiptol ne viską. Lengviausia būtų viską nurašyti individualioms doktorantų ypatybėms, piešiant trapaus ir neadaptyvaus moksliuko, kurio lūkesčiai prasilenkia su realybe, portretą. Ir nors daugeliu atveju įmanoma šiek tiek pasilengvinti gyvenimą individualiomis pastangomis, Skaityti plačiau