Prieš kiek daugiau kaip du mėnesius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų parlamentas vadovavimą Studentų atstovybei (SA) patikėjo psichologijos antrakursei Ievai Vengrovskajai. Jai tai jau antra prezidentės kadencija.
Kas tave paskatino tęsti vadovavimą VDU SA?
Nėra vienos priežasties, kuri paskatino kandidatuoti į prezidentės poziciją antrai kadencijai. Priimti galutinį sprendimą padėjo supratimas, kad dar turiu viziją ir tikslų, kuriuos noriu pasiekti ateinančiais metais. Aišku, prie šių priežasčių prisidėjo ir tai, kad aplinkiniai žmonės palaikė ir ragino kandidatuoti.
Kas buvo sudėtingiausia praėjusiais metais?
Atrodo, kad viskas buvo ir sudėtinga, ir lengva vienu metu. Metų pradžioje buvo sunku suprasti, ką veikiu, kas turėtų būti prioritetas, ką ir kam galiu deleguoti. Metų eigoje buvo sunku suvokti, kiek daug skirtingų veiklų yra, kokie biurokratiniai mechanizmai mane supa ir kad nepavyks įgyvendinti visų tikslų, kuriuos pati išsikėliau su komanda. Metai ėjo lėtai ir prabėgo taip greitai, tad supratau, kad noriu mėgautis kiekvienu iššūkiu.
Kokiais pasiekimais gali pasidžiaugti?
Man norisi pasidžiaugti, kad VDU SA aktyviai įsitraukia į daug skirtingų veiklų, koordinatoriai palaiko ryšius su kitomis savivaldomis, nariai yra suinteresuoti skirtingomis sritimis ir juos veža ši studentiška veikla, tad kartais tikrai jaučiuosi kaip vienoje didelėje sektoje pavadinimu studentiškas judėjimas.
Mus tikriausiai ypač džiugino „Apšvietimo“ iniciatyvos įgyvendinimas ir bendradarbiavimas su dauguma savivaldų. Dar norėčiau išskirti VDU skatinamųjų stipendijų padidinimą. Na, ir kad krepšinio turnyre SA Prezidento taurei laimėti VDU SA užėmė nebe paskutinę vieta – tai istorinis momentas mūsų savivaldai.
Kokius svarbiausius tikslus atsineši į naują kadenciją? Ką planuoji daryti kitaip?
Pirmiausia, siekiame sugrąžinti projektą „Moksleivi, pabūk studentu“, kurio pagalba moksleiviai turi galimybę visą savaitę studijuoti VDU, susipažinti su universitetu, dėstytojais, studentais ir jų gyvenimu, atstovybe ir organizacijomis. Manau, kad toks projektas gali padėti jaunam žmogui rinktis tokias studijas, kurios iš tiesų yra jam reikalingos ir įdomios.
Kitas tikslas – papildomų integracinių veiklų apie universitetą, akademinę ir socialinę aplinką įtraukimas į pirmakusių įvadinės savaitės programą. Manau, kad būtent tai yra tinkamiausias laikas dar aktyviau integruoti naujus universiteto studentus į akademinę bendruomenę.
Galiausiai, „Studentų atstovų gidas“ apie tai, kokie atstovai yra universitete, kokios šių atstovų teisės, pareigos, atsakomybės, o svarbiausia – galimybės. Tikslas yra turėti ilgaamžį ir platų dokumentą, kuris būtų naudojamas ir juo galima būtų remtis ateityje.
Kokias problemas matai savo universitete? Kokie pokyčiai, tavo nuomone, yra reikalingi?
Kuo labiau įsitrauki į studentų savivaldos veiklą, tuo daugiau iššūkių, sunkumų matai. Tikiuosi, kad bent dalį problemų pavyks išspręsti, o kitai daliai padėti pamatą, kad to nepamestų ir ateities kartos.
Galbūt, vienas iš didžiausių iššūkių, kuris turi savitų problemų ir kartu savų pliusų – universiteto dydis ir studijų krypčių platumas. Kadangi tai vienas iš plačiausios aprėpties universitetų Lietuvoje, tai atneša didžiulį galimybių lauką ir čia susirenka labai skirtingi žmonės, kas skatina nuomonių laisvę, skirtingas pažiūras, plačias pažintis. Tačiau, tuo pačiu, sudėtinga palaikyti lygiateisiškumą tarp akademinių padalinių, vienodas taisykles ir ryšį su visais studentais. Nemanau, kad mūsų aukštajai yra tinkamas fakultetinių atstovybių modelis. Dėl to toks universiteto savitumas skatina ieškoti kitokių, unikalesnių būdų, kaip spręsti kylančius studentų atstovavimo ir bendros kultūros puoselėjimo iššūkius. Todėl ir kalbu apie studentų atstovų įveiklinimą, kadangi manau, kad tai iš ėsmės gali padėti spręsti kylančius sunkumus ir turėti tvirtesnį studentų balsą. Tikiuosi, kad popandeminei situacijai pagėrėjus atsivers dar geresnės galimybės.
Esi ne tik VDU SA prezidentė, bet ir LSS Tarybos narė. Kuo VDU SA svarbus tavo įsitraukimas į aukštojo mokslo politiką nacionaliniu lygmeniu? Kaip manai, kokie pokyčiai yra reikalingi Lietuvos aukštajame moksle?
Pirmiausia, buvimas LSS nare mūsų atstovybei yra galimybė būti atstovaujamai nacionaliniu mastu. Aukštojo mokslo pokyčiai, klausimų inicijavimas liečia kiekvieno studento aplinką, todėl tai puiki galimybė prisidėti prie tų pokyčių ir juos inicijuoti.
O pokyčio klausimas atveria Narniją… Kur kas lengviau rasti problemas nei matyti mūsų aukštojo mokslo teigiamas vietas ir gerąjį pokytį. Pabandysiu, bet suprantu, kad nieko naujo nepasakysiu. Noriu pabrėžti, kad mums reikalingi sisteminiai pokyčiai aukštajame moksle, kas ir taip visiems yra aišku ir suprantama. Neišrasiu dviračio, problemos tęstinės, jau ilgaamžės.
Kalbant apie binarinę aukštojo mokslo sistemą, manau, kad neišpildome jos pilnai. Dabartinė kolegijų restruktūrizaciją, kelia daug iššūkių ir manau, kad interesų grupių nesusikalbėjimas ir nesupratimas – pirminė problema, dėl kurios sudėtingą įgyvendinti šį planą, nes finansiniai ir politiniai kriterijai ima viršų. Mūsų mažai šaliai, mano nuomone, nereikia turėti tiek aukštųjų mokyklų, kurių studijų programos persidengia tarpusavyje. Dėl to kenčia kokybė, infrastruktūra nėra išnaudojama efektyviai ir išleidžiama per daug finansų aukštųjų mokyklų išlaikymui.
Taip pat, ne pirmus metus kalbame apie socialinės dimensijos įgyvendinimą. Džiaugiuosi, kad skirtingos mintys buvo sujungtos į vieną tikslą. Dabar norėtųsi matyti ir veiksmų planą tikslui pasiekti: finansinės pagalbos ir paramos, jos gavimo sąlygų ir kriterijų gerinimas, atliepiant ir socialines mažumas, atstovavimas individualiems poreikiams tiek studijų krepšelio sandaros klausimo sprendime, tiek finansinės paramos skyrime, tiek aukštųjų mokyklų infrastruktūros, studijų ir socialinės aplinkos pritaikomume. Taip pat svarbus alternatyvių galimybių įstoti į aukštąjį mokslą pritaikymas ir įgyvendinimas, remiantis užsienio praktika. Be to, reikėtų keisti studijų formas ir labiau individualizuoti studijas.
Kalbant apie studijų kokybę tikiu, kad studento vertinimas čia privalo būti girdimas ir svarus. Tam akivaizdžiai reikia nacionalinės priemonės rinkti studentų nuomone ir remiantis ja kurti pokyčius.
Problemas taip pat įžvelgiu dėl visuomenėje vyraujančio spaudimo baigus mokyklą būtinai siekti aukštojo mokslo; studentų nubyrėjimo dėl netinkamai paskirstyto studijų krūvio ir (ne)veikiančios socialinės ir akademinės pagalbos studentui. Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir akademiniam sąžiningumui, ugdant kultūrą, kad „studento studijos = studento žinios“.
Pabaigai, dar noriu paminėti tarptautinį ryšį su Europos aukštuoju mokslu – neišnaudojamas europinis potencialas ir yra per daug konkurencijos. Man norisi padrąsinti aktyviau įsitraukti į tarptautinių alijansų veiklą – tai yra puiki erdvė ir galimybė kurti, bendradarbiauti ir dalintis žiniomis Europos universiteto iniciatyvos kontekste.
Tikriausiai, norėčiau tęsti ir toliau, bet manau, kad tai man labiausiai rūpimi iššūkiai šiandien.
Pristatyk savo komandą: kokie žmonės padės tau siekti užsibrėžtų tikslų?
Mano antros kadencijos komandą sudaro vien merginos. Tai ne seksistinis požiūris ar diskriminacija, o tikriausiai toks mano žmonių matymas. Man įprastai žmonės belyčiai, aš vertinu žmogaus asmenybę, kompetencijas, potencialą ir gebėjimus.
Emilija Drabužinskaitė – trečiakursė, antrą kadenciją tęsianti socialinių reikalų komiteto koordinavimą. Dabar ji oficialiai imasi ir viceprezidentės pareigų. Emilija suinteresuota kelti narių atstovavimo kompetencijas ir didesnį dėmesį skirti užsienio studentams. Taip pat studentams, išvykstantiems į užsienį mainams ar praktikoms. Organizacijos viduje didesnį dėmesį skirs narių įsitraukimui į įvairias darbo grupes, mokymus ir seminarus.
Gustė Žukauskaitė – antrakursė, buvusi mūsų savivaldos valdybos narė, dabar perima akademinių reikalų komiteto koordinavimą. Atsakinga ir ryžtinga, nori daugiau dėmesio skirti pačių narių kompetencijų kėlimui akademinėje srityje. Žinoma, ir pabaigti keisti kelis reglamentus mūsų universitete ir savivaldoje, kurie galėtų prisidėti gerinant studijų kokybę.
Monika Ražauskaitė – trečiakursė, buvusi akademinių reikalų koordinatorė, dabar imasi koordinuoti VDU studentų atstovų (seniūnų, narių studijų programų komitetuose, fakultetų tarybose, Senate) veiklą. Jos tikslas padėti stipresnį pamatą šiai pareigybei mūsų organizacijoje: palaikyti komunikaciją su atstovais, organizuoti mokymus ir susitikimus, sukurti „Studentų atstovo gidą“.
Erika Dervinytė – trečiakursė, tęsia antrą kadenciją kaip biuro administratorė. Ji rengia protokolus, koordinuoja klausimus dėl Lietuvos studento pažymėjimo. Šis žmogus rūpinasi ir padeda optimizuoti techninį biuro darbą, pasirūpina organizacijos dokumentacija, padeda man planuoti ir prižiūrėti finansus.
Viktorija Zaveckaitė – trečiakursė, antrą kadenciją tęsia ryšių su visuomene komiteto koordinavimą ir kaip niekad yra suinteresuota ugdyti ir auginti savo komitetą ir jo narius. Toliau sieks kokybiško turinio kūrimo viešoje erdvėje, operatyvios komunikacijos su studentais ir aktualios informacijos sklaidos.
Rusnė Rimkevičiūtė – antrakursė, pradeda marketingo ir reklamos komiteto koordinavimą. Ši miela ir užsispyrusi mergina nori užtikrinti efektyvią komiteto veiklą ir praplėsti jo galimybes: pritraukiant daugiau vidinių žmogiškųjų išteklių, kurti didesnę pridėtinę vertę ir didinti organizacijos ilgalaikį išorinį finansavimą.
Santa Vozbutaitė – antrakursė, pradedanti organizacinių reikalų komiteto koordinavimą. Ji primena man mane pirmame kurse – jaunoji atstovybininkė turi vaikišką vidinį varikliuką ir šaltą protą. Ji planuoja dar tiksliau rašyti projektus, kurie padėtų įgyvendinti tas veiklas, kurios iš tiesų aktualios studentui. O renginių prasme čia pradėsime naują etapą – galima gerai atstovauti studentams ir linksmai organizuoti renginius: mažiau, bet geriau.
Aistė Balazaitė – trečiakursė, pradedanti organizacijos žmogiškųjų išteklių koordinavimą. Ši mergina organizacijoje veikia jau ilgai, todėl matė labai daug. Siekdama vidinio organizacijos gerbūvio, naujoji koordinatorė nori palaikyti ir atgaivinti senas organizacijos tradicijas, didesnį dėmesį skirti narių kompetencijų kėlimui ir motyvacijos palaikymui ir turi stiprių idėjų Alumni integracijai.
Kokia esi už atstovybės ribų? Ką studijuoji? Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
Anksčiau studijavau VDU Rytų Azijos šalių kultūras ir kalbas – kinų kalbą ir turėjau gretutines psichologijos studijas. Išvykusi praktikai į Taivaną, supratau, kad niekur nebepabėgsiu nuo psichologijos, taigi perstojau. Iš galimos ketvirtakursės šiuo metu esu antrakursė.
Nemeluosiu, sunku galvoti apie visišką laisvalaikį. Juokauju, kad mano pomėgis yra penktus metus laikyti vairavimo praktikos ir teorijos pamokas, tad su organizacinių reikalų komiteto koordinatore Santa, kuriai irgi sunkiai sekasi laikytis teises, susilažinome kuri iš mūsų važiuos į LSS Asamblėją 2022 turėdama vairuotojo pažymėjimą (lažinomės iš Manillos masažo, todėl verta pasistengti!).
Laisvalaikis per pastaruosius metus labai kito, tačiau kelionės visada išliko, nesvarbu kur, su kuo ir kaip. Aš tas žmogus, kuris paryčiais besimokydamas kolokviumui, atsidarys bilietų pirkimą ir kažkur pabėgs: ar į Nidą, ar į mažą žygį, ar į Batumi.
Dabar tas metas, kai laisvalaikiu atsiriboju nuo žmonių arba būnu su mylimu žmogumi, mėgstu leisti laiką gamtoje, lankyti įvairius renginius, skirtingose vietose ragauti skanų maistą. Domiuosi psichologija, kultūromis ir švietimu, tad manau, kad didžiausias mano pomėgis – analizuoti ir permąstyti žmogaus būvimą, augimą ir ugdymą.
Kaip manai, kokios sąvybės yra svarbiausios, norint būti geru lyderiu?
Mes turime krūvą gero lyderio mokymų, tinklalaidžių, knygų, seminarų, guru ir t.t., tad manau, kad kiekvienas galime interpretuoti tikrąjį lyderį skirtingai. Man sunku įvardinti tam tikras savybes, nes suprantu, kad nebūna tobulų lyderių. Nemanau, kad ir lyderiu gimstama. Tačiau tie, kurie gimsta, jiems tiesiog taip atrodo, kad yra paprasčiau ir ateina iš vidaus.
Lyderis pagal mane, tai žmogus, turintis stiprias klausymo ir girdėjimo savybes, vidinį ryžtą ir drąsą, išugdęs savo vertybes ir tikintis tuo, ką daro. Visoje šioje smėlio dėžėje, gebantis kitus įtraukti ir motyvuoti statyti skirtingas pilis drauge.