BNS nuotr.
Šiandien Seime atstovaujamos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų. Dokumente numatyta, kad bus gerinamas aukštojo mokslo prieinamumas diegiant alternatyvius stojimo į aukštąsias mokyklas būdus, koreguojamas studijų finansavimo modelis ir didinamas įsidarbinimo pagal įgytą kvalifikaciją lygis.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas tokius sprendimus sveikina ir tikisi, kad bus imtasi realių veiksmų: „Nacionalinis susitarimas nėra strategija ar priemonių planas, tai gairės. Iš vienos pusės, šaunu, kad partijos sutarė klausimais, apie kuriuos LSS kalba jau seniai. Kita vertus, laukia daug darbų, kad dokumente įrašytos idėjos virstų realybe.“
Dėmesys studijų prieinamumui
Politinės partijos sutarė, kad nuo 2024 metų bus taikomi vienodi minimalūs stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai, nepriklausomai nuo studijų finansavimo. Taip pat planuojama, kad plėtojant aukštojo mokslo socialinę dimensiją ir diegiant alternatyvius stojimo į aukštąją mokyklą būdus, iki 2024 metų bus sukurtos prielaidos, didinančios aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinančios lygias galimybes visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį, įgyti aukštąjį išsilavinimą.
V. Kučinsko nuomone, svarbu, kad visuose švietimo sistemos lygmenyse būtų sudaromos sąlygos pasiekti reikiamą pasirengimo lygį, siekiant patekti į aukštojo mokslo sistemą ir kad kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo supančios aplinkos ir įtaką darančių ekonominių, socialinių ir kultūrinių veiksnių, turi turėti galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą.
„Vienas iš susitarime numatytų sėkmės rodiklių – 2030 metais ne mažiau kaip 35 proc. aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų studijuoja aukštojoje mokykloje (dabartinė reikšmė – 25 proc.). Tikimės, kad šie skaičiai virs realia sėkme, padėsiančia didinti aukštojo mokslo prieinamumo spektrą.“
Daugiau lėšų planuojama skirti vienam studentui
Susitarime nurodytas siekis, kad nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje vienam studentui tenkančios lėšos sieks ne mažiau kaip 36 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui (2017 m. reikšmė – 25 proc.).
Taip pat sutarta studijų finansavimo modelį koreguoti taip, kad jis atlieptų visuomenės ir rinkos poreikius, aukštojo mokslo socialinės dimensijos bei absolventų parengimo kokybę. Iki 2024 metų planuojama įtvirtinti ir realizuoti studijų kokybės finansinio skatinimo sistemą.
V. Kučinskas pasakoja, kad nacionalinio susitarimo rengimo kontekste Sąjunga aktyviai išsakė finansavimo didinimo idėją: „Nuoseklus finansavimo didinimas padės sukurti palankesnes sąlygas tiek studijų kokybei, tiek studentų gerovei. Vis dėlto, svarbu ne tik kiek lėšų bus skiriama, bet ir kaip jos bus skirstomos, todėl LSS planuoja aktyviai įsitraukti į diskusijas koreguojant studijų finansavimo modelį.“
Įsipareigojo spręsti įsidarbinimo pagal kvalifikaciją problemą
Politinės partijos sieks, kad įsidarbinusių pagal kvalifikacijos lygį per pirmus metus po studijų baigimo dalis nuo visų įstojusiųjų sudarys 60 proc. (2019 m., praėjus vieniems metams po studijų baigimo, tik 42 proc. dirbusių universitetų I pakopos, 65 proc. universitetų II pakopos ir 30 proc. kolegijų absolventų dirbo aukštos kvalifikacijos darbus).
LSS prezidentas mano, kad toks siekis yra sveikintinas, tačiau reikėtų nepamiršti tikrosios aukštųjų mokyklų paskirties: „Sąjungoje laikomės nuomonės, kad aukštoji mokykla privalo paruošti kvalifikuotą specialistą, kuris ne tik gebėtų panaudoti (pritaikyti) įgytas žinias, bet ir galėtų toliau savarankiškai mokytis bei tobulėti, pasižymėtų kritiniu mąstymu, būtų visapusiškai išsilavinęs bei darytų teigiamą įtaką ekonominiam augimui ir darniai valstybės plėtrai.“
Susitarimo įgyvendinimo eigą vertins kasmet
Šis susitarimas galioja iki 2030 metų ir bus įgyvendinamas atitinkamoms valstybės institucijoms priimant reikiamus teisės aktus bei kitus sprendimus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus, įtraukiant socialinius partnerius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio susitarimo galiojimo laikotarpiu kartu su šį susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kasmet, iki patvirtinant nacionalinį biudžetą, įvertina šio susitarimo įgyvendinimo eigą.