Preloader

Planuojami pokyčiai siekiant gerinti užsienio studentų teisinę padėtį Lietuvoje

Iš užsienio į Lietuvą atvykusių studentų dalis sudaro tik maždaug 8,5 proc. visų šalies studentų. Siekiant stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtini pokyčiai: nuo finansinės naštos atvykstantiems sumažinimo iki efektyvesnės integracijos. Praėjusią savaitę Seime patvirtintas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto pateikimas. Jame numatytos permainos gali padėti kuriant palankesnes sąlygas užsieniečiams studijuoti Lietuvoje.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo nuomone, dėl ir taip mažėjančio studentų skaičiaus aukštosios mokyklos praranda dalį finansavimo. Studentų iš užsienio pritraukimas padėtų užtikrinti didesnes lėšas studijų sąlygų gerinimui. Jeigu teisinė sistema būtų palankesnė, tikėtina, kad baigę studijas užsieniečiai noriau ieškotų darbo Lietuvoje. Dabar jų įdarbinimo rodiklis siekia tik 7 proc. 

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte numatyta perpus sumažinti rinkliavą už laikino leidimo gyventi (LLG) išdavimą ir keitimą, atleisti nuo rinkliavos vieną kartą, kai studentas baigia studijas bei sutrumpinti LLG išdavimo ir keitimo trukmę vienu mėnesiu. Taip pat, siekiama panaikinti darbo laiko ribojimą bakalauro studentams, nes šiuo metu jie gali dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus praktikos ir vasaros laikotarpius.

„Į įstatymo pakeitimą įtraukta nemažai studentų sąjungos siūlymų, tačiau vis dar lieka aktualus privalomo sveikatos draudimo klausimas. Šiuo metu studentai iš užsienio turi patys susimokėti už privatų sveikatos draudimą. LSS siūlymas yra po metų studijų apmokėti privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis studijų ir darbo paieškos laikotarpiu“, – teigia P. Kučas.

Jo nuomone, aktualus ir integracijos klausimas, bet dėl to turi keistis ne įstatymas, o aukštųjų mokyklų ir institucijų požiūris: „Girdime apie atvejus, kai studentas negali gauti jam reikalingos paslaugos, nes aukštosios mokyklos administracijos ar medicinos įstaigų darbuotojai nekalba angliškai. Situacija keistųsi, jei užsienio studentams būtų suteikiama galimybė nemokamai mokytis lietuvių kalbos arba gauti pagalbininką, kuris tarpininkautų tokiose situacijose.“

Šiuo metu Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas yra svarstomas Seimo Užsienio reikalų komitete. Planuojama, kad dėl jo priėmimo parlamentarai spręs birželį.