Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau pateikė svarstymui preliminarų valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų skaičių bei paskirstymo pagal studijų sritis įstatymo projektą. Tačiau dabartiniame projekte įžvelgiu nemažai grėsmių.
Šiemet VF studijų vietų skaičius sumažintas net 3500. Nors VF studijoms skiriamų lėšų kiekis, palyginti su 2018 m., nesikeitė, tokia situacija susiklostė dėl norminių studijų kainų didinimo – augo valstybės skiriama lėšų suma vienam studentui.
Studentai sunerimę dėl studijų kainos augimo – didinant normines studijų kainas, tikėtina, kad lygiai tiek pat didės ir valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų kainos studentams. Gera žinia yra ta, kad kartu kyla ir studentų skatinimui skirta dalis – didėja stipendijos, kurios pagerins studentų finansinę padėtį, o tinkamai paskirsčius valstybės finansavimą, studentų, mokančių už studijas savo lėšomis, skaičius gerokai sumažėtų ir problema dėl studijų kainos augimo, būtų praktiškai išspręsta.
Šiemet – nemokamų studijų vietų trūkumas socialinių mokslų ir perteklius fizinių, IT bei technologinių mokslų srityse
Iš esmės visuotinai nemokamų bakalauro studijų įgyvendinimas yra įmanomas tinkamai paskirsčius finansavimą. Tačiau analizuojant 2018 m. stojimo rezultatus ir remiantis dabartiniu finansavimo projektu, matomas neišvengiamas nemokamų studijų vietų trūkumas socialinių mokslų ir perteklius fizinių, IT bei technologinių mokslų srityse.
2018 m. socialinius mokslus (įskaitant ir pedagogiką) universitetuose rinkosi 35,5 proc., o įstojo (tiek į VF, tiek į VNF) apie 3500, o tai – maždaug 32 proc. nuo visų įstojusiųjų. Kolegijose analogiškai socialinius mokslus pirmuoju pageidavimu rinkosi 41,5 proc., o įstojo daugiau negu 4500 studentų, o tai yra apie 45 proc. nuo visų įstojusiųjų Šių metų projekte socialiniams mokslams universitetuose yra numatyta 1645 krepšeliai, o tai sudaro maždaug 21,5 proc. visų numatytų vietų. Kolegijose yra numatyta skirti 2176 VF studijų vietas – maždaug 39 proc. visų numatytų vietų. Taigi, įvertinus praėjusių metų rezultatus universitetuose matomas akivaizdus VF vietų trūkumas, kadangi stojančiųjų poreikiai per metus drastiškai nepasikeis. Tuo tarpu kolegijose, nepaisant to, kad pagal praėjusių metų stojančiųjų struktūrą vietų numatyta pakankamai, tačiau dėl drastiško VF vietų sumažinimo šiame sektoriuje – trūkumas taip pat neišvengiamas.
Fizinius, IT bei technologinius mokslus 2018 m. universitetuose pagal pirmąjį prioritetą rinkosi apie 27 proc. visų stojančiųjų į universitetus, o įstojo apie 31,5 proc. Kolegijose analogiškas sritis rinkosi bei į jas įstojo apie 29 proc. iš visų praėjusias metais įstojusiųjų į kolegijas. Taigi, įstojo netgi šiek tiek daugiau negu rinkosi, o svarbiausia – didžioji dalis į VF vietas. Tuo tarpu šiais metais fiziniams, IT bei technologiniams mokslams universitetuose yra numatyta 3499 VF vietos, o tai yra maždaug 45,5 proc. visų vietų numatytų. Tuo tarpu kolegijose numatyta skirti 2048 vietas ir tai sudaro maždaug 37 proc. Įvertinus praėjusių metų studentų lūkesčius, akivaizdu, kad šiose srityse, kaip ir praėjusiais metais, yra numatytas VF studijų vietų perteklius.
Tai tikrai nereiškia, kad valstybė dabar turi pulti ir perteklių perkelti ten kur akivaizdžiai matomas trūkumas, nes visi suprantame technologinių mokslų ateitį, išaugusią jų svarbą bei poreikį, tačiau tokios disproporcijos, kurios argumentuojamos signalų siuntimu, tikrai neveda link nemokamo bakalauro įgyvendinimo.
Jei dabartinis finansavimo projektas nesikeis, mokančių už studijas studentų skaičius vėl didės
Jei dabartinis finansavimo paskirstymo projektas nesikeis, tikėtina, kad mokančių už studijas savo lėšomis studentų skaičius vėl bus panašus kaip ir praėjusiais metais, o nemaža dalis valstybės finansuojamų studijų vietų vėl liks nepanaudota. Manau, kad netgi girdėsime tuos pačius pasiteisinimus, jog yra siunčiamas signalas abiturientams rinktis tai, kas reikalinga valstybei, tačiau iš esmės neatsižvelgiant į abiturientų asmeninius lūkesčius.
Suprantu, kad pasiekti, jog absoliučiai visi studentai gautų VF vietas, žinoma, nepavyks, tačiau planuojant valstybės finansuojamas studijų vietas, būtina atsižvelgti ne tik į valstybės poreikius, tačiau ir į stojančiųjų norus bei lūkesčius. Tai padaryti yra gana paprasta – tiesiog reikia įvertinti ne tik ankstesniais metais į valstybės finansuojamas studijų vietas priimtų, tačiau ir už studijas savo lėšomis mokančių priimtų studentų skaičių. Gal tuomet žengsime žingsnį link nemokamo bakalauro, o ne du atgal?
Eigirdas Sarkanas – Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.