Lietuvos studentų sąjunga (LSS, Sąjunga) teikia siūlymus Nacionalinės pažangos planui 2028–2034 m., kuriais siekiama užtikrinti konkurencingą Lietuvos aukštąjį mokslą Europoje.
Aukštajam mokslui – didesnis prioritetas
Nors Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi didelė dalis jaunų žmonių, valstybės investicijos į aukštąjį mokslą išlieka mažesnės nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)* vidurkis.
LSS siūlo aukštąjį mokslą laikyti vienu iš valstybės prioritetų, kartu stiprinant studijų kokybę, prieinamumą ir aukštųjų mokyklų finansinį tvarumą. Sąjungos vertinimu, vien investicijų perkėlimas iš aukštojo mokslo į profesinį mokymą neišspręs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo – iki 2035 m. apie 65 proc. darbo vietų Lietuvoje bus susijusios su aukšto lygio kvalifikacijomis.
Studentų finansinis saugumas – viena svarbiausių sąlygų
Viena iš svarbiausių siūlymų krypčių – aukštojo mokslo finansavimo sistema, kuri labiau atlieptų studentų poreikius. Siūloma mažinti aukštųjų mokyklų finansavimo priklausomybę nuo studentų skaičiaus, plėsti tiesioginę finansinę paramą studentams ir užtikrinti prieinamą bei kokybišką apgyvendinimą.
Šie pokyčiai aktualūs dėl realios studentų finansinės situacijos. EUROSTUDENT 8** duomenimis, 26 proc. studentų Lietuvoje patiria rimtų finansinių sunkumų, 18 proc. negalėtų padengti netikėtų būtinųjų išlaidų, o 59 proc. studijų metu dirba. Tuo metu valstybės parama vienam studentui Lietuvoje siekia apie 452 eurus per metus – gerokai mažiau nei 1766 eurų ES vidurkis.
LSS taip pat siūlo sukurti nacionalinį studentų apgyvendinimo modelį. Šiuo metu bendrabučiuose gyvena tik 18 proc. studentų, o auganti privačios nuomos kaina ir ribotos galimybės apsigyventi bendrabutyje mažina studentų pasirinkimus, ypač regionuose ir tarp mažesnes pajamas gaunančių asmenų.
Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems
Siūlymuose daug dėmesio skiriame ir aukštojo mokslo socialinei dimensijai – siekiui užtikrinti lygias galimybes visiems studentams, nepriklausomai nuo jų socialinės, ekonominės ar fizinės padėties. Sąjunga siūlo užtikrinti alternatyvius patekimo į aukštąjį mokslą kelius, reformuoti negalios sampratą aukštajame moksle bei sukurti sistemingą psichologinės gerovės užtikrinimą studentams.
Šiuo metu dalis socialinės dimensijos priemonių nėra pakankamai veiksmingos. Pavyzdžiui, iš 1300 kasmet numatomų valstybės finansuojamų vietų socialiai pažeidžiamų grupių studentams 2025 m. buvo panaudotos 357, o 2026 m. – 696 vietos***. Be to, 2025 m. bakalauro studijų nebaigė 36,6 proc. negalią deklaravusių asmenų, kurie tais metais turėjo jas baigti.
Ne mažiau svarbi ir studentų psichologinė gerovė. EUROSTUDENT duomenimis, 53 proc. Lietuvos studentų pasižymėjo žema psichologine gerove. LSS pabrėžia, kad neužtikrinus prieinamos psichologinės pagalbos, didėja studijų nutraukimo rizika ir kartu prarandamos valstybės lėšos, skirtos studijų vietoms finansuoti.
Studijų kokybė – ne tik atitiktis reikalavimams
Aukštojo mokslo plėtrą reikia orientuoti į konkurencingą studijų kokybę ir visuomenei kuriamą vertę. Tam numatoma stiprinti dėstytojų didaktines kompetencijas, atsakingai integruoti dirbtinį intelektą ir skaitmenines technologijas, daugiau dėmesio skirti studento poreikiams ir sudaryti daugiau galimybių studijas derinti su darbu, šeimos ar kitais įsipareigojimais. Tam reikalingos lankstesnės studijų formos – nuotolinės ir mišrios studijos, taip pat mikrokredencialai, leidžiantys įgyti konkrečias kompetencijas neįsipareigojant ilgoms formaliosios studijoms. Toks lankstumas ypač svarbus ir keičiantis darbo rinkos poreikiams, kai žmogui ne visada reikia pradėti naują studijų programą nuo pradžių, o pakanka papildyti jau turimas žinias ir gebėjimus.
Studijų kokybė neturėtų būti suprantama vien kaip formalių reikalavimų atitikimas. Ji turi apimti ir tai ką iš studijų išsineša pats studentas – kokias žinias ir gebėjimus įgyja, kaip vertina savo mokymosi patirtį ir kiek tai padeda pasirengti tolesniam keliui.
Siūloma nacionaliniu mastu įteisinti atsakingo dirbtinio intelekto ir kitų skaitmeninių technologijų taikymą studijose. Tai svarbu siekiant, kad naujos technologijos būtų integruojamos į studijų procesą ne tik kaip papildomi įrankiai, bet ir taip, kad padėtų gerinti mokymosi patirtį bei studijų rezultatus.
Dar vienas svarbus pastebėjimas – lygiavertė studentų atstovų rolė užtikrinant studijų kokybę. Studentai yra tiesioginiai studijų proceso dalyviai, todėl jų patirtis ir įžvalgos turi būti studijų kokybės gerinimo dalis.
Siekiama konkurencingo Lietuvos aukštojo mokslo Europoje
Teikiamų siūlymų esmė – kad investicija į aukštąjį mokslą atsipirktų ne tik diplomu. Todėl aukštojo mokslo sėkmę turėtume vertinti ne vien pagal tai, kiek žmonių įstoja ar kiek studijų vietų užpildoma. Svarbiau, ar žmogus studijų metu gauna kokybišką išsilavinimą, sėkmingai baigia studijas ir vėliau gali dirbti darbą, atitinkantį jo įgytą kvalifikaciją. Būtent toks požiūris, LSS vertinimu, turėtų tapti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo pagrindu.
Šaltiniai:
*Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)