Lietuvoje dažnėjančios asmens duomenų vagystės neaplenkė ir studentų. Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta apie 7 tūkstančių Vilniaus kolegijos studentų asmens duomenų nutekinimą. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kviečia susirūpinti savo duomenų saugumu ir imtis priemonių, siekiant išvengti neigiamų pasekmių.
Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) projekto vadovas Deividas Gudiškis teigia, jog vartotojai negali užtikrinti, kad jų duomenys nebus nutekinti, kadangi viskas priklauso nuo duomenų valdytojų / tvarkytojų, tačiau galima sumažinti riziką, kad nutekintais duomenimis bus pasinaudota: „Reikėtų iš karto pasikeisti slaptažodžius paskyrose, kur buvo naudojamas tas pats slaptažodis. Geriausia, kad visose paskyrose būtų naudojami unikalūs slaptažodžiai, laikantis elementarių taisyklių: slaptažodžius sudaro ne mažiau kaip 8 simboliai (didžiosios ir mažosios raidės, skaitmenys) ir registruojamasi tik ten, kur tikrai būtina.“
Kadangi labai svarbu visose paskyrose naudoti skirtingus bei sudėtingus slaptažodžius ir jų nepamiršti, galima naudotis programomis, skirtomis slaptažodžių saugojimui. „Pats naudoju „KeePass“ programinę įrangą, kuri slaptažodžius sugeneruoja pati, todėl nereikia sukti galvos, kokį slaptažodį uždėti. Slaptažodžiai saugomi šifruoti – net ir gavus prieigą prie failų, slaptažodžiai nebus matomi, todėl rizika yra minimali, nebent kas nors sužinos tavo pagrindinį slaptažodį“, – teigia D. Gudiškis. Jis pabrėžia, kad yra ir kitų panašių programų, tačiau prieš naudojimą reikėtų įsitikinti jų patikimumu.
Paklaustas, ar gali padėti dviejų žingsnių autentifikacijos naudojimas, kai prisijungimą reikia patvirtinti el. paštu arba telefonu, D. Gudiškis tikina, kad toks veiksmas yra naudingas, tačiau ne visos sistemos tai siūlo.
Jei duomenų nutekinimo atveju atskleidžiamas asmens kodas, rekomenduojama kreiptis į savo bankus, lizingo ir draudimo bendroves ir informuoti apie duomenų vagystę. Galima užsisakyti asmens tapatybės apsaugos paslaugą portale „Mano Creditinfo“ (www.manocreditinfo.lt), apsaugančią nuo greitųjų kreditų, lizingo ir kitų paslaugų užsakymo arba pasinaudoti Lietuvos banko paslauga „STOP vartojimo kreditams“, apsaugančia, kad asmens vardu, be jo žinios, nebūtų skolinamasi.
Jei duomenų nutekinimo atveju atskleidžiamas elektroninio pašto adresas, galima sulaukti daugiau nepageidaujamo turinio žinučių, sukčių bandymo išvilioti kitus asmens duomenis, todėl rekomenduojama išlikti budriems, nespausti įtartinų ir nežinomų nuorodų, nenurodyti kitų savo asmens duomenų.
Jeigu dėl duomenų nutekėjimo yra patiriami konkretūs nuostoliai, galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI), kad būtų išieškotas žalos atlyginimas.